Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-11-12 · Byla Nr. A2.6.-3789-730/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
A2.6.-3789-730/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03564-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pažeidėjas
D.J.
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3789-730/2012(Proceso Nr. 4-06-3-03564-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.5.; 52.3.; 52.5.
Registro objekto Nr. ROIK: 07-12-7035154KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Simonai Šukytei, dalyvaujant D.J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-08-24 apie 15 val. 35 min. Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę AUDI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 72 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 22 km/h, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą dėl to, kad viršijo greitį, gailisi, tačiau nepripažįsta pažeidimo, kad nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti. 2012-09-12, 2012-09-28 posėdžių metu (b.l. 25,31-32) paaiškino, kad važiavo Šilutės pl. atkarpoje Kauno g. iki Dubysos g., rikiavosi į antrą juostą, žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius kairėje pusėje, todėl nematė, kad jį stabdė policijos pareigūnas. Persirikiavo prie AB „Klaipėdos energija“, pareigūnai stovėjo už būdelės. Važiuodamas antrąja juosta matė per šoninio vaizdo veidrodėlį, kaip policijos pareigūnas nuėjo link savo automobilio. Sustojęs autobusų stotelėje, pamatė, kad iš galo privažiavo policijos automobilis be švyturėlių, pareigūnai buvo su uniformomis. Sustojo be priežasties, pamanęs, kad gal pareigūnas jį stabdė. Tuo metu buvo nuvažiavęs apie 100 metrų nuo pareigūnų.

Liudytojas pareigūnas G. T. parodė, kad stovėjo ant gatvės krašto ir matavo su prietaisu automobilių greitį. Užfiksavęs mašinos greitį, išėjo stabdyti mašinos su skrituliu atspindinčiu šviesą ir parodė, kad stotų. Vairuotojas važiavo antra eismo juosta ir rikiavosi į pirmą, pats jis stovėjo pirmoje juostoje prie antros juostos ribos, kad vairuotojas matytų, tačiau vairuotojas nuvažiavo ir persirikiavo į pirmą juostą. Vairuotojas turėjo jį pastebėti, nes mašinų, priekyje nebuvo. Vairuotoją pradėjo vytis su švyturėliais ir garsiniu signalu. Prie autobuso stotelės pasivijo vairuotoją, nes buvo kamštis ir vairuotojui nebuvo, kur trauktis, asmuo stovėjo pirmoje juostoje ir ruošėsi važiuoti toliau. Privažiavę iš galo į stotelę, parodė, kad vairuotojas įvažiuotų į stotelę ir sustotų. Garsinis signalas ir švyturėliai buvo įjungti. Nuo stabdymo vietos iki stotelės yra apie 500 metrų. Pareigūnai stovėjo iš karto už AB „Klaipėdos energija“. Vairuotojas pasakė, kad būtų grįžęs apvažiavęs ratą, prašė surašyti protokolą tik už greitį. Tą dieną matomumas buvo geras. Asmuo pravažiuodamas žiūrėjo tiesiai į jį. Budėtojui nepranešė (b.l. 32).

Liudytojas pareigūnas E. R. parodė, kad matavo automobilių keliu važiavimo greitį. Stovėjo prie važiuojamosios dalies netoli kolegos, kuris matavo greitį, nuo kolegos buvo apie 5 metrai. Kolega stabdė pirmoje eismo juostoje, ties viduriu. Kuria juosta važiavo atsakomybėn traukiamas asmuo nepamena. Po greičio užfiksavimo, kai nestojo, iš karto puolė vytis. Švyturėliai buvo įjungti, garsinį signalą nebuvo įjungę. Tiesa nurodyta tarnybiniame pranešime, kurį rašė iš karto po įvykio. Spūstis buvo ties Šilutės pl., asmuo atsimušė į mašinų spūstį, tada ir sustojo. Spūstyje stovėjo pirmoje eismo juostoje. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia nestojo, nes matė, kad stabdė, jis rikiavosi į kitą eilę, todėl turėjo matyti, matė kaip buvo atsisukęs (b.l. 41).

Tarnybiniame pranešime pareigūnas G. T. nurodė, kad 2012-08-24 15.35 val., dirbant kartu su E. R., matavo automobilių važiavimo greitį, užfiksavus pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio AUDI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį 72 km/h, kai leistinas 50 km/h, išėjo stabdyti į pirmą eismo juostą automobilį ir stabdė jį pirmoje eismo juostoje skersai automobilio važiavimo krypties ištiesta ranka su baltos spalvos skrituliu ir raudonos spalvos atspindinčiu šviesą apvaliu atšvaitu skritulio viduryje, likus apie 10 metrų iki jo. Priekyje kitų automobilių nebuvo. Automobilio vairuotojas, žiūrėdamas į jį persirikiavo į antrą eismo juostą ir apvažiavęs jį nuvažiavo Šilutės pl. link Baltijos pr. pirmąja eismo juosta. Vairuotojui buvo aiškiai išreikštas gestas sustabdyti automobilį,vairuotojas tai matė, bet nesustabdė. Automobilį pradėję vytis su įjungtais specialiais šviesos signalais, pamatė, kad Šilutės pl. ties Dubysos g., ties autobusų sustojimu yra automobilių spūstis, visi automobiliai lėtai juda link Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinės sankryžos. Spūstyje buvo ir automobilis AUDI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie automobilio AUDI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, automobilio vairuotojas įvažiavo į autobusų sustojimo juostą ir sustojo sustojimo priekyje. Priėjus prie automobilio, prisistačius, vairuotojui parodžius, koks užfiksuotas buvo greitis, jis su greičio viršijimu nesutiko, teigdamas, kad ne jo važiavimo greitis užfiksuotas, o kito automobilio, stabdomas nestojo, nes nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas. Rašant protokolą, vairuotojas prašė rašyti tik už greičio viršijimą, teigė, kad apvažiavęs žiedinę sankryžą būtų grįžęs prie stabdymo vietos.

Pareigūno E. R. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir G. T. tarnybiniame pranešime.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už nustatytą greičio viršijimą daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo greitį viršijo 22 km/h, tačiau, kadangi yra numatyta paklaida 2 km/h, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo greitį viršijo ne daugiau kaip 20 km/h.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, pažeidimas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nustatytą greitį viršijo ne daugiau kaip 20 km/h, todėl jo padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10 kilometrų, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl jo padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalis). Pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo buvo paskirta admnistracinė nuobuada, tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų nenustatyta. Baudos dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia nematęs jį stabdančio policijos pareigūno. Asmens patraukimo atsakomybėn sąlyga yra kaltės nustatymas, tai yra būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė, tačiau ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato ar turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Kaltė dėl šio administracinės teisės pažeidimo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, suvokiant, kad nevykdomas teisėtas policijos pareigūno nurodymas sustoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu jis rikiavosi į antrą juostą, žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius kairėje pusėje, todėl nematė, kad jį stabdė policijos pareigūnas. Sustojęs autobusų stotelėje, pamatė, kad iš galo privažiavo policijos automobilis be švyturėlių. Sustojo be priežasties, pamanęs, kad gal pareigūnas jį stabdė.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku (Instrukcijos 69 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad pareigūnas, norėdamas atkreipti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesį, būtų davęs signalą švilpuku.

Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę (77.2, 77.3 p). Taigi, persekiojant pažeidėją, policijos automobilio švyturėliai ir specialūs garso signalai turi būti įjungti ištisai, žodinis reikalavimas per garsiakalbį turi būti kartojamas, kad persekiojamasis teisingai suprastų, jog būtent jis yra persekiojamas.

Pareigūnas G. T. parodė (b.l. 32), jog budėtojo apie stabdomą, tačiau nestojusį automobilį, jie neinformavo, ką pagal patrulių veiklos instrukcijas privalėjo padaryti (Instrukcijos 77., 77.1. punktas).

Savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai G. T. ir E. R. nurodė (b.l. 15-16), kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo pirma eismo juosta, pareigūnas G. T. stabdė jį pirmoje eismo juostoje skersai automobilio važiavimo krypties ištiesta ranka su baltos spalvos skrituliu ir raudonos spalvos atspindinčiu šviesą apvaliu atšvaitu skritulio viduryje, automobiliui nestojus, persekiojo su įjungtais specialiais šviesos signalais ir garsiniu signalu. Apklaustas posėdžio metu, pareigūnas G. T. parodė, kad suklydo tarnybiniame pranešime, iš tikrųjų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo antra juosta, o jis stabdydamas jį stovėjo pirmoje juostoje prie antros juostos ribos, kad vairuotojas matytų, tačiau vairuotojas nuvažiavo ir persirikiavo į pirmą juostą. Pareigūnas E. R. teismo posėdžio metu parodė (b.l. 41), kad pareigūnas G. T. stabdė pirmoje eismo juostoje ties viduriu, kuria juosta važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepamena. Persekiojant švyturėliai buvo įjungti, garsinį signalą nebuvo įjungę, tiesa surašyta tarnybiniame pranešime, nes jį surašė iš karto po įvykio.

Šios pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir posėdžio metu skirtingai nurodomos aplinkybės apie pareigūno G. T. stabdymo vietą, garsinių signalų naudojimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo juostą, rodo pareigūnų parodymų nenuoseklumą, tarpusavio prieštaravimą, kas sudaro pagrindą abejoti jų objektyvumu. Pareigūnai nurodo, kad vairuotojas matė, kad yra stabdomas. Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareigūnų parodymus neigė. Akivaizdu, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo antrąja juosta, o buvo stabdomas policijos pareigūno pirmosios juostos pakraštyje ar ties viduriu, objektyviai galėjo nematyti, jog yra stabdomas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų tarpusavyje prieštaraujančius parodymus tarnybiniuose pranešimuose ar posėdžio metu, nėra. Telemetrinės kortelės išrašas nepateiktas, nes tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo stabdomas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra nurašytas (b.l. 48).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, remiantis prielaidomis. Jis traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad byloje nėra įrodymų objektyviai ir neabejotinai pagrindžiančių aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo stabdomas policijos pareigūno įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka ir aiškiai nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl yra pagrindas bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalimi, 286 - 288 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti D.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirti D.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), administracinę nuobaudą – 80,00 Lt (aštuoniasdešimties Lt 00 ct) dydžio baudą už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 2 dalyje.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė