Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-10-27 sprendimą Nr. DGKS-4628, priimtą darbo byloje Nr. APS-1-16196, ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2015-08-20 įsakymą Nr. V-2015-35 „Dėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“ kaip neteisėtą, priteisti iš atsakovo skirtumą tarp prastovos laikotarpiu mokėto 30 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio už kiekvieną prastovos valandą ir ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, už visą prastovos laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1. 2004-03-16 su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl agento asistento pareigų bendrovės antžeminio orlaivių aptarnavimo skyriuje, tačiau nuo 2005-11-11 faktiškai pradėjo eiti centruotės agento pareigas, nors darbo sutarties pakeitimai atlikti nebuvo. Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „LITCARGUS“ Orlaivių Antžeminio-Komercinio aptarnavimo (OPS) skyrių sudarė 5 atskiros grupės: Orlaivių Centruotės grupė, Rampos Agentų grupė, Krovinių ir bagažo tvarkytojų grupė, Vairuotojų grupė. Ieškovas priklausė Orlaivių Centruotės grupei, bet apie 10-15 proc. ieškovo vykdomų darbo funkcijų užėmė rampos darbuotojų funkcijų vykdymas. 2015-07-31 atsakovo pranešimu „Dėl darbo funkcijų apimties keitimo“ ieškovui buvo pranešta, kad nuo 2015-09-01 pasirašius sutartis su aviakompanija „Air Baltic“ ir UAB „Baltic Ground Services“ dėl orlaivių centruotės paslaugų teikimo, UAB „LITCARGUS“ nebeteiks aviakompanijoms orlaivių pakrovimo planavimo, centruotės žiniaraščių pildymo ir kitų centruotės paslaugų, todėl ieškovui pavedama nuo 2015-09-01 pilna apimtimi vykdyti rampos poskyrio darbuotojų darbo funkcijas. Ieškovas nesutiko su siūlomu darbo apimties pakeitimu, todėl 2015-08-07 pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru šalių sutarimu, pritaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio sąlygas. Atsakovas 2015-08-10 nurodė, kad nesutinka nutraukti darbo sutarties tokiomis sąlygomis, todėl nuo 2015-09-01 iki 2015-09-15 paskelbė prastovą ne dėl ieškovo kaltės bei nurodė prastovos metu neatvykti į darbą. Ieškovas įrodinėja, kad aplinkybės skelbti prastovas atsakovo buvo sukurtos dirbtinai, siekiant daryti ieškovui spaudimą nutraukti darbo sutartį. Be to, atsakovui buvo finansiškai naudingiau paskelbti prastovą. Ieškovo stažas darbovietėje yra daugiau kaip 36 mėnesiai, o prastovai užsitęsus ilgiau kaip 30 dienų iš eilės, jam neliktų nieko kito, kaip tik nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, o darbdavys turės išmokėti tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką;

2.2. darbdavys nenurodė, kad ieškovo darbo vietą ir funkcijas ketina atkurti, todėl prastovos būtų skelbiamos tol, kol jis pats nuspręstų nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu. Ieškovas mano, kad prastovos institutas yra naudojamas išskirtinai piktnaudžiaujant atsakovo, kaip darbdavio, teisėmis ir darant netiesioginį spaudimą darbuotojui.