- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- A2.2.-8933-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08389-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. O.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O., jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai, išnagrinėjusi A. O. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad ji 2014 m. liepos 2 d., apie 07.15 val., UAB „Palink“ priklausančioje parduotuvėje „Iki“, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, paėmė 2 vnt. šokolado „Karl Fazer“, bendros 4,58 Lt vertės, ir praėjo pro kasas už prekes nesusimokėjusi, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 50 straipsnyje.
Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. O. paaiškino, jog 2014-07-02 buvo autobusų stotyje, kartu su vyru ruošėsi važiuoti į giminaičio laidotuves. Jautėsi gana prastai, jai svaigo galva, buvo sumišusi. Teigė perdozavusi antidepresantų. Sugalvojo pasivaikščioti ir, bevaikščiodama po stoties teritoriją, pamatė parduotuvę, į kurią ir užsuko. Jokio tikslo kažką nusipirkti neturėjo, ėjo tik apsidairyti, norėdama, kad greičiau prabėgtų laikas, belaukiant autobuso. Parduotuvėje tiesiog vaikščiojo, apžiūrinėjo prekes, ten lankėsi pirmą kartą. Neatsimena, ar turėjo pasiėmusi pirkinių krepšelį, kur laikė piniginę (rankoje ar rankinėje). Žino tik, jog nusipirko bananų ryšulėlį ir meduolių. Už juos susimokėjo, tačiau praėjus pro kasą netrukus ją sustabdė apsaugos darbuotojas ir nusivedė ją į kabinetą. Ji net nesuprato, kokiu tikslu. Tik tuomet, kai buvo paprašyta atidaryti rankinę ir joje buvo rasti du šokoladai, suprato, kas įvyko. Negali paaiškinti, kaip viskas atsitiko. Ji nieko neprisimena. Neatsimena, kad būtų ėmusi, apžiūrinėjusi ar, juo labiau, dėjusi į rankinę šokoladus, ji jų net nevalgo. Supranta, kad niekas kitas šių prekių negalėjo įdėti jai į rankinę, tačiau dėl tuometinės savo būklės nieko negali paaiškinti. Apsaugos darbuotojas ir moteris (galimai, parduotuvės direktorė) ją labai barė. Jos būsena buvo itin prasta, ji duso, šaukė, negalėjo normaliai kalbėti, kriokė. Atvykę policijos pareigūnai ją nuvežė į policijos įstaigą. Ji tenorėjo tik vieno, kad ją kuo greičiau paleistų. Jai skubiai reikėjo vaistų, kurie buvo jos krepšyje (paliktame stotyje), be to, norėjo kuo greičiau pas vyrą, skubėjo į autobusą. Kai ją paleido, ji pėstute nuėjo iki stoties. Detaliau nurodyti aplinkybes, kaip šokoladai atsirado jos rankinėje, negali, nieko neatsimena, mano, kad dėl visko kalta jos tą rytą buvusi būsena. Jautėsi prastai, svaigo galva, duso, visai nesivaldė, be to, vyko į laidotuves, kas taip pat turėjo įtakos jos savijautai. Tikrai neturėjo jokio tikslo pavogti šokoladus ar kokias kitas prekes (b. l. 22-23).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. paaiškino esanti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tiesiogiai įvykio nematė, negali pasakyti, kur pilietė buvo sulaikyta. Gavusi šaukimą, pasižiūrėjo į žurnalą ir rado įrašą dėl dviejų šokoladų vagystės. Įvykis registruotas. Žurnale užfiksuota, jog nuo prekystalio zonos buvo paimti du šokoladai ir praeita pro kasas nesusimokėjus. Matyt, tuo atveju prekės buvo grąžintos atgal į apyvartą, pretenzijų nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamos moters neatsimena. Atsimena tik įvykį, kai dėl nedidelės vagystės buvo sulaikyta moteris, kuri labai garsiai rėkė (šauksmai girdėjosi visoje salėje). Taip pat pažymėjo, kad maži šokoladai guli kasų zonoje, o dideli – lentynose. Tikėtina, kad šiuo atveju šokoladai paimti prie kasų (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina
Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Taigi sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, būtina visais atvejais nustatyti nurodytą subjektyviųjų požymį.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi objektyvaus ir neginčytino pagrindo konstatuoti A. O. veiksmuose buvus tyčią įvykdyti vagystę – pagrobti 2 vienetus šokolado, kurių bendra vertė 4,58 Lt. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto A. O. paaiškinimo matyti, kad ji ankstyvą įvykio rytą laukė stotyje autobuso, ruošėsi vykti į giminaičio laidotuves, pasivaikščiodama užsuko į parduotuvę, kurioje nusipirko bananų ir meduolių. Kaip jos rankinėje atsidūrė šokoladai, negali paaiškinti, tačiau tai atsitiko netyčia, nenorėjo vogti. Pažymėtina, kad tokie A. O. parodymai byloje nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo netikėti A. O. paaiškinimais, kad ji ankstyvą rytą vyko į giminaičio laidotuves, buvo susijaudinusi, jai yra diagnozuota hipertenzija, lėtinis obstrukcinis bronchitas, ekstrasistolija (b. l. 20), be to, kaip pati pažymėjo, dar vartoja antidepresantus, kurių buvo perdozavusi, dėl ko nepaneigtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. O. dėl sveikatos būklės galėjo nesuvaldyti savo veiksmų. Apklausiama A. O. teigė tą rytą buvusi „nenormalios būsenos“, elgėsi neadekvačiai, ji duso, kriokė, šaukė, ją tampė iš vidaus, ką iš dalies patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. K., parodžiusi, jog atsimena, kaip sulaikyta pažeidėja garsiai šaukė. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad A. O. praeityje nė karto nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 10), yra pensininkė, 74 metų amžiaus. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog A. O. už šokoladus nesumokėjo, turėdama tikslą juos pagrobti. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. O. už prekę – 2 vienetus šokolado „Karl Fazer“– nesumokėjo tyčia, t. y. siekdama juos pagrobti vagystės būdu. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios – konstatuotina, kad A. O. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį A. O. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. O. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.