Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. G. (naudojant vaizdo ir garso įrangą), jo atstovei advokatei V. L., atsakovei S. K., trečiajam asmeniui J. S., išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos – atstovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. G. ieškinį atsakovei S. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiuoju asmeniu byloje esant J. S., išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė jo 2015 m. birželio 11 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame J. S. nurodė, kad neprieštarauja G. ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo, V. G. laiko savo dukra, su ja bendrauja, todėl geranoriškai suteiks jai tėvystę. Teismo posėdžio metu J. S. su ieškiniu sutiko, parodė, kad nuo mergaitės gimimo žinojo, kad ji jo duktė, rūpintis pradėjo, kai mergaitei buvo šeši mėnesiai. V. bendrauja su jo motina, laiko ją savo močiute, jį – savo tėčiu.

Išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau – skyrius) – nurodė, jog S. K. šeima nuo 2009 m. yra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais; Kaišiadorių socialinių paslaugų centras šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta S. K. ir G. G. santuoka, vaikų – I. G. ir V. G. – gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo G. G. priteistas išlaikymas. G. G. tėvystė V. G. atžvilgiu nuginčyta nebuvo. S. K. 2015 m. birželio 9 d. skyriuje paaiškino, kad ji dar kartą gali patvirtinti, jog G. G. nėra V. G. biologinis tėvas. S. K. teigė, kad mergaitės biologinis tėvas yra J. S., nurodė, jog mažametė jos duktė žino, kad jos tėtis yra J. S., su juo bendrauja, vadina tėčiu, palaiko tarpusavio ryšius. S. K. teigė, kad mergaitė bendrauja su J. S. motina, laiko ją savo močiute, daug laiko praleidžia jos namuose, o taip pat bendrauja ir su kitais J. S. giminaičiais. S. K. tvirtina, kad J. S. pripažįsta, kad jis yra V. G. tėvas, suteiks jai tėvystę, todėl S. K. sutinka, kad jos dukters V. G. tėvystė būtų nuginčyta. J. S. skyriuje taip pat patvirtino, kad laiko save V. G. tėvu, su mergaite bendrauja, vadina ją savo dukra, teikia išlaikymą, todėl suteiks savo tėvystę, kai tik tam bus galimybė. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, kurio socialiniai darbuotojai teikia S. K. šeimai socialines paslaugas, skyrių informavo, kad S. K. su vaikais – I. ir V. – savaitgalius praleidžia pas J. S., kuris gyvena su motina ir seserimi gretimame kaime. S. K. gyvena nuomojamame būste, įsiskolinimų neturi, bendrauja su J. S., kuris dažnai svečiuojasi S. K. bute, ji ne kartą sakiusi, kad J. S. yra Viltės tėvas. Skyrius, įvertinęs turimą informaciją, daro išvadą, kad G. G. reikalavimas nuginčyti V. G. tėvystę yra pagrįstas; tarp mažametės ir J. S. jau yra susiformavę tėvo ir dukters santykiai, ko nėra tarp jos ir G. G.; taip pat susiformavę socialiniai ryšiai tarp mergaitės ir J. S. giminaičių, todėl darytina išvada, kad nuginčijus V. G. tėvystę, jos interesai nenukentės, o, priešingai, bus realizuota vaiko teisė žinoti savo tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 atsakovės S. K. (tuo metu – G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta dėl abiejų kaltės; iš G. G. nepilnamečiams V. G. buvo priteistas išlaikymas, mokant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį ir 3630 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvais nurodyti – G. G. ir S. G. (civilinės bylos Nr. 2-32-840/2013 b. l. 8). Kadangi G. G. ir S. K. 2008 m. vasario 28 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure buvo įregistravę santuoką, įrašo Nr. 216, (civilinės bylos Nr. 2-32-840/2013 b. l. 6), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 259, įrašytame 2011 m. lapkričio 7 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (civilinės bylos Nr. 2-32-840/2013 b. l. 8), duomenys apie tėvą įrašyti remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. G. ir S. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Atsakovė ir trečiasis asmuo J. S. sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Nors ieškovas G. G. į teismą kreipėsi praleidęs senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, tačiau šioje civilinėje byloje 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti buvo atnaujintas.

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2015 m. birželio 11 d. akte Nr. 117 nurodyta, kad S. G. ne kartą yra minėjusi, kad V. G. yra nuo kito vyro – J. S., su kuriuo bendrauja, kuris dažnai apsilanko moters namuose, padeda finansiškai; mergaitę pasisvečiuoti pas save į namus pasiima J. S. seserys bei mama. Iš Kaišiadorių socialinių paslaugų centro 2015 m. birželio 8 d. informacijos matyti, kad G. G. vaikams alimentų nemokėjo, S. K. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, iš kurio abiems vaikams mokama po 56,47 Eur nuo 2013 m. gegužės; S. K. ir G. G. ryšius palaikė iki skyrybų; kelis kartus, atsakovės teigimu, buvo ilgalaikiame pasimatyme kartu su dukra ir sūnumi; paskutiniu metu ji su vaikais savaitgaliais būna pas draugą J. S., kuris gyvena su motina ir seserimi. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus surinktais duomenimis, V. G. ieškovo G. G. nepažįsta, savo tėvu laiko trečiąjį asmenį J. S., jo gimines – savo giminėmis, o J. S. pripažįsta V. G. savo dukterimi, nuo pusės metų teikia jai išlaikymą. A. S. K. neabejoja, kad J. S. yra biologinis V. G. tėvas. Civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 esančiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 33/13(01) nustatyta, kad G. G. nėra V. G. tėvas (b. l. 92, 93).

Teismas, remdamasis G. G. ieškiniu ir ieškovo, atsakovės S. K., trečiojo asmens J. S. paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad atsakovės duktė V. G. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. prieš ieškovo ir atsakovės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), nutraukimą; tuo, kad mergaitės tėvu tik dėl to, jog vaiko gimimo momentu buvo S. K. sutuoktinis, buvo įrašytas G. G., nors faktiškai šalys kartu negyveno; tuo kad atsakovė ir trečiasis asmuo neabejoja, jog J. S. yra V. G. biologinis tėvas, jis faktiškai ja rūpinasi, nuo tada, kai mergaitei sukako šeši mėnesiai, ir dabar, bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo labai dažnai laiką praleidžia su atsakovės šeima, V. G. pripažįsta jį tėvu, o jo gimines – savo giminėmis; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinas visiškai.

Įvertinus šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytina, kad G. G. nėra V. G. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 str., 3.151 str.) ir panaikintina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. 259 dalis, kurioje V. G. tėvu įrašytas G. G..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat keistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 – įpareigojimai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teikti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2012 m. rugsėjo 18 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei sumokėti priteistą 3630 Lt išlaikymo V. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. naikintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Konstatuotina, jog šiuo sprendimu nuginčijus nepilnametės V. G. tėvystę, tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečio vaiko tėvui J. S., nors G. G. ieškinyje konkrečiai prašė pripažinti tik tai, kad nėra (duomenys neskelbtini) gimusios V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir gimimo įraše įrašyti duomenys apie jos tėvą yra neteisingi, t. y. tėvu jų gimimo akto įraše G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašytas nepagrįstai, vadinasi, nuginčyti tėvystę. Pažymėtina, kad klausimą, jog siekis nuginčyti tėvystę atitinka vaiko teisę žinoti savo tėvus, t. y. V. G. interesus atitinka tikrosios kilmės nustatymas. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip pat ir tėvystės nustatymo klausimas, turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju konstatuotina, jog teismui nepripažinus tikrojo vaiko tėvo, tėvystės nuginčijimas pažeistų jo interesus, nes nebūtų užtikrinta, kad vaikas neliks be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pripažintina, kad trečiasis asmuo J. S. yra atsakovės S. K. dukters V. G. tėvas.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 17 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad G. G. 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytąsias), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo. Remiantis CPK 99 str. 2 d. ir 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2015 m. rugsėjo 24 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3655, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 90,67 Eur advokato/ advokato padėjėjo užmokestis ir 9,51 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 100,18 Eur, kurios, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės. Taip pat valstybei iš atsakovės priteistinas ir 31 Eur žyminis mokestis bei 2 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso – 33 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, ir panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2011 m. lapkričio 7 d. gimimo akto įrašo Nr. 259 dalį, kurioje V. G. tėvu įrašytas G. G..

Pripažinti, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 dalį – panaikinti įpareigojimus G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teikti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Lt nuo 2012 m. rugsėjo 18 d., bei sumokėti priteistą 3630 Lt išlaikymo V. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,18 Eur (vieno šimto eurų, 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad išregistruotų tėvystę, ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.