Utenos apylinkės teismo nuosprendis

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) Anykščių r., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2009 m. sausio 30 d. apie 11 val., prie A. V. gimnazijos, esančios Anykščių m., J. B. g. 31, paradinių durų, turėdamas tikslą įvykdyti plėšimą, pareikalavo J. S. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o kai jis atsisakė, grasino jį sumušti, ir, panaudodamas fizinį smurtą J. S. atžvilgiu – vieną kartą smogė kumščiu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, iš kelnių kišenės ištraukė svetimą turtą – J. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „S. E. W2001i“, kurio vertė 300 Lt, Ežio SIM kortelę, kuris vertė 5 litai, TELE 2 Pildyk SIM kortelę, kurios vertė 4 litai, viso pagrobė J. S. priklausančio turto už 309 litus.

M. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. sausio 30 d. apie 11 val. prie A. V. gimnazijos, esančios J. B. g. 31, Anykščių m., paradinių durų pasikvietė J. S. ir pareikalvo, kad šis atiduotų savo telefoną. J. S. pasakius, kad negali atiduoti savo telefono, M. L. grasino jį sumušti. J. S. vis tiek atsisakius atiduoti telefoną jie abu išėjo į lauką ir M. L. kumščiu šėrė J. S. į akį, iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „S. E. W200i“. Ištraukęs telefoną dar pagrasino, kad jei jis kam nors pasiskus, tai bus sumuštas. Tą pačią dieną telefoną pardavė E. L. už 100 litų. Nesakė, kad telefonas vogtas. SIM korteles sulaužė ir išmetė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2009 m. sausio 30 d., apie 11 val. jam einant A. V. gimnazijos koridoriumi, M. L. jį pakvietė pasikalbėti. Atėjus prie paradinių durų M. L. pareikalavo cigarečių. Jam pasakius, kad cigarečių neturi, išsivedė jį į lauką. Lauke M. L. trenkė ranką J. S. į kairę akį ir iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „S. E. W200i“. Pagrobtas mobilaus ryšio telefonas jam grąžintas, tik negrąžintos SIM kortelės. Jaučią baimę ir nerimą. Jam padaryta ir moralinė žala.

Atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė D. S. parodė, kad iš jos sūnaus J. S. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortelėmis. Pagrobtas telefonas sugrąžintas. Nesugrąžintos dvi SIM kortelės, kurių vertė 9 litai. Po nusikaltimo pablogėjo sūnaus sveikata, jis jaučia nerimą, baimę, dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi pas gydytojus. Sūnui padaryta moralinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Analogiškus parodymus davė atstovas pagal įstatymą ir A. S..

Atsakovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė L. L. parodė, kad apie sūnaus padarytus nusikaltimus sužinojo iš klasės, kurioje mokosi sūnus M. L., auklėtojos. Dėl tokio sūnaus elgesio paaiškinti nieko negali. Padarytos žalos neatlygino.

Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas E. L. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas N. S. parodė, kad su M. L. mokosi toje pačioje klasėje. 2009 m. sausio 30 d. po dviejų pamokų, koridoriuje kalbėjosi su M. L.. M. L., pamatęs koridoriumi ateinantį J. S., pasakė, kad eina su juo pakalbėti. M. L. pasakė, kad J. S. jam yra skolingas pinigų. Girdėjo, kaip M. L. liepė J. S. eiti į koridorių, liepė jam atiduoti mobilaus ryšio telefoną. N. S. niekur nesikišo. Jam būnant foje, prie jo priėjo M. L. ir parodė mobilaus ryšio telefoną „S. E. Wi“. N. S. suprato, kad M. L. mobilaus ryšio telefoną paėmė iš J. S.. Po pamokos M. L. tą patį mobilaus ryšio telefoną pardavė E. L. už 100 litų.

Liudytojas E. L. parodė, kad M. L. yra minėjęs, kad jam reikia mobilaus ryšio telefono. 2009 m. sausio 30 d. A. V. gimnazijoje, per ketvirtą pamoką, apie 12 val. M. L. jam parodė mobilaus ryšio telefoną „S. E. Wi“ ir siūlė jį pirkti. Matė, kaip M. L. išėmė iš mobilaus ryšio telefono 2 SIM korteles, jas sulaužė ir išmetė. E. L. neklausinėjo iš kur pas M. L. telefonas. Apžiūrėjo telefoną ir sutarė, kad jį nupirks už 100 litų. M. L. telefoną atidavė iš karto, o pinigus M. L. jis turėjo atiduoti kitą dieną. Kad telefonas vogtas, nežinojo.

2009-01-30 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas A. V. gimnazijos, esančios J. B. g. 31, Anykščių m. paradinis įėjimas (b. l. 5-6).

2009-02-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefono pirkimo čekis Nr. 111, kuriame nurodyta, kad 2007-07-16 perkamas „S. E. W200i“ juodos spalvos telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Telefono kaina 99 eurai. Telefonas nupirktas parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

2009-01-30 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad E. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „S. E. W200i“, juodos spalvos, kurį įsigijo iš M. L. (b. l. 33).

2009-02-03 daikto apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „S. E. W200i“, juodos spalvos, numeris 357355010065024 (b. l. 34-36).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. L. kaltė, jog jis panaudodamas fizinį smurtą J. S. atžvilgiu – grasindamas sumušti ir vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „S. E. W2001i“ ir dvi SIM korteles, viso turto už 309 litus, visiškai įrodyta. Taip pat daroma išvada, kad M. L. veiksmai buvo tyčiniai, fizinis smurtas panaudotas iš karto, siekiant užvaldyti turtą, todėl M. L. veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, pagal LR BK 180 str. 1 d.

Tačiau iš kaltinimo M. L. pagal LR BK 180 str 1 d. šalintina aplinkybė, kad jo panaudoto fizinio smurto veiksmu buvo atimta galimybė nukentėjusiajam priešintis. Teismo nuomone, fizinio smurto panaudojimas vertintinas kaip savarankiškas kaltininko įvykdytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, ir nėra pagrindo tiesioginio smurto veiksmo prieš nukentėjusįjį, nukreipto užvaldyti turtą, vertinti dar ir kaip kitą veiką kvalifikuojantį požymį – kitą būdą, atėmusį galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis Šiuo atveju kaltinamasis darydamas plėšimą svetimą turtą pagrobia panaudodamas fizinį smurtą.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam M. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 91 str.).

K. M. L. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str.4d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t.y. M. L. darydama nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. (LR BK 12 str.).Nusikaltimas padarytas nuosavybei, nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tai nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Vien aplinkybių paaiškinimas ir kaltės pripažinimas, kuri neginčijamai įrodyta bylos medžiaga, negali būti laikytina kaltinamojo M. L. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra pripažįstama lengvinančia aplinkybe, kuomet pats savo noru prisipažįsta padaręs nusikaltimą, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius.

Vertindamas kaltinamojo M. L. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, kas rodo, kad jis nelinkęs laikytis teisės normų reikalavimų, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 81). Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad M. L. nusikalto būdamas nepilnametis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad M. L. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones

( LR BK 92 str. 1d.,2d.) Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu M. L. buvo nepilnametis, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. L. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusiojo J. S. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 9 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neatlygintai turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinės žalos. Nustatyta, kad M. L. nusikalstamais veiksmais J. S. padarė žalą ir liko neatlyginta 9 Lt žalos, todėl iš M. L. priteistina 9 litai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pagal LR BPK 44 str 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. L. panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą, dvasines kančias, baimę, prarado turtą - mobiliojo ryšio telefoną. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Po šio įvykio J. S. patyrė baimę ir dvasinį sukrėtimą, nes fizinis smurtas buvo pavartotas be priežasties. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu M. L., padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo M. L., neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė priteisti 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika žala padaryta nedidelė, sveikata nesutrikdyta, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 500 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. M. L. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš L. L. ir E. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir trims mėnesiams paskiriant auklėjimo poveikio priemones - elgesio apribojimus aštuoniems mėnesiams, įpareigojant M. L. būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. L. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieškovės D. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir D. S. priteisti iš M. L. 9 (devynis) litus turtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti, jam neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, priteisti solidariai iš L. L. ir E. L. 9 (devynis) litus nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.