Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-01 · Byla Nr. N-575-580-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
N-575-580-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-580/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

M. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Affinitas“ direktoriumi, leido jo vadovaujamai įmonei priklausančiose gamybinėse patalpose dirbti surinkėju R. A., nesudarius su juo darbo sutarties, neturint verslo liudijimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) apie asmens priėmimą į darbą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutarimu M. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 5 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad M. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų R. A., A. I. ir O. N. parodymais teisme, bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismas M. J. paaiškinimais nesivadovavo, o R. A. teisme iš dalies pakeistus parodymus vertino kaip siekimą padėti darbdaviui išvengti atsakomybės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą skirti baudą panaikinti arba paskirtą baudą sumažinti. Nurodo, kad pripažįsta padaręs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir su pirmosios instancijos teismo nutarimu sutinka. Prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: asmuo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą pašalino iš karto, kadangi pažeidimo padarymo dieną su R. A. sudarė darbo sutartį ir apie asmens priėmimą į darbą pranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymi, kad augina du mažamečius vaikus ir paskirta bauda pablogintų jo šeimos materialinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į M. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes atsižvelgė skirdamas nuobaudą sankcijos ribose, baudos dydį parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

M. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „Affinitas“ direktoriumi, leido jo vadovaujamai įmonei priklausančiose gamybinėse patalpose dirbti surinkėju R. A., nesudarius su juo darbo sutarties, neturint verslo liudijimo ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodytas nelegalaus darbo faktas. Tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek ir liudytojų parodymai tesimo posėdžio metu, patvirtina, jog M. J. leido jo vadovaujamos įmonės gamybinėse patalpose dirbti R. A., nesudarius su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto taip pat savo apeliaciniame skunde neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J., tačiau asmuo prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą sumažinti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad asmuo pašalino pažeidimą sudarydamas su darbuotoju darbo sutartį, t. y. padarė reikiamas išvadas, į M. J. asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme skiriant nuobaudą sankcijos ribose ir baudos dydį parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį, mažinti M. J. paskirtą baudą nėra pagrindo.

Tai, kad M. J. augina du mažamečius vaikus, o administracinė nuobauda pablogintų jo šeimos materialinę padėtį, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, galinčios sąlygoti paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas teisės pažeidimą turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius