- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2-282-463/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- P. P.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovo P. P. 737,30 Lt skolos, 2699,99 Lt delspinigių, 242,75 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
2001-08-02 UAB „Tele2“ ir atsakovas P. P. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. NV8369959 3715 (toliau- Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui laikotarpiu nuo 2002-08-31 iki 2002-07-31 išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.
2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 pagrindu UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovo P. P. atžvilgiu.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, 2012-10-23 išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 matyti, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „Gelvora“, perėjo reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus, t.y. UAB „Tele2“, skolininkus, įskaitant ir atsakovą P. P. (b.l. 5, 8-11). Iš byloje esančio 2009-05-04 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad atsakovas P. P. buvo informuotas apie tai, kad UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ (b.l. 33). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pripažįstamos turėtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė prievolę, t.y. neįvykdė Sutarties, ieškovo reikalavimas dėl 737,30 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 6.5 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs ieškovui moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties 6.5 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad pirminis kreditorius ir atsakovas Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 2699,99 Lt sumą (b.l. 6). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 1350,00 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 2699,99 Lt delspinigių. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turėjo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų – 242,75 Lt, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę (b. l. 7) iš kurios matyti, kad minėtas išlaidas sudaro pranešimų siuntimas, darbo priemonės, administracija, kompiuterių nusidėvėjimas, informacinės technologijos, darbuotojo darbo užmokestis, užklausos registrams. Ieškovas nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos bei jų dydis, todėl ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 62,39 Lt (110,00 Lt x 56,72 proc.) žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,54 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270, 271 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. P. 737,30 Lt (septyni šimtai trisdešimt septyni litai 30 ct) skolos, 1350,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 2087,30 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,39 Lt (šešiasdešimt du litai 39 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Gelvora“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.