Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj.; LR pilietis; išsituokęs; aukštesniojo išsilavinimo; deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio raj., (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini); bedarbis, teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str., 149 str. 4 d., 151¹ str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. laikotarpiu nuo 1999 m. vasaros iki 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, savo sodybos gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), glostydamas mažametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę, sėdmenis, kišdamas rankas jai po rūbais, liesdamas jos lytinius organus, kišdamas pirštą jai į makštį, liepdamas jai ranka liesti jo lytinį organą, kol šis sukietėdavo, ne mažiau 2 kartų tvirkino mažametę V. G..

Be to, R. F. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku iki 2003-06-13, kai jo mažametė globotinė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tapo nepilnamete, savo sodybos gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios V. G. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, lytiškai santykiavo su V. G. prieš jos valią ir taip minėtu laikotarpiu žagino mažametę V. G. ne mažiau 20 kartų per vienerius metus.

Be to, R. F. laikotarpiu nuo 2006-07-14 iki 2006 metų pabaigos, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), globėjos D. F. sutuoktiniu ir todėl nepilnametės V. G. atžvilgiu turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų – auklėti V. G. – savo sodybos gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau 10 kartų lytiškai santykiavo su nepilnamete V. G. nesant išžaginimo požymių.

Kaltinamojo R. F. įrodymų analizė, vertinimas, jo nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija dėl nukentėjusiosios mažametės V. G. tvirkinimo ir išžaginimo bei lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnametės V. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. F. dėl mažametės V. G. tvirkinimo, išžaginimo bei lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės V. G. seksualinio apisprendimo laisvę ir neliečiamumą kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad dėl mažametės mergaitės tvirkinimo neprisipažįsta visiškai, kadangi su globotine V. G. jokių tvirkinamųjų veiksmų neatliko. Nepripažino kaltės dėl mažametės V. G. išžaginimo, kadangi šios nusikalstamos veikos nepadarė, V. G. nežagino, su ja, iki jai suėjo 14 metų, jokių lytinių santykių neatliko. Mano, kad V. G. dėl tvirkinimo bei jos kaip mažametės išžaginimo jį apkalba, o kaimynai apkalba iš pavydo.

Kaltinamasis R. F. savo kaltę dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės V. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą pripažįsta, patvirtino, kad turėjo lytinius santykius su globotine V. G.. Lytiškai santykiavo gera valia, abipusiu susitarimu, prievartos, smurto prieš V. G. nevartojo. Kaltinamasis R. F. nurodė, kad kartu su žmona D. F. globojo dvi mergaites – V. K. ir V. G.. V. G. globojo nuo 10 metų. Pirmą kartą lytiškai santykiavo su V. G., kai jai buvo 13–14 metų. Lytinį aktą atliko miegamajame, lovoje, sutinkant pačiai V. G.. Mano, kad V. G. jau tuomet neturėjo mergystės plėvės. Nurodė, kad prieš šį lytinį santykį gyvenamojo namo rūsyje jis rodė V. G. savo lyties organus. Tuomet V. G. pakėlusi savo marškinėlius parodė savo krūtinę, dėl to jis susijaudinęs. Ji palietusi jo lyties organą. Jis jos lytinių organų nelietęs. Po to, praėjus apie savaitei laiko, jis su V. G. vėl atliko lytinį aktą. Kartais su V. G. turėdavo į mėnesį tris lytinius aktus, priklausomai nuo nuotaikos. Jis supratęs, kad mylėtis su juo V. G. patiko. Patvirtino, kad V. G. aiškino, jog niekam nepasakotų apie jų santykius. Paskutinį lytinį aktą su V. G. atliko 2007 m. pavasarį. Nurodė, kad su V. G. santykiavo apie 20 kartų, santykiaudavo pirtyje, gyvenamojo namo rūsyje, miegamajame. Nurodė, kad lytiškai santykiauti su V. G. pradėjo 2002–2003 metais.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini), nuo 8–9 metų ją pradėjo globoti Danutė ir R. F.. 1999 m. vasarą, tikslesnės datos neprisimena, tuo metu jai buvo 10 metų, gyvenamojo namo miegamajame, lovoje R. F. pradėjo ją grabalioti, glostyti jos krūtinę, užpakalį. R. F. ją gulinčiąją su rūbais glostė, glamonėjo. Ji nelabai suprato, kad tas jo lietimas buvo intymus ir niekam apie tai nepasakojo. Glamonės truko apie 10 minučių, nieko nekalbėjo. Praėjus mėnesiui, ji su R. F. buvo garaže, kuris yra gyvenamojo namo rūsyje. R. F. pradėjo ją glamonėti, liesti, glostyti, rankas pakišo po rūbais – marškinėliais ir džinsais, jos nenurengė, bet pakišęs rankas po rūbais glostė krūtinę, nusismaukęs šiek tiek savo sportines kelnes ištraukė savo lytinį organą. Jis paklausė, ar ji norėtų žinoti, ką daro vyrai su moterimis. Jai buvo įdomu. Jis įkišo savo ranką po „džinsais“, lietė jos lyties organus, kišo pirštus į makštį, paėmęs jos ranką liepė paliesti jo lyties organą, kuris jai liečiant sukietėjo. R. F. liečiant ją, jai neskaudėjo. R. F. lytinio akto neatliko. Glamonėjimas truko apie pusę valandos. Tuo metu ji menstruacijų dar neturėjo, nes jos atsirado tų pačių metų žiemą, t. y. tuomet, kai jai buvo 10 su puse metų. Apie tai, ką darė R. F., ji niekam nepasakojo, nes bijojo, kad ja gali nepatikėti. R. F. negrasino, smurto nenaudojo. Praėjus mėnesiui ar dviem, galėjo būti rudens metų laikas, ji su V. K. gulėjo D. ir R. F. miegamajame. 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį, naktį, apie 23 val., ji gulėjo nusisukusi į sieną, vilkėjo naktinius marškinius ir kelnaites. Už jos nugaros gulėjo R. F.. Jis numovė jos kelnaites, glamonėjo ją, glostė, lietė ranka jos lytinius organus, iš kelnių išsitraukė savo lytinį organą ir gulėdamas jai už nugaros bandė savo lytinį organą įvesti jai į makštį. Jis savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir atliko lytinį aktą judėdamas pirmyn ir atgal apie 10 minučių. Lytinio akto nebaigė, kraujo nebuvo. Tuo metu jai buvo 10 metų ir 4–5 mėnesiai, lytinių santykių nebuvo turėjusi. Po turėtų lytinių santykių R. F. jos nelietė apie pusę metų. Apie 2000 m. pavasarį, R. F. vėl pradėjo ją glamonėti gyvenamojo namo rūsyje, garaže. Kalbėjo, kad jai patiks, nes čia nieko blogo, liepė niekam nepasakoti, nesigirti. Pasodino ją ant sofos garaže, po to paguldė, numovė kelnes, kelnaites. Viršutinę rūbų dalį paliko. Pats užlipo ant viršaus, nusismaukė sportines kelnes, praskėtė jos kojas, glamonėjo krūtinę, jos lytinius organus, po to savo lytinį organą įkišo į makštį, judėdamas aukštyn žemyn atliko lytinį aktą, jai skaudėjo, truko apie 5 minutes, o po to ištraukęs savo lytinį organą judindamas jį ranką baigė, skystį išliedamas ant žemės. Vėliau R. F. su ja nuolat turėjo lytinius santykius. Tai vykdavo namuose, rūsyje: garaže arba šalia esančioje pirtyje arba miegamajame, svetainėje, dažniausia dienos metu, kai globėjos D. F. nebūdavo namuose. Nurodė, kad apie santykius su R. F. niekam nepasakojo, nes manė, kad ja niekas nepatikės. Suprato, kad tai yra negerai, todėl kartais priešindavosi. R. F. būdavo stipresnis, todėl sugebėdavo be jos didelio pasipriešinimo atlikti su ja lytinį aktą, nors smurto jos atžvilgiu nenaudodavo. Sakydavo, kad ji pati kalta dėl to, kad jis mylisi su ja, kad ji jau buvo prieš tai turėjusi lytinių santykių vaikų namuose, nors tai buvo netiesa, prikaišiodavo jai kitus vyrus, kurie lankydavosi pas jį, neišleisdavo bendrauti su bendraamžiais, sakydamas, kad lytiškai santykiaus su kitais vaikinais. Lytinių santykių su R. F. turėjo nuolat, įvairiais tarpais, kartais į savaitę du kartus, kartais ir mėnesį jis prie jos nelįsdavo, bet mano, kad R. F. atliko su ja lytinius aktus ne mažiau kaip 20 kartų per metus. Dienoraščio nevedė, užrašų nerašė, todėl tikslesnių datų nurodyti negali. Visi lytiniai santykiai buvo atliekami namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini,) dažniausiai dieną arba vakare, prieš ją nevartojant fizinio smurto, tačiau ji buvo nuo jo priklausoma, nes po turėtų lytinių santykių jis išleisdavo pas draugus, būdavo geresnis, duodavo daugiau pinigų. Paskutinis lytinis aktas su R. F. buvo iki 2006 m. pabaigos. 2007 metais ji pradėjo apsiginti pati ir nesutikti su R. F. siūlymu santykiauti su ja. Dėl patirtos seksualinės prievartos prašo priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos, kadangi patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusioji V. G., apklausta 2007-07-13 ikiteisminio tyrimo teisėjo, nevyriausybinės organizacijos „V. n.“ patalpose, parodė, kad jai buvo gal dešimt metų, ji gulėjo lovoje, kažkaip, gal ir netyčia, R. F. pradėjo ją glostyti, o vėliau numovė kelnaites. Nurodė, kad tada ji nesuprato, „...kas ten įvyko iš pradžių. Kažkaip skaudėjo šiek tiek. Paskui po tos nakties dvi savaites, gal kažkur beveik nu nieko, nei kalbėjo ten. Paskui ten vėl kviesdavosi į garažą, paskui kartodavos taip bent į savaitę kartą.<...> Atrodo, kad taip turėjo būti“. Paaiškino, jog ji maža buvo, nesuvokė iki galo ką jis (R. F.) blogai daro (t.1, b. l. 88–97).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu ekspertas Henrikas Daujotas parodė, kad V. G. mergystės plėvėje yra seni pažeidimai – surandėjimai. Atsakyti konkrečiai, kada buvo pažeista mergystės plėvė, nėra galimybės, nes mergystės plėvės plyšimai surandėta per 2–3 savaites, o sperma laikosi apie 5 dienas. Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės atsakyti, kada V. G. turėjo pirmus lytinius santykius. Nurodė, kad mergystės plėvės plyšimo metu ne kiekvienai mergaitei pirmą kartą santykiaujant pasirodo kraujas, kad tai priklauso nuo individualaus žmogaus, jo savybių.

Liudytoja D. F. parodė, kad 1994 m. ji su sutuoktiniu R. F. pradėjo globoti mergaitę iš vaikų namų – V. Vėliau globoti pasiėmė ir V. G.. Mergaitės gyveno viename kambaryje, tačiau vėliau turėjo atskirus kambarius, kompiuterį. Patvirtino, kad mergaitės pasilikdavo miegoti jų miegamajame kambaryje bendroje lovoje. Kilus konfliktui tarp V. ir jos vyro R. F., V. buvo išvežta į „V. n.“. Nuvažiavus aplankyti sužinojo, jog kilo įtarimas, kad V. yra seksualiai išnaudojama R. F.. Nurodė, kad R. F. patvirtino, jog lytiškai santykiavo su V., tačiau vėliau nei nuo 10 metų, tikslesnės datos nenurodė.

Liudytoja N. V. parodė, kad kai V. G. buvo 13–14 metų, jai pasirodė įtartinas R. F. elgesys V. atžvilgiu, matėsi, kad jis pavydi V. kitiems vaikinams, sukėlė triukšmą, kai V. vaikinas pakvietė šokti. Apie tai, kad R. F. lytiškai santykiauja su V. G., jai prieš mirtį yra sakiusi B. J., kuriai apie tai sakiusi pati D. F.. Nurodė, kad nuo 14 metų V. G. pasidarė uždara, tyli, liūdna ir verksminga.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji pažįsta D. ir R. F. šeimą, kurioje buvo globojamos V. ir V. Su V. D. ir R. F. elgdavosi kitaip. R. F. neišleisdavo jos iš namų, tačiau dėl kokios priežasties jis taip darydavo, ji nežino. Matė, kad R. F. ne kartą prieš žmoną ir globotinę V. naudodavo smurtą. D. F. kaime kalbėjo, kad jos vyras su V. yra meilužiai.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2004 m. vasaros pabaigoje jai būnant A. P. namuose, į juos įsiveržė neblaivus R. F., iškeikė necenzūriniais žodžiais V. G., tempė ją už plaukų į namus. Nurodė, kad matė, kad D. F. vaikšto ir bendrauja su V. K., o V. G. būna su R. F., jai tai atrodė keista.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2005 m. ir 2006 m. matė sumuštą V. G.. Prieš trejus metus ji pradėjo įtarti, kad V. G. gyvena lytinį gyvenimą, tačiau jokio draugo ji neturėjo. Pamanė, kad ją seksualiai gali išnaudoti R. F., apie tai ji kartu su B. J. klausinėjo V. G., tačiau ji to nepatvirtino.

Liudytoja I. S. parodė, kad su V. G. bendravo nedaug, tačiau yra girdėjusi, kad R. F. neleisdavo V. išeiti iš namų. 2006 m. vasarą D. F., būdama neblaivi, jai pasakė, kad V. miega su jos vyru. Kad R. F. turi lytinių santykių su V., kaime žmonės kalbėjo jau apie 3 metus.

Liudytojas J. B. parodė, kad gyvendamas tame pačiame kaime žinojo F. šeimą, kad šie piktnaudžiauja alkoholiu, blogai elgiasi su globotinėmis. Kaimo žmonės pasipiktinę parašė pareiškimą dėl netinkamo F. elgesio su globotinėmis. Tuomet visi pradėjo kalbėti, kad R. F. su savo globotine V. artimai bendrauja apie 3–4 metus.

Liudytojas V. S. parodė, kad iš įrašo medicininėje kortelėje matosi, jog V. G. 2004-02-03 lankėsi pas jį ir buvo apžiūrėta, nes skundėsi skausmais prieš mėnesines. Mėnesinės prasidėjo kai jai buvo 10,5 metų. Gimda ir jos priedai sveiki. Nepamena, ar tuo metu kalbėjo su V. G. apie lytinius santykius ir nuo kada ji santykiauja. Nurodė, kad gydytoju ginekologu dirba jau 28 metus. Ar pirmą kartą santykiaujant pasirodo kraujas, priklauso nuo individualaus žmogaus, jo savybių.

Liudytojas R. J. parodė, kad V. G. ir R. F. pažįsta, nes jie kaimynai, žino, kad pas D. ir R. F. V. G. gyveno nuo 10 metų. D. F. į jo namus ateidavo su mergaitėmis. Susirgus jo žmonai, V. G. ateidavo kambarius sutvarkyti, ožką pamelžti. V. G. nesiskųsdavo, buvo uždara, prislėgta, atrodydavo nuskriausta. Nurodė, kad D. ir R. F. nuolat gerdavo, o V. G. visą laiką dirbdavo, niekur jos neišleisdavo, nei pas draugus, o tik į mokyklą ir atgal į namus. Matė V. G. sumuštą su mėlynėmis ne vieną kartą, bet kas ją mušė, nežino, nes abu D. ir R. F. ją mušdavo. Liudytojas nurodė, kad jo žmona, D. ir R. F. kaimynai skambino į vaiko teisių tarnybą, jų buvo prašoma, kad atvažiuotų patikrinti D. bei R. F. ir kaimynų paklausinėtų, bet taip nieko ir nebuvo daroma. D. F. tikrai žinojo, kad R. F. miega su V. G., nes jis girdėjo, kaip D. F. taip sakė, ir kitiems yra apie tai sakiusi. Nurodė, kad apie santykius tarp R. F. ir V. G. girdėjo apie 2003 m. rudenį ar pavasarį, tiksliai nepamena. Kadangi apie lytinius santykius tarp V. G. ir jos vyro kalbėjusi D. F. buvo girta, manė, kad tai tik girtos moters kliedesiai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2008 06 19 spalio 30 d. Nr. 86TPK-246, nustatyta, kad: 1. Iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu V. G. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti pagal galimybes. Dėl mažametystės tiriamoji būdama 10 metų amžiaus negalėjo suprasti su ja atliekamų R. F. veiksmų esmės ir jų pavojingumo. Tiriamoji R. F. veiksmų pavojingumą ir jų esmę suprato vėliau, tęsiantis nusikalstamiems veiksmams ir jai sulaukus 14 metų. 2. V. G. pažintiniai gebėjimai išlavinti pakankamai, jos suvokimas, atminties ir mąstymo procesai nėra sutrikę. 3. Jai nėra būdingas padidintas įtaigumas, priešingai – jos asmenybei galimai būdingas pamatinio pasitikėjimo aplinka deficitas. 4. V. G. sugeba suprasti bylos aplinkybes ir jų teisinę reikšmę, ji sugeba pateikti prašymus ir atgaminti pagrindines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. 5. Nukentėjusioji V. G. prieš ją galbūt atliktų smurtinių veiksmų pobūdį suprato palaipsniui, todėl atsižvelgiant, kad prieš ją buvo galbūt naudota mišri seksualinė, fizinė ir emocinė prievarta, ji negalėjo priešintis ją globojusio suaugusio asmens nusikalstamiems veiksmams. 6. V. G. prieš ją padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes. Tiriamajai V. G. užsitęsęs daugkartinis emocinis, fizinis ir seksualinis smurtas sukėlė potrauminio streso sutrikimą, kuris peraugo į ilgalaikį asmenybės sutrikimą po traumuojančių įvykių. 7. Nukentėjusioji V. G. nuo 14 metų amžiaus, supratusi nusikalstamą veikos esmę, dėl ilgalaikio traumuojančio nusikalstamos veikos poveikio susirgo potrauminio streso sutrikimu, o vėliau ilgalaikiu asmenybės sutrikimu po traumuojančių įvykių. 8. Šiuo metu V. G. serga ilgalaikiu asmenybės sutrikimu po traumuojančių įvykių. Ekspertizės dėstomojoje dalyje nurodyta, jog V. G. pasakojime nestebėta jokių patologinio fantazavimo požymių (t. 1, b. l. 132–137).

Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1008/07(04) nustatyta, kad V. G. lytinių organų srityje sužalojimų nėra; V. G. mergystės plėvėje yra seni pažeidimai surandėjusiais kraštais, todėl nurodyti, kada buvo pažeista mergystės plėvė, nėra galimybės (t.1, b.1.52–53).

Nukentėjusiosios V. G. laiške, persiųstame iš vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigos, nurodoma, kad nuo 10 metų ją seksualiai išnaudojo globėjas – R. F. (t.1, b. l. 39).

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, jog V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo globojama D. F. šeimoje (t.1, b. l. 163), o esantis sutikimas rodo, kad R. F. sutiko, kad jo sutuoktinė globotų V. G. (t.1, b. l. 181).

Radviliškio rajono mero potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nutarta iš Radviliškio vaikų globos namų „Nykštukas“ išleisti V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nutarta šiai mergaitei steigti globą: V. G. globėja skirti D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Radviliškio raj. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) V. G. išlaikyti mokėti globos pašalpą (t. 1, b. l. 176).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. F. dėl mažametės V. G. tvirkinimo, jos žaginimo kaltu neprisipažino, teismas mano, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. G. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei kiti šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad gyvenamojo namo miegamajame, lovoje, R. F. pradėjo ją grabalioti, glostyti jos krūtinę, užpakalį. R. F. ją gulinčiąją su rūbais glostė, glamonėjo, ji nelabai suprato, kad tas jo lietimas buvo intymus ir niekam apie tai nepasakojo. Po mėnesio garaže, kuris yra gyvenamojo namo rūsyje, R. F. pradėjo ją glamonėti, liesti, glostyti, rankas pakišo po rūbais – marškinėliais ir džinsais, jos nenurengė, bet pakišęs rankas po rūbais glostė krūtinę, nusismaukęs šiek tiek savo sportines kelnes ištraukė savo lytinį organą. Jis paklausė, ar ji norėtų žinoti, ką daro vyrai su moterimis. Jai buvo įdomu. Jis įkišo savo ranką po „džinsais“, lietė jos lyties organus, kišo pirštus į makštį, paėmęs jos ranką liepė paliesti jo lyties organą, kuris jai liečiant sukietėjo. R. F. liečiant ją, jai neskaudėjo. R. F. lytinio akto neatliko. Glamonėjimas truko apie pusę valandos. 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį, naktį, numovė jos kelnaites, glamonėjo ją, glostė, lietė ranka jos lytinius organus, iš kelnių išsitraukė savo lytinį organą ir gulėdamas jai už nugaros bandė savo lytinį organą įvesti jai į makštį. Jis savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir atliko lytinį aktą judėdamas pirmyn ir atgal apie 10 minučių. Lytinio akto nebaigė, kraujo nebuvo. Tuo metu jai buvo 10 metų ir 4–5 mėnesiai, lytinių santykių nebuvo turėjusi.

Liudytoja D. F. patvirtino, kad mergaitės pasilikdavo miegoti jų miegamajame kambaryje bendroje lovoje. Liudytoja N. V. parodė, jog apie tai, kad R. F. lytiškai santykiauja su V. G., jai prieš mirtį yra sakiusi B. J., kuri tai sužinojo iš pačios D. F.. Liudytoja A. P. patvirtino, jog D. F. kaime kalbėjo, kad jos vyras su V. yra meilužiai. Liudytoja J. R. parodė, kad prieš tris metus ji pradėjo įtarti, kad V. G. gyvena lytinį gyvenimą, tačiau jokio draugo ji neturėjo. Pamanė, kad ją seksualiai gali išnaudoti R. F., apie tai ji kartu su B. J. klausinėjo V. G.. Liudytoja I. S. parodė, kad 2006 m. vasarą D. F., būdama neblaivi, jai pasakė, kad V. miega su jos vyru. Nurodė, kad apie tai, jog R. F. turi lytinių santykių su V., kaime žmonės kalbėjo jau apie 3 metus. Liudytojas J. B. parodė, kad kaime pradėjo kalbėti, jog R. F. su savo globotine V. artimai bendrauja apie 3–4 metus. Liudytojas R. J. parodė, kad V. G. ateidavo sutvarkyti kambarių, pamelžti ožką. V. G. nesiskųsdavo, buvo uždara, prislėgta, atrodydavo nuskriausta. Nurodė, kad D. F. tikrai žinojo, jog R. F. miega su V. G., nes jis girdėjo, kaip D. F. taip sakė, ir kitiems yra apie tai sakiusi. Nurodė, kad apie lytinius santykius tarp R. F. ir V. G. girdėjo apie 2003 m. rudenį ar pavasarį.

Teismas atmeta kaltinamojo pateiktą versiją, kad globotinė V. G. mergystės plėvę galėjo prarasti būdama vaikų globos namuose, nes tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra, teisminio nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta. Kaltinamasis R. F. nenurodė jokių kitų konkrečių pagrindų, dėl ko galėjo būti apkalbėtas nukentėjusiosios V. G.. Jo teiginys, kad buvo apkalbėtas „iš pavydo“ kaimynų, yra retorinio pobūdžio, kadangi jis negalėjo paaiškinti, kas ir ko galėjo pavydėti. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad tiriamoji V. G. iki byloje tiriamų įvykių psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo. Tiriamoji, pasakodama raštu, o vėliau ir žodžiu, apie savo patirtą emocinį, fizinį ir seksualinį smurtą globėjų šeimoje iš esmės atkartodavo tas pačias aplinkybes ir detales, jos pasakojime nestebėta jokių patologinio fantazavimo požymių. Tiriamoji V. G., patirdama iš globėjų pastovią seksualinę prievartą nuo 10 metų amžiaus, nesuprato dėl savo mažametystės seksualinių santykių esmės, vadovavosi vaikiško pasitikėjimo ja globojančiu suaugsiu asmeniu principu ir žaidybiniais interesais (t.1, b. l. 137).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ yra išaiškinęs, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme (išžaginimas) yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį, o lytinės aistros tenkinimas išžaginimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai daroma prieš asmens valią. Mažamečio asmens (iki 14 metų amžiaus) išžaginimas paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Dvi kaltinamojo R. F. padarytos nusikalstamos veikos (mažametės tvirkinimas ir mažametės žaginimas) turi kvalifikuojantį požymį, t. y. padarytos prieš mažametį asmenį, nes iš V. G. asmens duomenų matyti (t. 1, b. l. 149), kad ji gimusi (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad kaltinamajam R. F. nuo 1999 m. vasaros iki 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesio pirmą kartą tvirkinant nukentėjusiąją, jai buvo tik 10 metų, o nuo 1999 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesio iki 2003-06-13 žaginant ją, nukentėjusiajai V. G. buvo 10 metų 4–5 mėn., todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo seksualiai nesubrendusi ir negalėjo kaltinamajam R. F. kilti jokių abejonių dėl jos seksualinės brandos, juolab, kad ji buvo jo sutuoktinės globotinė, gyveno kartu.

Minėto Senato nutarimo 13-ame punkte nurodyta, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sudėtys yra formalios, ir įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis R. F. savo varpą buvo įkišęs į mažametės nukentėjusiosios makštį visą, ar tik jos dalį, užbaigdavo lytinį aktą ar ne, jo veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 dalį, kaip baigtas mažametės išžaginimas, nes buvo pažeista mergystės plėvė. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. mergystės plėvė yra pažeista, pažeidimai surandėjusiais kraštais (t. 1, b. l. 54–55). Ekspertas H. Daujotas, liudytojas ginekologas V. S. teisme nurodė, kad sužalojimų buvimas ir jų pobūdis priklauso nuo vyro ir moters fizinių duomenų, ko patikrinti dabar nebeįmanoma. Taip pat nurodė, kad negali nustatyti, kada buvo pažeista mergystės plėvė, nes mergystės plėvė sugyja per 2 savaites. Minėto specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal Radviliškio rajono PK tyrėjo užduotį buvo atliktas tyrimas V. G. 2007-06-06 (t. 1, b. l. 52).

Senato nutarimo 20-ame punkte nurodyta, kad mažamečio tvirkinimas BK 153 straipsnio prasme negali būti susijęs su fizinio smurto ar kitokios prievartos panaudojimu prieš mažametį ir tai gali būti padaroma jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, juos demonstruojant prieš mažametį ir panašiai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. F. nusikalstamos veikos – mažametės tvirkinimas, jos išžaginimas, kurias teismas pripažino įrodytomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos teisingai, todėl palieka tą pačią šių veikų kvalifikaciją.

Iki 2003 m. gegužės 1 dienos, t. y. iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, mažametės išžaginimas į lytinius organus (makštį), buvo kvalifikuojamas kaip išžaginimas pagal tą pačią BK 118 straipsnio 4 dalį.

Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip 16 metų asmens pagal anksčiau galiojusio BK 121 straipsnį iš esmės atitiko nuo 2003-05-01 galiojančio BK 153 straipsnio dispoziciją (mažamečio asmens tvirkinimas), tik mažamečiu nuo 2003 m. gegužės 1d. yra laikomas asmuo iki 14 metų. Mažametė V. G. 1999 metais buvo tvirkinama, žaginama turėdama 10 metų, t. y. iki 14 metų.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos (mažametės tvirkinimas, jos žaginimas) padarytos nuo 1999 m. vasaros iki 2003 m. birželio 13 dienos, teisingai buvo kvalifikuotos pagal naujosios (2000 metų) redakcijos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, 149 str. 4 dalį, nes sankcijos pagal šiuos straipsnius yra švelnesnės, o vadovaujantis LR BK 3 str. 2 dalimi, bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Bylos duomenys liudija, kad kaltinamajam R. F. buvo pareikšti kaltinamai dėl lytinio santykiavimo su nepilnamete V. G. nesant išžaginimo požymių, bylos nagrinėjimo metu, dėl šios nusikalstamos veikos pateiktas prašymas dėl pakeitimo nusikalstamos veikos laikotarpio, t. y. 2006-07-14 iki 2006 metų pabaigos, nes baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis įsigaliojo tik nuo 2006-07-14. Kadangi baudžiamoji atsakomybė už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ str.) buvo nustatyta 2006-06-22 įstatymu Nr. X-711, įsigaliojusiu 2006-07-14, kaltinamojo R. F. atsakomybė už lytinį santykiavimą su nepilnamete V. G. nesant išžaginimo požymių negalėjo atsirasti anksčiau kaip 2006-07-14. Todėl prokuroro pateiktas prašymas pakeisti R. F. nusikalstamos veikos laikotarpį tenkintinas ir nustatytina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 151 ¹ str. 2 d. padarė laikotarpiu nuo 2006-07-14 iki 2006 metų pabaigos).

Teismas mano, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl kaltinamojo R. F. kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. F. savo kaltę dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės V. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą pripažįsta, patvirtina, kad turėjo lytinius santykius su globotine V. G.. Lytiškai santykiavo gera valia, abipusiu susitarimu, prievartos, smurto prieš V. G. nevartojo.

Be kaltinamojo R. F. parodymų, jo kaltė šioje nusikalstamoje veikoje įrodyta kitais byloje surinktais bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. patvirtino, kad lytinių santykių su R. F. turėjo nuolat, įvairiais tarpais, kartais per savaitę du kartus, kartais ir mėnesį jis prie jos nelįsdavo, bet mano, kad R. F. atliko su ja lytinius aktus ne mažiau 20 kartų per metus. Dienoraščio nevedė, užrašų nerašė, todėl tikslesnių datų nurodyti negali. Visi lytiniai santykiai buvo atliekami namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dažniausiai dieną arba vakare, prieš ją nevartojant fizinio smurto, tačiau ji buvo nuo jo priklausoma, nes po turėtų lytinių santykių jis išleisdavo pas draugus, būdavo geresnis, duodavo daugiau pinigų. Paskutinis lytinis aktas su R. F. buvo iki 2006 m. pabaigos. 2007 metais ji pradėjo apsiginti pati ir nesutikti su R. F. siūlymu lytiškai santykiauti su ja.

Nukentėjusiosios V. G. parodymus patvirtina liudytojų D. F., N. V., A. P., I. Š., J. B., R. J. parodymai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2008 06 19 spalio 30 d. Nr. Nr. 86TPK-246, nurodoma, kad V. G. nuo 14 metų pradėjusi suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę bandė pasipriešinti patiriamai seksualinei prievartai, tačiau dėl priklausomos situacijos, palaužto pasitikėjimo savimi dėl jai primestų kaltės ir gėdos jausmų, sukelto visuotinio nepasitikėjimo aplinkiniais bei beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmų nesugebėjo to pasipriešinimo įvykdyti pati. Tik atsidūrusi saugioje aplinkoje V. G. sugebėjo išpasakoti patirtus išgyvenimus ( t.1, b. l. 137).

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. F. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 151 ¹str. 2 d., kadangi kaltinamasis R. F., būdamas D. F., kuriai buvo pavesta V. G. globa, vyru, sutiko, kad jo sutuoktinė globotų V. G. (t.1, b. l. 181), t. y. neprieštaraudamas globai, jis prisiėmė įsipareigojimus globotinės V. G. atžvilgiu.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, kad kaltinamojo R. F. savo kaltės pripažinimas iš dalies dėl santykiavimo su nepilnamete globotine V. G. nesant išžaginimo požymių, kaip ir 100 litų davimas nukentėjusiajai V. G., nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę.

Skirdamas R. F. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje, į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir 2 nesunkius nusikaltimus, priskiriamus prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui prieš asmenį, esantį bejėgiškos būklės dėl mažametystės, t. y. prieš savo, su kuria gyveno toje pačioje šeimoje, globotinę, kurią turėjo auklėti, o ne seksualiai išnaudoti. Visi nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į R. F. asmenybę, t. y. į tai, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis nedirbo jokio nuolatinio darbo, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 78–84), ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau teismas laiko, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. F. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai V. G. nebuvo padaryta sunkesnių fizinių sužalojimų ar žymesnių psichikos sveikatos pakenkimų ir, kad vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad ateityje laikytųsi įstatymų, todėl, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, R. F. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės skirtinos artimos BK 149 str. 4 d., 153 str. 151 ¹ str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje ideali nusikaltimų sutaptis suprantama, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau savarankiškų nusikaltimų, kurie kvalifikuojami pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Kadangi byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. F. tvirkino ir žagino V. G. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, savo nusikalstamais veiksmais siekė vieno tikslo – bet kokiu būdu patenkinti savo lytinę aistrą ir tokiu būdu pažeidė tą patį objektą, t. y. moters lytinės laisvės neliečiamumą, teismo nuomone, vertinant minėtų kaltinamojo padarytų nusikaltimų subjektyvinę pusę, šios R. F. padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip idealioji sutaptis ir už jas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir 149 str. 4 d. paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 2 d., bendrintinos apėmimo būdu, nes jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi vienas iš R. F. įvykdytų nusikaltimų priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį pastarajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, siekiant neapsunkinti bausmės vykdymo, kaltinamajam Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 47), keistina į suėmimą, suimant R. F. teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtąją bausmę R. F. įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-06-05 iki 2007-07-08.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. prašė iš kaltinamojo R. F. priteisti 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dėl jos patirto fizinio ir psichologinio skausmo, pažeminimų bei pergyvenimų.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo R. F. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai ją tvirkinant ir žaginant, su ja lytiškai santykiaujant, nes šiais nusikalstamais veiksmais kaltinamasis kiekvienu atveju nukentėjusiajai sukėlė skausmą, baimę, žemino ją, Be to, jai nustatytas ilgalaikis asmenybės pakitimas (deformacija) po katastrofiško pergyvenimo – ilgalaikio buvimo ryškiai traumuojančioje situacijoje (t. 1, b. l. 137).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai V. G. tyčiniai nusikalstami R. F. veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, kas gali turėti didelės įtakos jos asmenybės formavimuisi ir jos seksualiniam brendimui.

Nors pagal bylos duomenis R. F. nedirba, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų neturi, tačiau yra darbingas, todėl teismas mano, kad jis galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. F. nukentėjusiajai V. G. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. G. apklausos „V. n.“ patalpose laikmena (prisegta prie bylos 1 tomo viršelio) – paliktina prie bylos.

Teismo 2009-04-17 nutartimi kaltinamajam R. F. buvo apribotos nuosavybės teisės į turtą bei pinigines lėšas (t. 2, b. l. 140). Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, R. F. paliktinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą bei pinigines lėšas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str.,

nusprendžia:

pagal LR BK 153 str. dėl mažametės V. G. tvirkinimo – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 149 str. 4 dalį dėl mažametės V. G. išžaginimo – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

pagal LR BK 151 ¹ str. 2 dalį dėl lytinio santykiavimo su nepilnamete V. G. nesant išžaginimo požymių – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., šias paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. F. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., R. F. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2007 m. liepos 8 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. F. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant R. F. teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš R. F. nukentėjusiajai V. G. 100000 (šimtą tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinio ieškinio atlyginimo R. F. palikti nuosavybės teisių apribojimą į turtą bei pinigines lėšas.

Palikti prie bylos daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. G. apklausos „V. n.“ patalpose laikmeną.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.