Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-11-03 · Byla Nr. A2.6.-3168-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
A2.6.-3168-902/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
V. S.
Nukentėjusysis
R. Š.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3168-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-02639-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2014 m. lapkričio 3 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. S., nukentėjusiajai R. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-03 14.30 val. V. S., vairuodama automobilį Mazda Xedos 9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama J.Janonio g. 7, Panevėžyje, atbulomis nepasirinko saugaus atstumo iš šono bei kliudė šalia stovėjusį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 132 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET 231 punkto reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Mazda Xedos 9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jai teko važiuoti atbuline eiga, stovėjimo aikštelėje buvo viena laisva vieta, ten neįsiparkavo. Tada sustojo, išlipo, galvojo, kad su tortais neįlipsianti į automobilį, todėl nutarė automobilį pastatyti į kitą vietą. Paskui nuėjo į parduotuvę. Ji tikrai nejuto jokio smūgio ir apie automobilio apgadinimą sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai jie atvyko. Automobilis buvo darbinis ir ji nežinanti, ar kokie tai apgadinimai buvo iš anksčiau. Nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Mano, kad kontakto ji nepajuto ir dėl to, jog automobilyje grojo radijas. Apie įvykusį kontaktą su kitu automobiliu eismo įvykio vietoje jai niekas nesakė. Eismo įvykio metu ji automobilį vairavo blaivi, tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio ji neturėjo, vairuojamas automobilis buvo draustas. Teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo, nes dirba pirkimų vadove pardavimų skyriuje, priešingu atveju, ji neteks darbo, o šeimoje ji tik viena dirba.

Nukentėjusioji R. Š. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną į darbą AB ,,Vilniaus duona“ ji atvyko automobiliu 7 val., o 14.30 val. sužinojo apie automobilio apgadinimą. Paskui ji pati apžiūrėjusi pastebėjo automobilio nubrozdinimą ant galinio bamperio. Padaryta 700 litų dydžio žala. Bendradarbis, kurio kabineto langas buvo šalia, matė, kad jos automobilį kliudė kitas, žalios spalvos automobilis važiuodamas atbuline eiga. Paskui ji paskambino numeriu 112 ir pranešė apie eismo įvykį.

Liudytojas A. D. teisme parodė, jog įvykis galėjo būti 2014-10-03d., kai jis dirbo AB ,,Vilniaus duona“. Jis matė, kaip vienas automobilis, kuris važiavo atbulomis, lėtai, atsirėmė į kitą galiniu bamperiu, buvo nestiprus smūgis, susidūrimo garso jis negirdėjo, balto automobilio sparnas sujudėjo, pūtėsi, automobilis nesmarkiai susvyravo. Įvykį jis stebėjo per langą. Jis (liudytojas) matė, kaip automobilio vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio pažiūrėti per automobilių tarpą, tuo metu jos automobilis jau buvo patrauktas į priekį, ji apžiūrėjo automobilių bamperius, tačiau ar ji suprato, jog įvykio metu apgadino kitą automobilį, liudytojas nežino. Jis pats nebuvo išėjęs į lauką ir įvykio kaltininkei nesakė apie sukeltą eismo įvykį, tik apie tai pranešė nukentėjusiajai.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. paaiškinimo, kur ji nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jai teko važiuoti atbulomis, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), vyr. patrulio N. K. ir vyr. patrulio J. K. tarnybiniais pranešimais (b.l. 9; 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 13), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 14), fotonuotraukomis (b.l. 15-17), nukentėjusiosios paaiškinimu apie automobiliui Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus; liudytojo A. D. parodymais teisme, kur nurodė, jog matė, kaip automobilis Mazda Xedos 9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas J.Janonio g. 7, Panevėžyje, atbulas, kliudė šalia stovėjusį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, liudytojas matė, kaip Renault Megane automobilis įvykus kontaktui, sujudėjo, apie įvykį jis pranešė nukentėjusiajai; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 18), iš kurios matyti, jog V. S. turėjo teisę vairuoti (įgijo 2004-09-03), girtumo nustatymo kvitu (b.l. 11), iš kurio matyti, jog įvykio dieną – 2014-10-03 15.46 val.. V. S. buvo blaivi.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-10-03 apie 14.30 val. V. S., vairuodama automobilį Mazda Xedos 9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama J.Janonio g. 7, Panevėžyje, atbulomis nepasirinko saugaus atstumo iš šono bei kliudė šalia stovėjusį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį V. S. nurodė, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 231 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., V. S. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad V. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. teigė, kad ji tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojusi ir pasilikusi įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės. Pati nukentėjusioji R. Š. taip pat nematė eismo įvykio, jai apie automobiliui padarytus apgadinimus pranešė jos bendradarbis. Teisme liudytoju apklaustas A. D. parodė, jog eismo įvykio metu buvo nestiprus smūgis, susidūrimo garso jis negirdėjo, tik matė, kaip kitas automobilis nesmarkiai susvyravo. Kad eismo įvykio metu kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, patvirtina ir automobiliui Mazda Xedos 9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobiliui Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) braukimo būdu padaryti apgadinimai, įlenkimų ant automobilių nematyti. Pažymėtina ir tai, kad automobiliai kontaktavo galinėmis dalimis, nuo vairuotojo labai nutolusiomis vietomis, žemutinėmis dalimis (50 cm aukštyje), kas taip pat apribojo vairuotojo matomumą susidūrimo vietos, o tai nepaneigia to fakto, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. galėjo neišgirsti automobilių susidūrimo garso ir nepajusti automobilių kontakto – tokiu būdu nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Nors teisme liudytojas nurodė, jog jis matė, kaip automobilio vairuotoja pavažiavusi į priekį po susidūrimo, išlipusi iš automobilio, pažiūrėjo per automobilių tarpą į automobilių bamperius, tačiau teismo nuomone, vien tik ši liudytojo nurodyta aplinkybė neduoda pagrindo manyti, jog V. S. suprato sukėlusi eismo įvykį dėl aukščiau nurodytų kitų nustatytų aplinkybių (nestipraus smūgio, didelio kontakto garso nebuvimo, braukimo būdu padarytų apgadinimų), juo labiau, kai pati pažeidėja teisme šio fakto neneigė, o paaiškino, kad ji dar pavažiavusi, išlipo pažiūrėti, ar su tortais tilpsianti pro tarpą, ir tik tada prisiparkavo, bet tada apgadinimų nepastebėjusi bei pats liudytojas nurodė, jog galimai viskas taip ir buvo, kaip teisme nurodė įvykio kaltininkė. Vertintina ir tai, jog įvykį matęs liudytojas pažeidėjai apie suketą eismo įvykį nepranešė ir jokio ženklo neparodė. Pačios kaltininkės veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, V. S. neginčijo to, jog galimai kliudė kitą automobilį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta, buvo blaivi. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad V. S. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms V. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamos V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi sukėlusi eismo įvykį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant V. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - ji neteista, nebausta administracine tvarka, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. S. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (28 EUR).

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė