- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-163-519/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01922-2011-31
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimas, kuriuo V. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK 2011-12-05 nutarimu nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 23 d., 0 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vairuodamas automobilį FORD GALAXY, kurio valstybinis numeris nenustatytas, sudarė pavojingą situaciją automobiliui VW PASSAT, t. y. aplenkęs staiga sustabdė savo automobilį prieš automobilį VW PASSAT taip, kad šiam automobiliui sudarė kliūtį, trukdė jam važiuoti, VW PASSAT vairuotojas turėjo keisti važiavimo kryptį, kad jį apvažiuotų.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012-02-17 nutartimi panaikino Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK 2011-12-05 nutarimą Nr. 81-N-1284808 ir administracinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK (toliau – ir Institucija) Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimą Nr. 81N-1284808-11.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi prieštaringais faktais, t. y. rėmėsi liudytojo K. V. duotais parodymais teisme, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino jo duotų parodymų tiriant įvykį. K. V. 2011 m. lapkričio 8 d. paaiškinime, nurodė, kad V. Č. su automobiliu FORD GALAXY užblokavo kelią jo vairuojamam automobiliui, kurį jis apvažiavo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. B.. Po to, pamatęs, kad jį vejasi V. Č., nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) k. Institucijos nuomone, K. V. teisme duotus parodymus, kad V. Č. staiga nestabdė, nesudarė kliūties, netrukdė jam (K. V.) važiuoti, teismas turėjo vertinti kaip siekimą V. Č. padėti išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinį skundą Institucija iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. rėmėsi tik teisme duotais liudytojų parodymais, bet nevertino įvykio tyrimo metu surinktų duomenų.
LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR ATPK 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad V. Č. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Tai, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuojamo LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, įrodo liudytojo K. V., V. B. parodymai, duoti teismo posėdyje (48 b. l.).
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti liudytojų anksčiau duotus parodymus, kai buvo tiriamas įvykis, tačiau pažymėtina, jog prieš apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme K. V. bei V. B. buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, prisiekė. Šie liudytojai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad iš paskos važiavęs V. Č. pamirksėjo, kad K. V. vairuojamas automobilis sustotų. K. V. taip pat nurodė, jog važiavo lėtai, kai V. Č. jį aplenkė, jis nepatogumo nepajuto. V. B. nurodė, jog važiavo 20-30 km/h greičiu. Nors liudytojų teisme duoti parodymai tam tikrais niuansais neatitinka pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, tačiau nėra visiškai prieštaringi. Nei K. V. savo paaiškinimuose, nei V. B. protokole-pareiškime nenurodė, jog vairuodamas V. Č. sukėlė pavojingą situaciją. Minėtų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti suinteresuoti padėti V. Č. išvengti administracinės atsakomybės, nėra. Kaip matyti iš pirminių tiek V. Č., tiek liudytojų parodymų, V. Č. bandė sustabdyti K. V. vairuojamą automobilį mirksėdamas šviesomis, po to jį apvažiavo ir sustojo. K. V. vairuojamas automobilis nestojo ir apvažiavo V. Č. automobilį. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų teisme duotais parodymais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog V. Č. vairavimas sukėlė pavojingą situaciją.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR (duomenys neskelbtini) str.). Atsižvelgus į tai, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.