- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1-559-586/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06061-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Alvydas Kvaščevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, mokosi profesinėje mokykloje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji G. Š. kaltinama tuo, kad ji vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2022 m. vasario 18 d., apie 16.30 val., Sėlenų g., ties namu Nr. 17, Eglynų k., Dauparų - Kvietinių sen., Klaipėdos r., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, G. Š. vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, jai iš kairės pusės važiavusiam T. M. vairuojamam motociklui „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Honda“ vairuotojas T. M., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji G. Š. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jos kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas T. M..
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyriausiojo tyrėjo P. Š. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad buvo pranešta apie tai, jog 2022-02-18 iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo gautas pranešimas, kad kelyje Baukštininkai - Smilgynai susidūrė automobilis „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir motociklas „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu nustatyta, kad automobilį „VW Golf“ vairavo G. Š., kuri paaiškino, kad ji važiuodama sankryžoje ir sukdama į kairę pusę nepastebėjo pagrindinių keliu važiavusio motociklo „Honda“, kurį vairavo T. M., nes labai švietė saulė ir dėl to įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio T. M. nukrito nuo motociklo ir nuo smūgio atsidūrė pakelės griovyje, vyras buvo sąmoningas, bet nieko paaiškinti negalėjo, tik minėjo, kad labai skauda kairės pusės koją. Atvykusi GMP T. M. išsivežė į ligoninę. Eismo įvykio vietoje buvo patikrintas G. Š. girtumas, nustatytas 0,00 promilių blaivumas T. M. eismo įvykio vietoje nebuvo galimybės nustatyti neblaivumo. Bendraujant su G. Š., ji labai verkė ir tikslesnių eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, buvo apimta šoko ir negalėjo aiškiai kalbėti apie eismo įvykį. Kartu automobilyje su G. Š. važiavo jos draugė S. S., kuri taip pat dėl patirto šoko, nieko paaiškinti negalėjo. Eismo įvykio metu „VW Golf“ vairuotoja ir keleivė nenukentėjo. GMP pagalbos atsisakė. Įvykio vietoje buvo liudytoja L. Š., kuri matė eismo įvykio aplinkybes. L. Š. nurodė, kad labai skuba ir teigė, jei bus kokių klausimų dėl eismo įvykio, teigė su ja susisiekti. Eismo įvykio vietoje buvo surinkta pirminė medžiaga. Užregistruotas ROIK:07-22-9568318 (1 t., b. l. 1-3).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Sėlenų g., ties namu Nr.17, Eglynų k., Dauparų - Kvietinių sen., Klaipėdos r., nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Važiuojamojoje kelio dalyje, skersai kelio, stovi automobilis „'VW Golf“', valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Motociklas „'Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medinį ūkinį pastatą (1 t., b. l. 14-28).
Iš transporto priemonių apžiūros protokolų nustatyta, kad automobiliui „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta visa priekinė dalis, motociklui „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinė dalis ir abu šonai, didesnės deformacijos priekinėje dalyje ir dešinėje pusėje (1 t., b. l. 29-58).
Iš specialisto išvados Nr. G 342/2022 (03) nustatyta, kad T. M. konstatuotas kairio šlaunikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinio peties sumušimas. Dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - T. M. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 112-113).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios G. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nukentėjusiojo T. V. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ papildomai 6400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal patirtus sužalojimus, nevisišką išgijimą neturtinę žalą vertina 10000 Eur, iš kurios dalį draudimo bendrovė atlygino (2 t., b. l. 48-53).
Civilinis atsakovas – ADB „Gjensidige“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovui atlyginus 3600 Eur neturtinės žalos, gavus ieškinį ir susipažinus su papildomais medicininiais dokumentais, papildomai išmokėjo dar 2240 Eur, viso 5840 Eur neturtinės žalos. Mano, jog 5840 Eur išmokėtos neturtinės žalos suma yra pagrįsta, protinga ir pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra nustatyta ir mediciniškai patvirtinta, kad bus ilgalaikių pasekmių (2 t., b. l. 72-78).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Kaltinamosios G. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajam išmokėjo 5840 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis T. M. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina šioje byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiojo veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui; autoįvykio metu nukentėjusysis patyrė išgąstį; dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą, patyrė operacijas. Prieš teismo posėdį papildomai pateikė medicinos dokumentų išrašą, jog dėl sužalojimų nuo 2022-10-07 gydėsi stacionare, kur nustatyta, kad dėl užsitęsusio kaulo suaugimo gydymas tęsiamas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad G. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė G. Š. yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 7340 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 5840 Eur sumą, nukentėjusiajam papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 1500 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusysis prašė iš kaltinamosios priteisti bylinėjimosi išlaidas – 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 48-50, 53, 57). Kaltinamosios gynėjas prašė šias išlaidas sumažinti.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 1 apklausoje ikiteisminiame tyrime, surašė ieškinį, 2 teismo posėdžiuose, iš kurių vienas buvo atidėtas dėl pavėluotai pateikto civilinio ieškinio.
Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji yra moksleivė, nedirba, tai gali tapti jai nepakeliama finansinė našta. Teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą – neatsargią veiką. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas mažina prašomą priteisiamą proceso išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 800 Eur, įvertinus jau išmokėtą 100 Eur sumą, priteisia iš kaltinamosios 700 Eur.
Kaltinamoji G. Š. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji ankščiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 192-195, 2 t., b. l. 61). Akivaizdu, jog G. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiajam, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog G. Š. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog G. Š. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, G. Š. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. G. Š. laiduotoja skirtina mama R. Š., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už G. G. Š. asmuo, ir teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir įstatymų (2 t., b. l. 58, 62, 65, 67).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. Š. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, G. Š. perduodant R. Š. atsakomybei.
G. Š. laiduotoja paskirti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 1500 Eur neturtinės žalos T. M..
Iš kaltinamosios G. Š. priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų T. M..
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.