Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovės viešosios įstaigos „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“ atstovei advokatei Vidai Šeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartlita“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“, Lietuvos jūrininkų sąjunga dėl įpareigojimo vykdyti patalpų nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti nutraukti nuomos sutartį, sudarytą 2006-01-03 tarp jos ir atsakovės VšĮ „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovų veiksmai prieš ją yra neteisėti, kad dėl šių veiksmų ji patyrė ar gali patirti žalą. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netyrė jos pateiktų įrodymų. Kolegija nesutinka su tokiais ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kadangi iš pateikto apeliacinio skundo neaišku, kokius ieškovės pateiktus įrodymus teismas atsisakė vertinti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė nuomos sutartį, su ja susijusius pakeitimus, susirašinėjimus, susijusius su nuomos sutarties nutraukimu. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, ginčija sutarties nutraukimo faktą. Kolegija pažymi, jog CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė, todėl ieškovės apeliacinio skundo motyvai, kad teismas atsisakė vertinti jos pateiktus įrodymus, atmestini. Be to, kolegija sutinka, kad iš ieškovės pateiktų duomenų bei ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų veiksmai prieš ją yra neteisėti, kad dėl šių veiksmų ji patyrė ar gali patirti žalą. Kolegija pažymi, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (LR CK 6.255 str. 1 d.), siekiant užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį pareiškiantys asmenys turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Taigi šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama, tačiau ieškovė iš esmės ginčijo nuomos sutarties nutraukimą, todėl esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo uždrausti atsakovams nutraukti sutartį.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad sprendimo rezoliucinė dalis dėl priešieškinio patenkinimo nesuprantama ir nekonkreti. CPK 270 str. 5 d. nustato, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Lietuvos jūrininkų sąjunga priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę iš atsakovei nuosavybes teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė „Priešieškinį tenkinti. Iškeldinti UAB „Bartlita“ iš patalpų, esančių „Jūrininko centro“ pastate, adresu (duomenys neskelbtini).“ Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog sprendimo rezoliucinė dalis atitinka CPK 270 str. 5 d. nustatytus reikalavimus, jie yra aiškūs ir suprantami, todėl apeliantės teiginiai, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra nesuprantama ir nekonkreti, atmestini. Be to, pažymėti, kad CPK 278 str. yra nustatyta šalių teisė, jeigu sprendimas yra neaiškus, kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai pateikė įrodymus, jog atsakovė Lietuvos jūrininkų sąjunga atstovei sumokėjo 2 000 Lt, o atsakovė VšĮ „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“ – 1 000 Lt. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų atstovė advokatė ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurį Rekomendacijų 8.11. punkte rekomenduojamas 1,5 MMA – 1 200 Lt – užmokestis, bei dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir laiko suma skaičiuojama minutėmis bei apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio išlaidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų atstovė dalyvaudama apeliacinės instancijos teismo posėdyje užtruko 12 min., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis nepriklausytų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatė vis dėlto dalyvavo teismo posėdyje, priteistinas užmokestis skaičiuotinas už 30 min., t. y. 60 Lt. Iš viso už išvardytas advokato suteiktas teisines paslaugas iš ieškovės rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 1 260 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovės atsakovės priteistina po 630 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bartlita“ atsakovėms Lietuvos jūrininkų sąjungai ir VšĮ „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“ po 630 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.