Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Feliksui Milaševičiui, suinteresuoto asmens atstovui Leonard Klimovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal S. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (PK) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK Grigiškių policijos nuovados įgaliotas pareigūnas S. D. 2009 m. gruodžio 15 d. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 13 val. Grigiškėse, Pašto g. 12, viešoje vietoje prekiavo batais be nustatyto savivaldybės leidimo (b. l. 27). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. H215309 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 167 str., padarymą S. D. skyrė 60 Lt baudą (b. 1. 24).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą.

Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad nutarimas priimtas neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes, jo paaiškinimus, netinkamai taikant ATPK nuostatas. Teigia, kad šiuo metu su žmona neturi darbo, augina du vaikus, todėl kilo mintis pačiam susikurti darbo vietą. Nusipirko keletą pavyzdžių prekių ir atvyko į Grigiškių turgelį ištirti batų poreikį, išgirsti žmonių nuomonių, išsiaiškinti, ar verta pradėti smulkų verslą. Tądien neketino prekiauti ir neprekiavo. Netrukus prisistatė moteris iš seniūnijos ir paklausė, ar jis turi leidimą. Jos paprašė paaiškinti, apie kokį leidimą šneka ir kur jis išduodamas, tačiau pastaroji paaiškinti nesiteikė. Moteris pareiškė iškviesianti policiją, kuri po kiek laiko atvyko. Policijos pareigūnai neatliko jokių tiriamųjų veiksmų tariamo pažeidimo vietoje. Akcentuoja, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas neteisingai pritaikė ATPK 167 str., nes Civilinis kodeksas numato, jog prekybinė veikla neįmanoma be sutarčių sudarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra sandorio šalių, sandorio objekto, pirkimo-pardavimo fakto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog nėra prekybos fakto.

Teismo posėdyje institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas ir suinteresuoto asmens atstovas prašė S. D. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

S. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 167 str. už tai, kad 2009 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. Grigiškėse, Pašto g. 12, viešoje vietoje prekiavo batais be nustatyto savivaldybės leidimo.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar jis kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą ATP protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir ATP bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti ATP bylą institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą, dėl ATP protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis adm. byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. kaltinamas pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 167 str., padarymu. ATPK 167 str. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 Lt iki 100 Lt. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, ATP protokole būtina nurodyti, kokius konkretaus teisės akto (savivaldybės tarybos patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių) punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju nei ATP protokole, nei nutarime nenurodyta, kokio konkretaus teisės akto nuostatos buvo pažeistos, nors ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti ATP protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali ATP protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Įvertinus ATP protokole suformuluotą kaltinimą, spręstina, kad jis yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti ATP bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Teismo vertinimu, S. D. surašytas ATP protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali. Dėl išvardintų priežasčių Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. H215309 naikintinas, pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti institucijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

S. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. H215309, kuriuo S. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 167 str., paskirta 60 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylą institucijai tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.