- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2-8336-301/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. Ž.
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. Ž. dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas prašo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.270 straipsniu, 6.280 straipsniu, priteisti iš atsakovo E. Ž. 1374 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 31 Eur žyminį mokestį, priimant sprendimą už akių.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui ieškinyje priima sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių dokumentų (elektroninės bylos ieškinio priedų: policijos pažymos apie eismo įvykį, Marijampolės AVPK nutarimo kopijos, Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus nutarimo kopijos, VĮ Regitra duomenų bazės išrašo, pranešimas apie eismo įvykį, prašymo išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, fotonuotraukų, transporto priemonės remonto vertės sąmatos, išvados apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, išvados apie transporto priemonės likutinę vertę, žalos paskaičiavimo išvados, paslaugų teikimo sutarties, mokėjimo dokumento, pretenzijos, žyminio mokesčio mokėjimo pavedimo, įgaliojimo) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės sav., Sasnavos sen., Puskelnių k., dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė VW GOLF, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB Lietuvos draudimas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1), atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 1374 Eur dėl transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).
TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą žalos neatlygino. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistina 1374 Eur nuostolių atlyginimas regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro valstybei sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 1374 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.