- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1-155-409/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00375-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, 2) 2013-10-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, 3) 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį - 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2014-04-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 4) 2014-07-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, 5) 2014-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, 6) 2014-09-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 7) 2014-09-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 8) 2014-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2014 m. kovo 17 dieną, nuo 15.00 val. iki 15.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, esančiame Šiaulių mieste, Purienų g. 48, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 41-1-00252-14, dėl vagystės, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, kad tiriamą nusikalstamą veiką įvykdė jo draugas P. G., paaiškindamas, kad pastarasis pasiūlė eiti vogti kartu, tačiau jam atsisakius P. G. vienas iš gretimo kambario pavogė mobilaus ryšio telefono aparatą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta priešingai, tai yra, kad jis dėl vagystės P. G. apkalbėjo, kad tyrėjai turėtų darbo.
Apklaustas teisme kaltinamasis M. L. parodė, jog 2014 m. kovo 17 d. Šiaulių miesto policijos komisariate buvo apklaustas liudytoju byloje dėl telefono vagystės „S.“ viešbutyje. Apklausos metu buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausiamas parodė, jog vagystę padarė jo draugas P. G.. Žinojo, jog P. G. vagystės nepadarė, tačiau tokius parodymus davė, norėdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes vagystę padarė jis pats, be to norėjo, kad ir P. G. būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme. Papildomai apklaustas teisme kaltinamasis M. L. parodė, jog teisme pasakė netiesą, kad vagystę padarė jis. Kas padarė tą nusikaltimą, nežino, davė melagingus parodymus, norėdamas, kad būtų nuteistas P. G.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad dėl vagystės P. G. apkalbėjo dėl to, kad tyrėjai turėtų darbo, taip sakydamas pajuokavo.
Liudytojas G. M. parodė, jog atliko M. L. apklausą dėl vagystės iš „S.“ viešbučio aplinkybių. M. L. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu M. L. parodė, jog vagystę padarė jo draugas P. G..
Iš 2014-03-17 liudytojo apklausos protokolo kopijos matyti, jog M. L., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, jog 2014-02-18 viešbutyje „S.“ telefoną pavogė P. G. (6-7 b. l.).
Iš M. L. ir P. G. akistatos protokolo matyti, jog P. G. neigė „S.“ viešbutyje pavogęs telefoną (8-10 b. l.).
Iš 2014-08-13 papildomos liudytojo apklausos protokolo kopijos matyti, jog M. L. parodė, kad P. G. 2014-02-18 viešbutyje „S.“ telefono nepavogė (11-12 b. l.).
Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminis tyrimas M. L. atžvilgiu dėl 2014-02-18 telefono vagystės „S.“ viešbutyje buvo nutrauktas, M. L. nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (155 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. L. kaltė įrodyta. M. L., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2014 m. kovo 17 d. apklausiamas liudytoju, tyčia, žinodamas, kad P. G. nusikaltimo nepadarė, davė melagingus parodymus, jog 2014-02-18 „S.“ viešbutyje P. G. pavogė telefoną, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, požymius. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. L. parodė, jog melagingus parodymus davė, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis pats 2014-02-18 „S.“ viešbutyje pavogė telefoną, atlikus papildomą tyrimą ši aplinkybė nebuvo patvirtinta ir prokuroro nutarimu M. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl teismas šiuos kaltinamojo M. L. teisme duotus parodymus atmeta ir laiko pasirinkta gynybine pozicija.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad M. L. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teisme duodamas parodymus M. L. savo kaltės nepripažino, aiškino, jog melagingus parodymus davė, siekdamas pats išvengti atsakomybės, nes jis pats buvo padaręs vagystę, kas atlikus papildomą tyrimą nepasitvirtino, todėl šios aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo. Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. L. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Byloje yra pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-18 pažyma Nr. VI-2370(04.8) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 54,10 eurų išieškojimo valstybei iš kaltinamojo M. L. (97 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamasis M. L. nedirba, neturi pajamų bei turto, todėl teismas laiko, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Be to, M. L. gynėjas buvo privalomas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu advokatas jam buvo paskirtas, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktinių įrodymų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais, galutinę bausmę M. L. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. L. į atliktą bausmę įskaityti bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžius, laiką.
Bausmę M. L. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią M. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2015 m. sausio 22 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. L. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. L. neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.