Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas susipažino su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad J. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių J. J. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, mokestinė nepriemoka nepadengta, o J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Dėl to pareiškimu prašoma J. J. pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis žinodamas apie savo finansinę padėtį, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismas susipažinęs su pareiškimu ir pateikta medžiaga daro išvadą, kad yra aiškios aplinkybės, kurios daro administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą (ANK 591 straipsnis). Pačiame pareiškime nurodyti faktai ir aplinkybės yra pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies požymius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti įstatymo numatyta tvarka: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata privaloma tik tokiems skolininkams, kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Pareiškėjas VMI prie FM pateikė duomenis ir pareiškime nurodė, kad J. J. 2022 m. balandžio 21 d. teikė prašymą dėl 12 766,95 EUR mokestinės nepriemokos išdėstymo. Sprendžiant prašymą patikrinus pateiktas sąskaitas buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. per banko sąskaitą J. J. gavo pajamas, kurias sudarė 42 735,69 EUR. J. J. prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo nebuvo patenkintas. VMI prie FM vertinimu ir teismo įsitikinimu, jeigu J. J. nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų visą mokestinė nepriemoka būtų padengta. Taigi, pateiktame teismui pareiškime ne kartą nurodoma ir pabrėžiama, kad J. J. turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Vertinant gautų pajamų dydį ir J. J. mokestinę nepriemoką yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodytas kreditorius turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu būdu teismas nustatė, kad neegzistuoja CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta būtina sąlyga dėl pakankamų lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti neturėjimo. Dėl to yra aiškus pagrindas pripažinti, kad padaryta J. J. veika neturi visų būtinų administracinio nusižengimo požymių.

Kita vertus, teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuoja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų elgesį. Tuo tarpu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė taikytina tik dėl juridinio asmens veikos (jų vadovams ar kitiems už tai atsakingiems asmenims). Iš pateikto pareiškimo yra pagrindas pripažinti, kad atsakomybę pagal ANK 120 straipsnį J. J. prašoma taikyti kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip juridinio asmens atstovui, nes pareiškime joks juridinis asmuo nėra įvardintas.

Nustatyti minėti faktiniai duomenys neleidžia teismui net preziumuoti galimus nusižengimo požymius, dėl ko pradėti administracinio nusižengimo teiseną J. J. kaip fiziniam asmeniui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi

nutarė:

atsisakyti pradėti administracinę teiseną J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.