Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą 2025 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 25S139912, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 30 d.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu studijuoti Kauno kolegijoje. 2024 m. gruodžio 3 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S280548 pakeisti pareiškėjui iki 2025 m. gruodžio 30 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi asmeniui įteiktas 2024 m. gruodžio 16 d. 2025 m. birželio 13 d. per MIGRIS gautas Kauno kolegijos pranešimas Nr. 2506-PRNŠ-0535, kad Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. birželio 9 d. įsakymu „Dėl studijų pertraukos suteikimo Verslo fakulteto studentams“, pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos iki 2026 m. vasario 1 d. Atsižvelgęs į Pranešimą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą. Sprendime nurodyta, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, jog jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti; akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 22 d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

Teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2026 m. vasario 1 d. (Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. birželio 9 d. įsakymas dėl studijų pertraukos suteikimo verslo fakulteto studentams, Pranešimo duomenys), pareiškėjo studijų pertraukimo data yra 2025 m. birželio 9 d., planuojama grįžimo data 2026 m. vasario 1 d.

Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimo pagrįstumą, t. y. vertindamas, ar atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jam buvo suteiktos akademinės atostogos pažymi, kad nagrinėjamu atveju leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje ir jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą (Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti pagal studijų programą (programas) ir kad buvo sumokėti mokslo ir studijų institucijos nustatyti mokesčiai).

Atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, yra nustatomi ir bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte (leidimo laikinai gyventi panaikinimo specialusis pagrindas), yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.

Atsakovas skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad Kauno kolegija, informavusi atsakovą apie pareiškėjui suteiktas akademines atostogas, atšaukė Tarpininkavimo raštą, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (t. y. užsienietis nebeįgyvendina faktinio atvykimo – mokymosi – tikslo). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nevertino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlygų, būtinų studijų tikslu išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti, jų netyrė, nesusiejo su pareiškėjo asmenine situacija, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas šiuo specialiuoju Įstatyme nustatytu pagrindu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo studijos nėra nutrauktos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai panaikino Leidimą, kuris būtent ir buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą.

Apibendrindamas aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl atsakovo Sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas, atsakovo Sprendimas panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo F. B. S. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 25S139912.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.