Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-409/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
1-2068-409/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39617-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-409/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39617-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, 2016 m. balandžio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.50 val. Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodama lengvąjį automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus – tai yra, važiuodama Vilniaus gatve ir prieš pasukdama į kairę, į prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), važiuodama arčiau savo eismo juostos dešinės pusės ir prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio arčiau eismo juostos kairės pusės ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G. (KET 101 p.), prieš atlikdama posūkį į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat kairiojo eismo juostos krašto ir posūkį į kairę atliko nuo savo eismo juostos dešinės pusės – ir dėl to susidūrė su A. G. vairuojamu automobiliu, o po susidūrimo automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį FORD FOKUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. M. kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. M. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2018-09-12 ji su draugu Š. N. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą parvežti jos tėvo. Automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos, tačiau jis neregistruotas jos vardu, nes buvęs savininkas jo nenuėmė nuo įskaitos, todėl VĮ „Regitra“ jo negalėjo registruoti savo vardu. Automobilį AUDI A4 vairavo ji, draugas sėdėjo šalia. Jie važiavo užsisegę saugos diržus. Važiuojant su tėvu R. M. į Šiaulius, tėvas sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tėvas buvo girtas. Važiuojant tėvas sakė, kad reikės sustoti prie parduotuvės, nes jam dar reikės nusipirkti alaus. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) ji važiavo pro Šiaulių ligoninę, o po to suko į kairę į Vilniaus gatvę (važiuoti link turgaus). Sukdama į kairę ji nepastebėjo Vilniaus gatve atvažiuojančio automobilio, todėl ir pasuko į kairę. Važiuodama ji žinojo, kad Vilniaus gatvėje yra parduotuvė ir galvojo, kad jai daug nesisukinėti važiuojant pas tėvą namo į (duomenys neskelbtini), ji sustos toje parduotuvėje. Įsukusi į Vilniaus gatvę ji važiavo arčiau dešiniojo krašto, o po to ji sukosi į parduotuvės aikštelę. Sukdama ji rodė kairį posūkį. Darydama posūkį ji nepasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, ar nėra paskui važiuojančių automobilių. Ji tik matė, kad iš priekio nėra jokio atvažiuojančio automobilio. Kai ji suko, ji išgirdo stabdžių cypimą ir po to buvo smūgis į jos automobilio kairę pusę, automobilis slydo ir atsitrenkė į kitą, aikštelėje stovintį automobilį. Po eismo įvykio ji skambino telefonu 112, jai liepė užsipildyti deklaraciją, nes ji pasakė, kad sužalotų asmenų nėra. Po to paskambino kita moteris ir paprašė atsiųsti greitąją pagalbą, nes į ją atsitrenkusiame automobilyje buvo vaikų. Po avarijos jos tėvas nesiskundė skausmais, tačiau tą patį vakarą jau būdamas namuose tėvas pradėjo skųstis skausmu (apie tai jai pasakė paskambinusi tėvo kaimynė). Žino, kad tėvas kitą dieną kreipėsi į gydytojus, jam buvo nustatytas šonkaulio lūžimas. Ji sutinka, kad dėl eismo įvykio yra kalta. Tėvas dėl sužalojimo jai jokių pretenzijų neturi, jie dažnai matosi, bendrauja. Dėl to, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, ji labai gailisi. (b. l. 100-102,118-121).

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną sekmadienį, tikslios datos neprisimena, jis su dukra V. M. dviese važiavo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo dukra V. M., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegę saugos diržus. Važiuojant jis dukrai pasakė, kad ji užsuktų į parduotuvę, nes nori nusipirkti alaus (jis jau buvo išgėręs degtinės). Kai dukra suko į kairę, tada buvo smūgis, išdužo stiklai. Dukra vairavo savo automobilį AUDI A4, valstybinių numerių nežino. Po eismo įvykio buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, tačiau jis blogai nesijautė, medikai jo neapžiūrėjo. Kitą rytą jis pajuto, kad jam skauda šoną, todėl jis nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, jį peršvietė ir pasakė, kad lūžęs šonkaulis. Po to jis kreipėsi į šeimos gydytoją. Dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturi, į draudimo bendrovę nesikreips, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 25-27, 48-49).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų rugpjūčio 12 d., sekmadienį, ji su drauge A. G. uošvio A. K. automobiliu AUDI A4 važiavo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. G., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jų automobilyje taip pat važiavo dukra P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G. dukra A., gim. (duomenys neskelbtini). Įvažiavę į Šiaulius, jos važiavo Vilniaus gatve tiesiai, važiavo apie 50-60 km/val. greičiu. Tuo metu lietus nelijo, tačiau buvo ką tik paliję, buvo slidu. Joms važiuojant link turgaus, staiga prieš jas iš Kudirkos gatvės išvažiavo automobilis, kuris važiuodamas pasitraukė į dešinę gatvės pusę (ji pagalvojo, kad automobilio vairuotojas jas praleidžia, nes iš šalutinio kelio išvažiavo prieš pat jų automobilį). Jos važiavo, galima sakyti antra eismo juosta, t. y. prie vidurio linijos. Staiga tas prieš jas išvažiavęs automobilis prieš pat jas pradėjo sukti į kairę, jis užtvėrė kelią, todėl A. G. dar metėsi į kairę norėdama išvengti susidūrimo, tačiau jų automobilis atsitrenkė į pasisukusį kitą automobilį ir po to jis dar atsitrenkė į automobilių aikštelėje prie parduotuvės stovintį automobilį. Jiems visiems išlipus iš automobilio, to kito automobilio (taip pat AUDI A4 žalios spalvos) vairuotoja mergina pasakė, kad ji kalta, jų važiuojančių nematė. Kad ji kalta, mergina pasakė kelis kartus. Kažkas iškvietė pagalbą (kadangi jų automobilyje buvo vaikų, tačiau juos iki atvykstant pareigūnams buvo išsivežęs vyras), o vėliau, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kažkuris iš kitame AUDI A4 automobilyje važiavusių vyriškių (jie buvo du) to automobilio vairuotojai sakė, kad ji taip nebesakytų. Tos merginos tėvas (ji taip suprato) buvo priėjęs prie jos, tai tada ji pamatė, kad jis yra girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji mano, kad dėl eismo įvykio kalta kito AUDI A4 automobilio vairuotoja, kuri iš šalutinio kelio išvažiavo prieš pat jų automobilį, o po to nuo dešinio gatvės krašto prieš pat jas pasuko į kairę (kaip vėliau ji sakė, prie parduotuvės) ir nepraleido jų, važiuojančių tiesiai. Ar mergina, staigiai sukdama į kairę, rodė kairio posūkio signalą, ji nežino, neatkreipė dėmesio, nes tuo metu ne ji vairavo automobilį. (b. l. 54-57).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugpjūčio 12 d., tai buvo sekmadienis, apie 13 val., ji su drauge M. K. ir dviem vaikais grįžinėjo į Šiaulius. Automobilį vairavo ji, automobilis priklauso M. K. uošviui. Įvažiavusi į Šiaulius ji važiavo Vilniaus gatve apie 50 km/val. greičiu. Kadangi dešinėje eismo juostos pusėje stovėjo pristatyta automobilių, ji važiavo arčiau skiriamosios juostos. Jai važiuojant staiga iš Kudirkos gatvės į Vilniaus gatvę prieš ją įvažiavo tamsios spalvos automobilis. Pamačiusi išvažiavusį automobilį, ji truputį pristabdė, tačiau tas išsukęs automobilis pradėjo rikiuotis dešiniau, todėl ji savo važiavimo krypties nekeitė. Automobilis važiavo taip, kad ji nekeitusi krypties ir nekirtusi skiriamosios juostos būtų pravažiavusi. Staiga tas automobilis pradėjo sukti į kairę, todėl ji, bandydama išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir suko į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, jos vairuojamas automobilis trenkėsi į sukantį automobilį, o po to tas automobilis slydo ir atsitrenkė į aikštelėje prie parduotuvės stovintį automobilį. Ar sukantis automobilis rodė posūkį, ji nežino ir pasakyti negali. Kai jie išlipo iš automobilių, ji kito automobilio vairuotojai pradėjo reikšti pretenzijas kaip ji vairuoja automobilį, tai mergina pasakė „aš jūsų nemačiau, aš kalta“. Kartu su mergina kitame automobilyje važiavo du vyrai, vienas vyresnis, kitas jaunesnis, tačiau kurioje vietoje kuris sėdėjo, ji nežino. Po eismo įvykio buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, medikai apžiūrėjo M. K. bei trečiojo automobilio vairuotoją, tačiau jokie sužalojimai niekam nebuvo nustatyti. Nei vienas vyras iš kito automobilio niekuo nesiskundė, jie vaikščiojo netoliese. Ji mano, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kalta kito automobilio vairuotoja, kuri, sukdama į kairę iš dešinės kelio pusės nepraleido jos ir jai, važiuojančiai tiesiai, sudarė kliūtį. (b. l. 66-69).

Specialisto išvadoje Nr. G 1269/2018(04) nurodyta, kad R. M. padaryti sužalojimai - poodinė kraujosruva dešinio šono srityje, dešinės pusės X šonkaulio užpakalinio galo lūžis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b. l. 44-45).

Iš Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad Šiaulių apskrities ligoninėje R. M. nustatytas šonkaulių lūžimas. Asmuo sužalotas 2018 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio metu. (b. l. 6).

Iš Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal vairuotojų paaiškinimus ir eismo įvykio vietos schemą daroma prielaida, jog automobilis AUDI A4, vairuojamas G. M., gatvėje ties Vilniaus (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto sukosi į kairę, į automobilių stovėjimo aikštelę, nepraleisdamas jį apvažiuojančio automobilio AUDI A4, vairuojamo A. G.. To pasėkoje įvyko automobilių susidūrimas ir nuo smūgio automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilių aikštelėje stovėjusį automobilį FORD FOKUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti užfiksuoti susidūrę automobiliai, jų padėtys, kiti eismo įvykio vietos požymiai. (b. l. 9-19).

Eismo įvykio pažymoje nurodyta, kad abiejų susidūrusių automobilių vairuotojos buvo blaivios. (b. l. 80-86).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios V. M. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji V. M., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu keleiviui R. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir V. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 21 MGL (1050 eurų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 14 MGL (700 eurų) baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamoji V. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 142-145).

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. M., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. M. laikoma neteista, nes 2016 m. balandžio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai V. M. skirtina bausmė – bauda. Kaltinamoji kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė V. M. sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 21 MGL dydžio, tai yra 1050,00 EUR, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. paskirti 14 MGL dydžio, tai yra 700,00 EUR (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti V. M. paskirtą 14 MGL, t. y. 700,00 EUR (septynių šimtų eurų), dydžio baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė