Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bankrutavusios E. Š. įmonės veiklos pripažinimo pabaigusia ir jos išregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditoriams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, prašymų ir pareiškimų iki bylos nagrinėjimo negauta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Sprendžiant pateiktą prašymą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. Š. įmonei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. E. Š. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. liepos 26 d. Taigi tiek įmonės nemokumo procesas, tiek ir likvidavimo procedūros pradėti galiojant ĮBĮ nuostatoms. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos (pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020 ir kt.)). Vadinasi, juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl, nepaisant to, kad prašymas dėl įmonės pabaigos pateiktas teismui jau po JANĮ įsigaliojimo, klausimas dėl įmonės veiklos pripažinimo pabaigusia ir jos išregistravimo spręstinas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Byloje esanti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019 m. kovo 13 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-4448 patvirtina, kad E. Š. įmonė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, jog paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Administratorės kartu su prašymu pateikta informacija leidžia teismui konstatuoti, kad bankroto proceso metu bankrutavusios E. Š. įmonės mokumas nebuvo atstatytas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, likvidavimo procedūra baigta. Administratorei įmonės dokumentai nebuvo perduoti, įmonės savininkas su administratore nebendravo. Bankroto proceso metu pardavus įmonės savininkui priklausantį turtą buvo gauta 3 500 Eur, kurie buvo panaudoti administratorės atlyginimui ir bendrosioms administravimo išlaidoms padengti. Kitų pajamų bankroto proceso metu nebuvo gauta. Baigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 220 492,58 Eur. Bankroto administratorė pabaigė visas ĮBĮ nustatytas likvidavimo procedūras, duomenų apie balanse apskaitomą turtą nėra, pinigų sąskaitose nėra. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad bylų, kuriose šalimi yra bankrutavusi E. Š. įmonė, teismuose nėra.

Teismas pažymi, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Kadangi galimybių tęsti atsakovės veiklą nėra, o bankroto administratorė pilnai įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant ją, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina, kad priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, su tuo susijusios asmenų teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos pagal JANĮ nuostatas, išskyrus išimtis, numatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pranešimams apie juridinio asmens pabaigą taiko JANĮ 100 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 5 dalimi, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios E. Š. įmonės, kurios juridinio asmens kodas 136035374, buveinės adresas Savanorių pr. 304-13, Kaunas, veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

Įpareigoti bankrutavusios E. Š. įmonės administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Verslo valdymo centras“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens E. Š. įmonės išregistravimo.

Šio sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios E. Š. įmonės nemokumo administratorei, įpareigojant ją per 3 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.