Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-649/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-16
Bylos Nr.
1-64-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00022-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
S. B.
Advokatai
Vytautas Sketeris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5, 1.1.7.2.5.Proceso Nr. 1-71-1-00022-2012-9
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-07-16Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Jurgiui Kiaušui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui, nekentėjusiajam B. S. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B. , a. k. (duomenys nekselbtini) gimęs (duomenys nekselbtini), gyvenantis (duomenys nekselbtini) Kupiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1-oje dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. padarė šį nusikaltimą – jis 2012 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškio r. (duomenys nekselbtini), O. O. B. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui, B. S. sudavė buteliu į galvos sritį, po to, nuėjęs į B. S. priklausančios sodybos teritoriją, adresu Kupiškio r. (duomenys nekselbtini), B. S. spyrė ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas odos nubrozdinimą plaukuotoje galvos dalyje, dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžius, taip nukentėjusiajam B. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinimo nuostata, jog S. B. spyrė B. S. ne mažiau 6 kartų į į vairias kūno vietas, tikslinama nurodant, kad S. B. spyrė B. S. ne mažiau 4 kartų. Teismo posėdžio metu B. S. nurodė, kad jam S. B. į krūtinę ir nugarą spyrė gal keturis kartus, specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai B. S. susiformavo nuo ne mažiau kaip dviejų poveikių kietais bukais daiktais. Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad S. B. galėjo spirti B. S. ne mažiau 6 kartų.

Pagal pareikštą kaltinimą S. B. kaltu neprisipažino.

Šalies argumentai

S. B. paaiškino, kad buvo naujųjų metų šventimas. Sausio 1 dieną atėjo B. S. ir atsinešė butelį degtinės, su juo išgėrė po stiklelį degtinės. B. S. truputį išgėręs pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti jo sugyventinę ir tarp jų kilo konfliktas. Neapsikentęs įžeidinėjimų suėmė B. S. už pečių ir išmetė į lauką pro duris. Pro duris B. S. link paleido butelį, tačiau mano, kad buteliu negalėjo pataikyti. Vakare atėjo B. S. ir jam pasakė, kad bėk žiūrėk, arba primušiau, arba užmušiau tavo motiną, kuri esanti sode. Jis su sugyventine nuėjo į tą vietą, kur rodė B. S. , ir rado sudaužytą motiną, kuri dar dejavo. B. S. į klausimą -ką padarė- atsakė, kad jei nori, ir tau kirvį paimsiu. Tada jis įspyrė į šlaunį B. S. , kuris pabėgo. Netrukus atvykusi policiją suėmė B. S. . Nežino, dėl kokių priežasčių jo motina buvo nuėjusi pas B. S. po to, kai pastarąjį jis išmetė iš namų. Mano, kad savo veiksmais prieš B. S. pastarojo taip sužaloti negalėjo, gal motina besigindama galėjo jam šonkaulius sulaužyti. Motina su B. S. buvo kaimynai, padėdavo darbuose vieni kitiems. Mano, kad B. S. jį apkalba.

Nukentėjusysis B. S. paaiškino, kad S. B. 2011-12-31 namuose iškūreno pirtį ir visiems išsimaudžius pakvietė jį naujųjų metų švęsti. Jis pasiėmė butelį degtinės ir nuėjo į svečius. Pas S. B. prabuvo visą naktį, ten nakvojo. Viso alkoholio neišgėrė, po naujų sutikimo apie 1 val. 30 min. nuėjo nakvoti. S. B. sugyventinė D. T. ir motina alkoholio nevartojo.

Sausio 1 d. rytą jis su S. B. pradėjo gerti degtinę, kuri buvo neišgerta nuo naujųjų sutikimo. O. B. ir D. T. degtinės negėrė su jais ir kambaryje nebuvo. Pradėjus gerti antrą butelį jis pradėjo priekaištauti S. B. – kodėl policijai įskundė B., D. T. necenzūriniais žodžiais neplūdo. Dėl priekaištų S. B. užpyko ir jam trenkė į galvą šampano ar degtinės buteliu. Butelis sudužo ir jam bėgo kraujas, jis neprisimena, pats išėjo ar jį išmetė. Jam einant į namus jį prisivijo B. ir siūlė eiti atgal, nes buvo kruvinas, tačiau jis parėjo į namus. Parėjęs į namus užmigo, bet per miegus pamatė, kad kambaryje yra B. B. pašildė vandenį, jį nuprausė, išrinko iš galvos stiklus, davė tabletę ir paprašė dėl sužalojimo nesikreipti į policiją. Jis pažadėjo neskambinti ir sudaužė telefoną. B. išėjo, jis dar išgėrė alaus ir atsigulė. Po kiek laiko vėl atėjo B. ir jį pakėlė. Tada prasiėjo konfliktas dėl Babicko paskundimo, nes B. jam priekaištavo, kodėl apie tai pasakė S. B. . Apie įskundimą jis buvo sužinojęs iš B.. Jis liepė B. išeiti ir daugiau neateiti, ji atsakiusi, kad jam nedovanos. Tada jis B. nusivijo į sodą, o sode B. pagaliu jam trenkė į ranką. Jis ištraukė pagalį iš Bernatonienės rankų ir tuo pagaliu du kartus smogė jai į galvą. Bernatonienei iš galvos bėgo kraujas, jis bandė ją vestis į kambarį, tačiau pastaroji nėjo ir liko sėdėti ant malkų. Jis parėjo į namus, bet netrukus vėl atėjo. B. buvo sąmoninga, bet teigė negalinti paeiti. Jis vėl parėjo į namus ir dviračiu išvažiavo į parduotuvę alaus pirkti, o jam grįžus jau laukė jo sugyventinė, kuri pasakė, kad B. bandė eiti, bet susmuko. Jis nuėjęs apie nelaimę pranešė S. B. , kuris greit apsirengė ir su D. T. atėjo į jo sodą. Pamatęs, ką padarė su motina, S. B. pradėjo jį spardyti. Jam spyrė gal keturis kartus, po pirmo smūgio į šoną jis pargriuvo, pargriuvus dar spyrė 3-4 kartus. Smūgiai kliuvo į krūtinę ir į nugarą. Atsikėlęs parėjo namo, suvokė, kad S. B. jį primušė už motinos sužalojimą. Netrukus atvažiavo policija ir jį išsivežė. S. B. jam sulaužė 2 šonkaulius, policijoje jis negalėjo paeiti. Iš policijos buvo išvežtas į ligoninę. B. jo tikrai nesumušė, tik sudavė per ranką pagaliu. Nurodė, kad neturi pagrindo apkalbėti S. B. , tokius parodymus davė iš pradžių. Nors buvo neblaivus, tačiau konfliktą su B. ir S. B. prisimena.

Liudytoja D. T. paaiškino, kad 2011-12-31 iki 24 val. buvo keturiese – ji, S. B. , B. S. ir O. B. . Ji nežinanti, kur B. S. po naujųjų sutikimo nakvojo, nes iš kart nuėjo į savo kambarį, o B. S. liko kalbėtis su O. B. . 2012-01-01 apie 8 val. virtuvėje pamatė virtuvėje B. S. ir O. B. geriančius kavą, vėliau S. B. su B. S. pradėjo gerti degtinę. Ji buvo kitame kambaryje iš išgirdo konfliktą, jog ją B. S. vadina necenzūriniais žodžiais. S. B. , supykęs dėl necenzūrinių žodžių, už pečių paėmęs išmetė B. S. pro virtuvės duris į lauką. Įėjusi į virtuvę pamatė, kad S. B. link B. S. metė degtinės butelį, tačiau nematė, ar pataikė. Nematė prie durų suklupusio kruvino B. S. . O. B. išėjo į lauką, o S. B. , išmetęs B. S. , atsigulė miegoti. O. B. po kiek laiko pasakė, kad eina pas kaimynę, ir išėjo. Kai O. B. parėjo, jai pasakė, kad Saulius iš butelio pataikė į galvą B. S. . Ji suprato, kad O. B. ėjo suteikti pagalbos B. S. . Antrą kartą O. B. vėl išėjo apie 14 val. ir negrįžo, o apie 17 val. atėjo B. S. ir pasakė, kad „motiną užmušė ar primušė“. Ji, S. B. ir B. S. išėjo pažiūrėti O. B. . O. B. dejavo, jos veidas buvo mėlynas, parvesti jos į namus nepavyko. S. B. ir B. S. kažko susiginčijo, tačiau ji muštynių nematė, buvo prietema. Po įvykio jai S. B. pasakė, kad spyrė B. S. vieną kartą. Nežinanti, kodėl B. S. apkalba S. B. . B. S. dažnai į pagalbą prie darbų pasikviesdavo, po darbų būdavo išgertuvės, nors ne visada. Kartais B. S. su O. B. ir S. B. apsižodžiuodavo, tačiau per naujus vieni kitiems atleido.

Iš specialisto išvados Nr. G 97/12 (05) matyti, kad B. S. nustatyta dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžiai, odos nubrozdinimas plaukuotoje dalyje. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip dviejų poveikių kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku suduodant į galvą buteliu, įspiriant į šoną batu apauta koja ar panašiai. Dėl dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžių B. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 35).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 138 str. 1 d. (b. l. 1).

Iš B. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 2. )

2012-01-02 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kupiškio r. (duomenys nekselbtini), kaip nurodyta, priklausanti M. G. J. sodyba (b. l. 9-17).

Iš papildomo asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint B. S. nustatyta, jog jo galvos srityje, viršutinėje kaktos srityje dešinėje pusėje, kur prasideda plaukai, yra žaizda - apie 2,5 cm ilgio, žaizdoje sudžiūvęs kraujas, žaizda pradėjusi gyti (b. l. 30-32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

S. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje, nes, spirdamas B. S. ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas, padarė dešinės pusės 8-to ir 9-to šonkaulių lūžius, tokiu būdu B. S. nesunkiai surikdė sveikatą. Teismas remiasi nukentėjusiojo B. S. parodymais bei specialisto išvada ir laiko, kad S. B. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. B. S. parodymai iš esmės yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ir teismas jais remiasi, o S. B. parodymai yra prieštaringi ir teismas juos vertina kaip gynybinę taktiką. Nors S. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino kaltės, pirmiausia S. B. parodymai kelia abejones todėl, jog prieštarauja ne tik B. S. , bet ir D. T. parodymams. S. B. nuolat teigė, kad B. S. jį apkalba, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik 2012-01-01 buvo pas jį B. S. su buteliu atėjęs, o praėjusiais metais kada paskutinį kartą buvo, negali pasakyti, daug laiko praėjo. Kai B. S. nurodė, kad buvo užėjęs pas S. B. ir iš vakaro (reiškia 2011-12-31), S. B. į tai atsakė –„nemeluok ir nefantazuok“. Tačiau liudytoja, S. B. sugyventinė D. T. , patvirtino, kad 2011-12-31 iki 24 val. pas S. B. buvo keturiese – ji, S. B. , B. S. ir O. B. . Tik liudytoja D. T. nežinanti, kur B. S. nakvojo po naujųjų sutikimo - pas O. B. ar parėjo į namus. Nukentėjusysis B. S. taip pat patvirtino, kad naujuosius metus sutiko pas S. B. ir ten nakvojo. Neaišku, dėl kokių priežasčių S. B. neigia faktą, kad 2012 metus sutiko kartu su B. S. . Pažymėtina, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74) S. B. buvo išdėstęs dar vieną poziciją – B. S. pas jį 2011-12-31 dieną buvo atėjęs ne vieną kartą, tačiau naujųjų metų kartu nesutikinėjo.

Teismo posėdžio metu S. B. neigė trenkęs B. S. į galvą buteliu, o teigė metęs tą butelį pro duris link B. S. , kai pastarąjį išmetė iš virtuvės, ir negalėjo tuo buteliu jam pataikyti. Tačiau apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 74) S. B. buvo nurodęs, kad „paėmęs nuo stalo butelį degtinės mečiau jam (B. S. ) ir mačiau, kad pataikiau jam į galvą. Ar B. S. sužalojau galvą, nemačiau“. Nors įtariamojo ir kaltinamojo statusas leidžia asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo iš esmės bet kokiais įstatymo leidžiamais būdais, toks parodymų neatitikimas verčia abejoti S. B. parodymų patikimumu.

Teismas remiasi nukentėjusiojo B. S. parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Protokole – pareiškime ( b. l. 2) B. S. buvo nurodęs, kad 2012-01-01 S. B. jam trenkė tuščiu buteliu į galvą ir jį sužalojo. Vėliau B. S. namuose kilo konfliktas tarp jo ir O. B. ir jis O. B. malka du kartus trenkė į galvą. Apie sužalotą O. B. jis pranešė sūnui S. B. , kuris, pamatęs stipriai sumuštą motiną, pradėjo jį spardyti. Po smūgio jam parvirtus ant žemės, S. B. kelis kartus spyrė į šoną. Tarp B. S. parodymų teismo posėdyje ir jo nurodyto konflikto su O. B. priežasčių pareiškime yra prieštaravimas- posėdžio metu B. S. nurodė, kad konfliktas tarp jo ir O. B. kilo dėl to, kad ji pradėjo priekaištauti dėl pasakymo S. B. apie Babicko įskundimą. Pareiškime B. S. nurodė, kad konfliktas tarp jo ir O. B. kilo dėl to, kad ji prašė apie sužalojimą nepranešti policijai, o jis nesutiko. Apklausose ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18, 22-26) B. S. taip pat nurodė, kad konfliktas tarp jo ir O. B. kilo todėl, kad jis nesutiko nepranešti policijai apie tai, kad jį sužalojo S. B. . Tačiau šis prieštaravimas tarp skirtingu laiku duotų parodymų nurodant priežastis – dėl ko kilo konfliktas tarp S. S. ir O. B. - yra vienintelis ir neesminis nagrinėjant šią bylą.

Nukentėjusiojo B. S. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka logišką įvykio seką. Teismas kritiškai vertina S. B. ir liudytojos D. T. parodymus, kad konfliktas 2012-01-01 tarp S. B. ir B. S. kilo dėl to, jog pastarasis pradėjo įžeidinėti D. T. necenzūriniais žodžiais. Nei S. B. , nei D. T. nenurodo logiškų priežasčių, kodėl B. S. turėjo įžeidinėti D. T. necenzūriniais žodžiais, o B. S. įžeidinėjimą neigia. Juk visi buvo ką tik sutikę naujuosius metus, su O. B. B. S. ilgą laiką buvo kaimynai ir nuolat padėdavo vieni kitiems darbuose. D. T. taip pat patvirtino, kad tarp O. B. ir B. S. buvo kaimyniški santykiai – tai susipyksta, tai atleidžia vieni kitiems, per naujų sutikimą buvo atleidę vieni kitiems. B. S. neturėjo priežasčių plūsti D. T. ir apkalbėti S. B. .

Nors S. B. posėdyje teigė, kad negalėjo mestu buteliu pataikyti B. S. , D. T. patvirtino, kad O. B. , grįžusi iš B. S. , jai pasakė, kad Saulius pataikė buteliu į galvą. Olga O. B. nuo patirtų sužalojimų mirė 2012-01-05. D. T. nurodė supratusi, kad O. B. ėjo pas B. S. suteikti pagalbos, nors pati teigė nemačiusi sužaloto B. S. . Darytina išvada, kad O. B. iš karto pamatė, jog S. B. sužalojo B. S. , ir ėjo paskui B. S. . Toks O. B. elgesys atitinka B. S. parodymus, jog jam po sužalojimo einant namo ir tik užėjus už tvarto, jį pasivijo O. B. , kuri siūlė grįžti atgal ir teigė, jog nuplaus galvą ir suteiks pagalbą.

S. B. nurodo, kad, sode radęs sudaužytą ir dejuojančią motiną, spyrė B. S. į šlaunį, o pastarasis pabėgo. B. S. nurodė, kad S. B. jam spyrė 4 kartus ir jis suprato, jog mušamas už O. B. sužalojimą. D. T. nurodė nemačiusi, jog S. B. spirtų B. S. , tačiau girdėjo tarp jų kilusį žodinį konfliktą. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu D. T. nurodė mačiusi, kaip S. B. spyrė B. S. ( b. l. 57), tačiau vėlesnėje apklausoje paneigė mačiusi ( b. l. 58). D. T. apklausoje ( b. l. 58) nurodė, kad S. B. , pamatęs sužalotą motiną, buvo labai susijaudinęs, girdėjo kilusį žodinį konfliktą, tačiau nematė, kas vyko tarp B. S. ir S. B. . S. B. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 62) nurodė, kad buvo labai išsigandęs dėl sužalotos motinos, puolė B. S. kaltinti žodžiais, buvo šoko būsenoje ir prisimena, jog vieną kartą spyrė B. S. į koją ir pataikė į šlaunį.

Teismas kritiškai vertina S. B. pasvarstymus, jog gal jo motina B. S. sužalojo gindamasi. B. S. nurodė, kad jam po žodinio konflikto O. B. pagaliu į dešinę ranką sudavė vieną smūgį ir tuo smūgiu jo nesužalojo. B. S. tuo pačiu pagaliu, kurį ištraukė iš O. B. rankų, du kartus smogė į galvą ir O. B. smarkiai sužalojo. Specialisto išvadoje nėra nustatyti B. S. dešinės rankos sužalojimai. Teismo nuomone, jei O. B. ir galėjo smogti pagaliu B. S. į dešinę ranką, tai ji negalėjo sulaužyti dešinės pusės šonkaulių stipriau nesužalojusi dešinės rankos, nes dešinė ranka dengia dešinę kūno pusę. Pažymėtina, kad O. B. konflikto su B. S. metu buvo virš 59 m. amžiaus, todėl, teismo nuomone, ji negalėjo suduoti pagaliu tokio stiprumo smūgio, jog būtų sulaužyti du šonkauliai.

Kadangi O. B. mirusi, S. B. naudinga kelti versijas, jog B. S. galėjo sužaloti O. B. . Liudytoja D. T. suinteresuota duoti palankius parodymus S. B. , nes su juo gyvena faktinėje santuokoje ir turi vaiką. Bet koks įvykis ar konfliktas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tačiau pažymėtina, jog liudytoja D. T. matė aplinkybes ar girdėjo pokalbius tik išimtinai naudingus S. B. , o tai verčia abejoti liudytojos D. T. parodymų nuoširdumu ir patikimumu. S. B. turėjo motyvą sužaloti B. S. -pamačius stipriai sužalotą motiną, jam galėjo kilti noras atkeršyti motinos skriaudikui. S. B. buvo šoko būsenoje ir po žodinio konflikto galėjo keletą kartų spirti B. S. į įvairias kūno vietas.

Teismo nuomone, nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir specialisto išvada pilnai įrodyta, kad S. B. B. S. sodybos teritorijoje spyrė ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas B. S. ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Dėl bausmės

Nenustatyta S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte kaip S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau teismas nelaiko, kad būtent ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors konflikto metu, kai S. B. sužalojo B. S. galvą, S. B. buvo neblaivus, šiuo sužalojimu S. B. nesukėlė B. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Konfliktas kilo begeriant degtinę, o po konflikto S. B. , remiantis liudytojos D. T. parodymais, nuėjo miegoti. S. B. neblaivumas ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatinėjamas. S. B. B. S. sužalojimus, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo padaryti apie 17 val. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad S. B. , sužalojęs galvą B. S. , būtų toliau girtavęs. Jei S. B. galvą B. S. sužalojo apie 10 val., tai iki 17 val. buvo praėjusios 7 valandos, ir tai pakankamas laiko tarpas gal ir ne pilnai išblaivėti, tačiau prablaivėti iš esmės.

Teismo nuomone, jei ir galėjo S. B. būti lengvai apsvaigęs, tai toks apsvaigimas neturėjo lemiamos įtakos S. B. veiksmams, kuriais buvo sulaužyti B. S. šonkauliai. S. B. elgesiui ir veiksmams didžiausią įtaką turėjo faktas, jog jis pamatė smarkiai sužalotą motiną ir sužinojo, kad motiną sužalojo B. S. .

S. B. teisiamas pirmą kartą ( b. l. 77), baustas administracine tvarka ( b. l. 78-82) ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negauna ( b. l. 83), nėra priklausomybių ligų psichiatrinio kabineto įskaitoje ( b. l. 85).

S. B. slaugo neįgalų tėvą, kurio globėju ir turto administratoriumi tapo po motinos O. O. B. mirties, augina dukrą S. B. , gim. 2012-06-14. Kupiškio rajono (duomenys nekselbtini) seniūnija charakteristikoje nurodo, kad nusiskundimų S. B. elgesiu neturi, tačiau S. B. ir D. T. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ( b. l. 87).

Atsižvelgtina, kad S. B. , nors ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą B. S. , veikė susijaudinęs dėl žinios apie motinos sužalojimą. S. B. tą žiną pasakė pats B. S. , kuris ir sužalojo motiną bei nuvedė S. B. prie motinos. O. B. veidas buvo mėlynas, ji negalėjo paeiti ir kalbėti, todėl faktas, kad B. S. prisipažino sužalojęs O. B. , išprovokavo S. B. netinkamą elgesį B. S. atžvilgiu. S. B. neturėjo teisės naudoti smurto B. S. atžvilgiu, tačiau buvo išprovokuotas B. S. netinkamo elgesio jo motinos atžvilgiu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, S. B. skirtina švelniausia bausmė – laisvės apribojimo bausmė- kurios trukmė mažesnė už vidurkį, numatytą BK 138 str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

S. B. , a. k. (duomenys nekselbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 –oje dalyje, ir paskirti 7 (septynių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant darbo dienomis būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas