Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25233-727/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. G. ir E. G. pareiškimu dėl įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus prašė įpareigoti notarę N. J. išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus paveldėjimo byloje Nr. 171/2010.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-03-24 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017, pirmos eilės paveldėtoja Ž. G. visiškai neteko teisės atstatyti praleistą terminą palikimui priimti, o pareiškėjams atsirado galimybė realizuoti savo teises, todėl notarė įpareigotina atlikti notarinius veiksmus – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjų vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų M. G. ir E. G. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti notarą atlikti jam galimai priklausantį notarinį veiksmą, t. y. nėra skundžiamas notaro jau atliktas procesinis veiksmas, o to padaryti teismas negali: teismas negali įpareigoti notarą vykdyti jam tenkančias funkcijas, teismas gali peržiūrėti atliktų veiksmų teisėtumą. Pareiškimo turinys patvirtina, kad nėra jokio raštiško notaro atsisakymo atlikti veiksmą, kuris galėtų būti apskundimo objektu minėtos procesinės normos turinio prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai M. G. ir E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį (nurodyta 2017-05-19) ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Iki šiol paveldėjimo teisės liudijimai M. G. ir E. G. nebuvo išduoti, nors prašymą priimti palikimą notarei jie buvo pateikę. Kadangi iki šiol paveldėjimo teisės liudijimai pareiškėjams nebuvo išduoti, laikytina, kad notarė atsisakė juos išduoti. Taigi, šis veiksmas, o tiksliau – neveikimas, neišduodant pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimų, gali būti skundžiamas teismui CPK 511 straipsnio tvarka.

5.2. Teismas pareiškimą privalėjo nagrinėti ir tik ištyręs pateiktus įrodymus bei išsprendęs bylą iš esmės, spręsti, ar yra pagrindo jį tenkinti ir laikyti, kad notarinį veiksmą buvo atsisakyta priimti, ar notaro veiksmus galima traktuoti kaip atsisakymą atlikti veiksmus. Tačiau visi šie klausimai, taip pat ir dėl įrodymų pakankamumo, išspręstini išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne iš anksto laikant, kad pareiškimas pats savaime nenagrinėtinas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų M. G. ir E. G. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 511 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

CPK 511 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai reiškia reikalavimą įpareigoti notarę N. J. išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus paveldėjimo byloje Nr. 171/2010, nurodydami, jog notarė priėmė pareiškėjų M. G. ir E. G. palikimo priėmimo pareiškimą paveldėjimo byloje ir išdavė liudijimą, patvirtinantį pareiškėjų palikimo priėmimo faktą ir subjektinę teisę į palikimą. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodė, kad iki šiol nėra išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, todėl laikytina, kad notarė atsisakė juos išduoti, o pagal CPK 511 straipsnį toks neveikimas gali būti skundžiamas teismui.

Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir raštu išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai.

Iš M. G. ir E. G. pareiškimo turinio ir pridedamų priedų sąrašo matyti, kad pareiškėjai teismui nepateikė notarės N. J. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t. y. nutarimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, taip kaip numatyta Notariato įstatymo 40 straipsnyje. Nepateikus teismui notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė raštiško notarės atsisakymo, galinčio būti apskundimo objektu.

Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės, o ne iš anksto spręsti, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Bet kokius ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo tinkamai įvykdo procesinės teisės normų reikalavimus. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį (pareiškimą), netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantų atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.