- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- A6.-297-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00174-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) einantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma T. P. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
2020-02-13 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą T. P. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
T. P. kaltę patvirtina VMI prie LR finansų ministerijos 2019-11-06 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4389 (b.l. 13-18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių ataskaita (b.l. 10-12), Palangos kredito unijos pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai (b.l. 19-36), VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b.l. 36-42), kita bylos medžiaga.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-02-11 pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. P. už tai, jog jis nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - teises. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis įmonėje atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad pavedimo išrašymo datai 2019-09-30 Bendrovės skola biudžetui sudarė 80 829,89 Eur, iš jų: 67 979,30 Eur pridėtinės vertės mokesčio; 6 076,88 Eur PVM delspinigių; 3 819 Eur pelno mokesčio; 544,71 Eur pelno mokesčio delspinigių; 2 402 Eur avansinio pelno mokesčio; 5Eur nekilnojamojo turto mokesčio (b.l. 14). VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui 2019-05-15 priėmė sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką/ priverstinį įkeitimą (b.l. 8-9).
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų (Palangos kredito unijos pateiktų Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų) nustatyta, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi.
Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.
Remiantis Palangos kredito unijos pateikta informacija apie Bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas operacijas laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-09-30, buvo nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 112 190,68 Eur (10,20 Eur nuo 2018-03-06 iki 2018-09-27 pervesta Registrų centrui, 2 784,34 Eur nuo 2018-03-06 iki 2018-09-27 pervesta SODRAI, 11,60 Eur nuo 2018-03-28 iki 2018-09-19 pervesta už banko paslaugas, 1 475,38 Eur 2018-08-17 pervesta VMI prie FM, 10 247,93 Eur 2018-07-05 pervesta Lietuvos centrinei kredito unijai, 97 661,23 Eur pervesta kitiems kreditoriams, iš jų didžiausi: 70 500,00 Eur 2018-04-05, 2018-05-03, 2018-05-07, 2018-07-05, 2018-08-17,21 už paslaugas pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 304026419, 14 687,20 Eur 2018-05-07, 2018-08-17 ir 2018-09-19 už paslaugas pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 300561207, 4 316,94 Eur 2018-03-28 pervesta AB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 304151376, 1 500,00 Eur 2018-03-28, 2018-05-04 ir 2018-08-17 už paslaugas pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 302240883, 4 514,36 Eur 2018-08-21 už paslaugas pervesta uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kodas 140729486.
Iš pateiktų atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad Bendrovė atliko dalį nurodytų mokėjimų, t. y. sumokėjo 42 622,99 Eur kitiems kreditoriams, nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (pateikiama tik dalis finansinių operacijų): 2018-08-17 UAB saugos tarnybai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 600 Eur, 2018-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 900 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 35 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 5 000 Eur ir kt.
Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, ne VMI, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.
T. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.
Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. P. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-297-718/2020 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.