Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis

Atsiliepimas

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą. Atstovas šiame nurodė, jog Pareiškėja skundžia VMVT Marijampolės departamento 2021-08-31 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-MARI-ANT_N-71-2021 (toliau - Nutarimas). Nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMVT-MARI-ANRP-77-2021 (toliau - Administracinio nusižengimo protokolas), kuriuo Pareiškėjai buvo suformuoti kaltinimai padarius Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 ir 16 dalyje ir ANK 343 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, kurių faktinės aplinkybės buvo nustatytos VMVT Marijampolės departamento pareigūnams atlikus 2 Pareiškėjos vykdomos gyvūnų augintinių veisimo veiklos patikrinimus 2021-07-07 ir 2021-07-16. Faktinės aplinkybės dėl Pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų : VMVT Marijampolės departamentas gavęs 2021-07-05 Pranešimą apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pranešėjai nurodė, kad Pareiškėja netinkamai laiko ir neprižiūri veisiamų šunų ir kačių (toliau - Pranešimas), vadovaudamasis ANK 590 straipsnio 2 dalimi, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, dėl galimo ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, susijusių su gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimais ir galimu žiauriu elgesiu su gyvūnais. Atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, VMVT Marijampolės departamento vyriausieji veterinarijos gydytojai - inspektoriai R. B. ir V. M., dalyvaujant ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei G. Ž. atliko Pareiškėjos, kaip teisės aktuose nustatyta tvarka VMVT registruotos gyvūnų augintinių veisėjos (registracijos VMVT Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše data 2021-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomos gyvūnų augintinių veisimo veiklos neplaninį patikrinimą ((duomenys neskelbtini)) (toliau - Patikrinimo vieta) kur, pagal Pranešimo duomenis buvo laikomi gyvūnai augintiniai (šunys ir katės). Patikrinimo metu VMVT Marijampolės departamento pareigūnai, vadovaudamiesi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Marijampolės departamento 2021-07-07 Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimo akte Nr. 41GGP-66 (toliau-2021-07-07 Patikrinimo aktas). Dalyje 2021-07-07 atlikto patikrinimo dalyvavo Pareiškėja, kuri nepabaigus patikrinimo pareikalavo tikrinime dalyvavusių institucijų pareigūnų pasišalinti iš privačios valdos, todėl patikrinimą atliekantys valstybės institucijų pareigūnai negalėjo užbaigti patikrinimo. Atsižvelgdami į tai, kad Pareiškėja pamačiusi, kad VMVT Marijampolės pareigūnai pradėjo fiksuoti pažeidimus ir identifikavo kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis ir netinkamai prižiūrimi, nusprendė nebendradarbiauti tokį sprendimą bandydama pateisinti tariamai pablogėjusi savijauta, VMVT Marijampolės departamentas numatydamas, kad Pareiškėja gali ir toliau nebendradarbiauti ir nesudaryti galimybės užbaigti veiklos patikrinimą 2021-07-08 raštu Nr. 41S(41.5)-1053 „Dėl leidimo patekti į priklausančias patalpas ir teritoriją“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl leidimo, patekti į Pareiškėjos patalpas ir teritoriją siekiant atlikti kontrolės veiksmus, išdavimo. 2021-07-13 VMVT Marijampolės departamentas gavo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-07-09 Regionų apygardos administracinio teismo nutarties nuorašą, byla Nr.I2-7753-428/2021 dėl Marijampolės departamento pareigūnų patekimo į I. R. (šiuo metu pavardė T.) priklausančius gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. VMVT Marijampolės pareigūnai siekdami užbaigti pirminį patikrinimą ir jau turėdami Regionų apygardos administracinio teismo 2021-07-09 nutarties leidimą, byla Nr.I2-7753-428/2021 dėl galėjimo patekti į Pareiškėjos patalpas ir teritoriją, pakartotinai atvyko į Pareiškėjos gyvūnų augintinių laikymo vietą 2021-07-16 ir šio patikrinimo rezultatus surašė į papildomą Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimo aktą Nr. 41GGP-72 (toliau - 2021-07-16 Patikrinimo aktas). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja vykdo verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą 2021-07-07 ir 2021-07-16 patikrinimų metu VMVT Marijampolės pareigūnai vertino, kaip Pareiškėja laikosi bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų tokiai veiklai reikalavimų t. y. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) ir specialiojo teisės akto t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai) reikalavimų. 2021-07-07 Patikrinimo vietoje rasta, kad gyvenamosiose patalpose pas Pareiškėją faktiškai laikoma 19 šunų (bišonų veislės ar šios veislės mišrūnų) ir 9 katės (3 suaugę patelės, 1 suaugęs patinas ir 5 jaunikliai). Be to lauke laikomi 2 suaugę šunys Podhalės aviganiai, kurie, anot Pareiškėjos, neveisiami ir skirti apsaugai. Pareiškėja registravusi šunų veisimo veiklą yra nurodžiusi, kad veis 7 maltos bišonus. Patikrinimo vietoje nustatyti šie gyvūnų gerovės ir apsaugo reikalavimų pažeidimai : Per didelis gyvūnų augintinių kiekis laikomas gyvenamosiose patalpose ir tokiu būdu gyvūnams skiriamas per mažas laikymo įrangos plotas, ribojama judėjimo laisvė ir didinama neigiamos konkurencijos rizika. Veisėjų reikalavimų 9 punkte nustatyta, kad „,...>jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Tokiu atveju gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių Reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas. “ Gyvenamųjų patalpų, kuriose laikomi šunys, grindų plotas buvo apie 54 k./m. ir laikoma 19 šunų, nors pagal Veisėjų reikalavimų I priede pateiktas „Minimalias gyvūnų augintinių laikymo įrangos ar patalpos ploto normas“ 19 tokio dydžio šunų turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 180-190 kv./m. todėl Pareiškėja šunis laikė daugiau nei 3 kartus mažesniame plote nei reikalaujama teisės aktuose. Katės laikomos ir gyvenamosiose patalpose viename kambaryje ir negyvenamoje palėpėje. (4 katės laikomos palėpėje, uždarytoje dangčiu, o 5 katės, 8,4 kv./m. kambaryje, nors pagal Veisėjų reikalavimų I priede pateiktas „Minimalias gyvūnų augintinių laikymo įrangos ar patalpos ploto normas“ 5 katėms minimaliai turėtų būti skirta 30 kv./m. Taigi Pareiškėja dalį kačių laikė daugiau nei 3 kartus mažesniame plote nei reikalaujama teisės aktuose, taip apribojusi jų judėjimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, tokie Pareiškėjos veiksmai laikyti pažeidžiančiais Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „ Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti <...>“ ir atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmą nustatytą gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte „gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“; Gyvenamosiose patalpose kur laikomi šunys netvarka, išmėtyti daiktai, rūbai, buities rakandai ir jaučiamas stiprus amoniako kvapas ir labai daug musių, nes ilgą laiką nevalomi ekskrementai užteršę grindis ir jų susidaręs didelis kiekis, kas yra laikomas užkrečiamųjų ligų rizikos faktoriumi keliančiu pavojų gyvūnų sveikatai. Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktai nustato imperatyvius reikalavimus, susijusius su kasdienine laikomų gyvūnų priežiūra ir jų laikymo įrangos/aplinkos valymu nuo ekskrementų, privalomus vykdyti užsiimant gyvūnų augintinių veisimo veikla. T. P. tokiais netinkamais gyvūnų augintinių priežiūros veiksmais nesilaikė Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytų pareigų kad “[S]iekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”ir “[K]iekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant. ” Be to, dėl tokių Pareiškėjos veiksmų susidarė gyvūnams netinkamos laikymo sąlygos, kurios laikytinos kaip rizikingos gyvūnų užkrečiamųjų ligų atsiradimui, todėl Pareiškėja tokiais veiksmais nesilaikė Veisėjų reikalavimų 18 punkte nustatytos pareigos visiems gyvūnams augintiniams sudaryti jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas : - Lauke laikomo šuns sulūžusi būda, iškritusi vienos sienelės apatinė lenta, būda nesandari, reikalingas remontas ir dėl to nėra galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų (pvz., lietaus, sniego), be to, šuo būdoje negali laisvai atsistoti, apsisukti t. y. per mažas būdos dydis tokio dydžio šuniui ir faktiškai lauke ištisus metus laikomas šuo nėra apsaugotas nuo nepalankių klimato sąlygų ir kritulių, dėl ko esant nepalankioms sąlygoms priverstas jausti nepatogumą (sušlapti, sušalti, gulėti ant šlapio pagrindo, nepatogiai, nes yra pririštas ir daugiau niekur negali pasislėpti ir t.t.). Tokiu būdu Pareiškėjos veiksmai laikyti pažeidžiančiais Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytas pareigas „Kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. “; - Gyvenamųjų patalpų kambaryje laikomos 5 katės turėjo tik vieną dėžutę tuštinimuisi, kurios dydis 0,38 x 0,27 t. y. 0,102 m2. Tokio dydžio ir vienos dėžutės yra per mažai laikomam kačių kiekiui. Todėl toks Pareiškėjos elgesys prieštaravo Veisėjų reikalavimų 33 punkto „[K]ačių <...> laikymo įrangoje turi būti įrengta vieta tuštinimuisi, kurios dydis neturi būti mažesnis nei 0,135 m2 (0,3 m x 0,45 m) (maksimaliai 3 gyvūnams augintiniams) reikalavimui. Patikrinimo akte nustatyta, kad Pareiškėja neveda gyvūnų augintinių apskaitos net nėra užvedusi apskaitos žurnalo, dali gyvūnų augintinių yra neženklinti ir(ar) neregistruoti gyvūnų augintinių registre ir tokiu būdu neužtikrinama jų apskaita. Tokie pareiškėjos veiksmai vertinti, kaip Veisėjų reikalavimų 58.1 papunkčio reikalavimo „[G]yvūnų augintinių veisėjai Gyvūnų augintinių registre ir (ar) atitinkamame žurnale, ir (ar) elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami), ar toliau laikomi jų pačių (gyvūnų augintinių duomenys, kurių nėra galimybės registruoti Gyvūnų augintinių registre, turi būti registruojami atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje): 58.1. veisimui naudojamo gyvūno augintinio rūšį, veislę, lytį, sukergimo ar apsėklinimo datą, poodinės mikroschemos numerį (jeigu suženklinta)“. Be to nustatyta, kad dalis gyvūnų augintinių nėra paženklinti ir(ar) nėra registruoti gyvūnų augintinių registre. Patikrinimo vietoje rasti 5 suaugę (apie 5-6 m.) šunys nepaženklinti poodine mikroschema ir neregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį (2021-03-30 redakcija) „[K]atės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Pagal patikrinimo metu galiojusių Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-29 įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą, „[g]yvūnų augintinių savininkai dėl paženklinto gyvūno augintinio registravimo Gyvūnų augintinių registre kreipiasi į veterinarijos paslaugų teikėją, kurio veterinarijos gydytojai turi ŽŪIKVC suteiktą teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, arba į VMVT teritorinį skyrių. “ Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja neženklino ir neregistravo dalies savo gyvūnų augintinių tokiu būdu ji nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir Veisėjų reikalavimų 19 punkto reikalavimų; - gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei, dėl ko gyvūnams kyla nepatogumo jausmas, gyvenamose patalpose laikomiems gyvūnams ribojama judėjimo laisvė, jų yra tiesiog per daug norma vienam šuniui iki 10 kg svorio yra 10 m², katei 6 -8 m²) , gyvūnams nebuvo padėta laisvai prieinamoje vietoje nuolat švaraus vandens, nepateikta vedama veisimui naudojamų gyvūnų apskaita, dėl ko negalima nustatyti gyvūnų augintinių motinų, neaišku su kuo kergta, galimas giminingas veisimas nors veisėjos teigimu giminingas veisimas nevykdytas, kalės ir šunys laikomi kartu, neatskirti vienas nuo kito, neįrengta gultai visiems šunims ir katėms, patalpose daug musių, kyla grėsmė infekcijų plitimui, ligų platinimui, jaučiasi aštrus amoniako kvapas, dėl ko gali kilti akių uždegimai, pažeidimai, ko pasėkoje gyvūnai gali apakti, kilti kvėpavimo problemos. Taigi, Pareiškėja gyvūnus laiko netinkamomis sąlygomis ir netinkamai prižiūri. Be to, Pareiškėja 2021-07-07 nesudarė sąlygų VMVT Marijampolės departamento pareigūnams užbaigti veisimo veiklos patikrinimą t. y. įgyvendinti Veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų teisių. Net preziumuojant, kad galimai dėl objektyvių priežasčių, 2021-07-07 Pareiškėja negalėjo sudalyvauti visame patikrinime, tačiau vėlesni Pareiškėjos veiksmai per laikotarpį nuo pirmojo patikrinimo 2021-07-07 iki antrojo patikrinimo 2021-07-16 ir net iki pat nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo datos 2020-08-31 nėra objektyviai pateisinami, nes Pareiškėja per šį ilgą laikotarpį turėjo progų ir laiko bendradarbiauti su VMVT Marijampolės departamentu, taip pat imtis veiksmų taisyti veiklos trūkumus pvz., pateikti gyvūnų apskaitos dokumentus, sutaisyti lauke laikomo šuns būdą ir k.t., tačiau elgėsi priešingai. Atsižvelgiant į tai kad VMVT Marijampolės pareigūnai užfiksavo, kad Pareiškėja gyvūnus laiko netinkamomis sąlygomis ir netinkamai prižiūri ir į tai, kad Pareiškėja nebendradarbiavo su kontrolės institucijos pareigūnais ir nepripažino savo elgesio su gyvūnais trūkumų, trukdė administracinių nusižengimų tyrimą atliekantiems pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas ir piktybiškai paslėpė gyvūnus augintinius kurie buvo laikomi nustatytų administracinių nusižengimo įrankiais Pareiškėjos veiksmai pagrįstai atitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmams priskiriamą veiksmą „[g]yvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas;“. 2021-07-16 patikrinimo metu pas Pareiškėja anksčiau pirmojo patikrinimo 2021-07-07 metu rastų gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose laikytų gyvūnų augintinių nerasta, Pareiškėja atsisakė atskleisti kur konkrečiai išvežti visi gyvūnai, ir nurodė, kad dalis gyvūnų išvežti į kitą Pareiškėjos vardu registruotą gyvūnų augintinių veisėjo veiklos vietą (duomenys neskelbtini) ir dar dalis perduoti Pareiškėjos broliui ir sesei, tačiau kontaktų neatskleidė. Rasti tik du tie patys lauke laikyti Podhalės aviganių šunys, vienas jų glaudėsi toje pačioje sulūžusioje būdoje, kuri po 2021-07-07 atlikto patikrinimo nebuvo pataisyta, todėl tokie Pareiškėjos veiksmai galimi vertinti, kaip abejingumas duotoms pastaboms apie reikalingą trūkumų šalinimą ir gyvūnų gerovės sąlygų gerinimą ir įrodymų slėpimas ir piktybiškas trukdymas administracinių nusižengimų tyrimą atliekantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja elgiasi piktybiškai ir po pirminio patikrinimo savarankiškai nesiėmė veiksmų trūkumams šalinti 2021-07-16 Patikrinimo akte, skiltyje „Išvados ir nurodymai“ Pareiškėja antrojo patikrinimo 2021-07-16 metu buvo raštu įpareigota pašalinti trūkumus t. y. per 14 d. sutaisyti lauke laikomo šuns būdą, bei užsivesti apskaitos žurnalus ir apie trūkumų šalinimą informuoti VMVT Marijampolės departamentą. 2021-10-08 nustatytos naujos aplinkybės, kad gyvūnų augintoja elektroninėje erdvėje skelbia apie šunų pardavimą, dėl to buvo inicijuotas tyrimo (2021-07-07 patikrinimo) tęstinumas dėl galimo gyvūnų augintinių laikymo netinkamomis sąlygomis. Nuvykus į gyvūnų laikymo vietą (duomenys neskelbtini) rasti keturi šunys kurie perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei laikinai globai. Dėl skundo argumentų nurodė, jog skundu Pareiškėja prašo netaikyti nuobaudos ir apsiriboti trūkumų šalino plano sudarymu. VMVT Marijampolės departamentas pažymi, kad Pareiškėjos Skundo prašymas apsiriboti jos įpareigojimu sudaryti trūkumų šalinimo planą visų pirma nėra pagrįstas, nes jau 2021-07-16 Patikrinimo akte, skiltyje „išvados ir nurodymai“ Pareiškėja buvo įpareigota pašalinti trūkumus ir apie tai informuoti VMVT Marijampolės departamentą. Antra, Pareiškėja po pirmojo patikrinimo 2021-07-07 ne tik kad netaisė trūkumų (t. y. neužsivedė veisiamų gyvūnų augintinių apskaitos žurnalų ir netaisė lauke laikomo šuns sulūžusios būdos), bet dar ir elgėsi priešingai paslėpė įrodymus (šunis ir kates) tokiu būdu trukdė administracinių nusižengimų teiseną vykdantiems pareigūnams vykdyti administracinių nusižengimų teisenos veiksmus. Trečia, trūkumų pašalinimas nepaneigs padarytų administracinių nusižengimų faktų Trūkumų šalinimas yra neatsiejama asmens pareiga, kai jo veikloje yra nustatyti administraciniai nusižengimai. Tai patvirtina ir ANK 41 straipsnis, kuris nustato, kad „ [A]dministracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.“ T. P. bet kokiu atveju turi pašalinti trūkumus ir tai ne atskira alternatyvi jos nuobauda, bet tiesioginė pareiga, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja laiko ir ketina ir toliau laikyti ir veisti gyvūnus augintinius. Pareiškėja Skunde nurodo, kad „Per 3 mėn. Tikrinta 4 kartus, 3 neplaniniai patikrinimai ir 1 planinis.“ VMVT Marijampolės departamentas informuoja kad Pareiškėja nepagrįstai kritikuoja VMVT Marijampolės departamento veiksmus, nes visi patikrinimai buvo atlikti tikslingai ir neplaninių patikrinimų kiekį per trumpą laikotarpį nulėmė pačios Pareiškėjos veiksmai įskaitant nebendradarbiavimą su VMVT Marijampolės departamentu kaip kontrolės funkcijas vykdančia institucija. Planinis Pareiškėjos veiklos patikrinimas atliktas Pareiškėjos prašymu t. y. kai jos veikla buvo vertinama iki suteikiant veisėjos registravimo numerį (duomenys neskelbtini), kuris, pagal VMVT Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą Pareiškėjai buvo suteiktas 2021-05-20. Neplaniniai Pareiškėjos veiklos patikrinimai buvo atlikti 2021-07-07 ir pratęsimas 2021-07-16 , bei 2021-10-04 buvo atliktas Pareiškėjos neplaninis patikrinimas VMVT Kauno departamento pareigūnų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai šie Pareiškėjos Skundo teiginiai yra klaidinantys. Skundu Pareiškėja prašo netaikyti veiklos ribojimų. VMVT Marijampolės departamentas atsižvelgdamas į Pareiškėjos Skundo argumentą, kad „apribojus veiklą lieku be pajamų ir draudimo “ pažymi, kad šioje byloje pagal ANK procesines taisykles sprendžiamas tik Pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimas už Pareiškėjos padarytus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės nėra priskirtinos prie gyvūnų augintinių veisėjo veiklos ribojimo, nes tai tiesiogiai neapriboja gyvūno augintinio veisėjo veiklos vykdymo. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracinių nuobaudų paskirties tikslai yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; ir 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybe daryti naujus administracinius nusižengimus. Tuo tarpu Administracinių teismų kompetencijai priskiriami administraciniai sprendimai dėl ūkio subjektų, šiuo atveju Pareiškėjos, gyvūnų augintinių veisimo veiklos apribojimo sprendžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ši Skundo dalis su Pareiškėjos teiginiu/prašymu nėra šios bylos dalykas ir tuo pagrindu atmestina. Skundu Pareiškėja prašo atleisti nuo nuobaudų motyvuodama, tik tuo, kad ji laukiasi. VMVT nuomone Pareiškėjos nėštumo faktas niekaip nėra susijęs su jos vykdoma gyvūnų augintinių veisimo veikla ir nustatytais veiklos pažeidimais. Nepaisant nėštumo, Pareiškėja suorganizavo ir įvykdė 2021-07-07 patikrinimo metu rastų gyvūnų augintinių išvežimą iš Patikrinimo vietos. Be to Pareiškėjos nėštumas niekaip neužkirto Pareiškėjai galimybės žodžiu ar raštu bendradarbiauti su VMVT Marijampolės departamento pareigūnais, teikti prašomą informaciją ir tuo labiau neslėpti faktinių aplinkybių ir administracinių nusižengimų įrodymų. Be to Pareiškėja ir toliau ketina užsiimti verslinio gyvūnų augintinio veisimo veikla ir akivaizdu jai nėštumas šiam tikslui nemaišytų, todėl nepagrįsta, kad Pareiškėja nėštumo priežastimi bando pateisinti padarytus administracinius nusižengimus, tokiu būdu tarsi reikalaudama pažeisti lygiateisiškumo principą ir leisti jai veiklą vykdyti jos nuožiūra, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas būtų nepagrįsta jau vien dėl viešo intereso, nes veikla susijusi su gyvūnu gerove, kurią, kaip vertybę, Įstatymo leidėjas saugo nustatydamas teisės aktų reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, bei taip pat nustatydamas teisinės atsakomybės pagrindus. Pareiškėja pateikti paaiškinimus turėjo galimybę 2021-07-07 ir 2021-07-16 vykdytų veiklos patikrinimų metu. Be to, Pareiškėja apie teisę pateikti paaiškinimus ir paneigti padarytus administracinius nusižengimus buvo informuota 2021-07-16 VMVT Marijampolės departamento rašte Nr. 41S-(41.5.)-1104 „Dėl administracinio nusižengimo priemonių taikymo“ nurodant, kad „ [P]rimename, kad Jūs galite pateikti paaiškinimus ir parodymus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. “ Pareiškėja apie abiejų veiklos patikrinimų metu nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus informuota patikrinimo metu, taip pat pateikus patikrinimo aktų kopijas. Pareiškėja Skunde pati patvirtina, kad pirmojo patikrinimo metu surašyto patikrinimo akto kopiją rado paliktą namuose po patikrinimo. VMVT Marijampolės VMVT nuomone, Pareiškėja nei viso administracinių nusižengimo teisenos metu nei laikotarpiu nuo Administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo nepateikė jokių paaiškinimų dėl padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir tokiu būdu nėra jokių objektyvių pagrindų paneigti Pareiškėjai Administracinio nusižengimo protokole nurodytų kaltinimų administracinių nusižengimų padarymu konstatuojant administracinio teisės pažeidimo padarymo faktus bei kitos su tuo susijusias aplinkybes ir nėra pagrindo abejoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021-08-31 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-MARI-ANT N-71-2021 teisėtumu. Teismo prašė dėl atsiradusių naujų aplinkybių panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021-08-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-MARI-ANT_N-71-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.