- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-865-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1414-810/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas 2013-09-23 ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 324,36 Lt mokėtinų įmokų, 189,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2).
Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2008-09-27 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, 2009-11-06 finansavimo sandorį Nr. 2, 2010-01-07 finansavimo sandorį Nr. 3, 2010-04-06 finansavimo sandorį Nr. 4, 2010-05-15 finansavimo sandorį Nr. 5 (toliau – Sutartį), pagal kuriuos ieškovė suteikė atsakovei iš viso 9 394,52 Lt vartojimo kredito, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2013-05-01. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau šių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovei nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų, remdamasi sudaryta sutartimi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius ir išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (Sutarties 6.4 p., 6.4.1 p.).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 34)nurodė, kad pagal finansavimo sandorius Nr. 1, 2, 3 yra atsiskaityta laiku ir pilnai, pagal 2010-01-07 sandorį yra likusi nesumokėta 177,80 Lt įmoka, pagal 2010-05-15finansavimo sandorį yra nesumokėta 73,28 Lt įmoka, todėl atsakovė sutinka tik su 251,08 Lt skolos suma, o priteistinų delspinigių sumą prašė sumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu (b. l. 52–54) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 324,36 Lt mokėtinų įmokų, 189,84 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovės valstybei priteisė 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2008-09-27 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, 2009-11-06 finansavimo sandorį Nr. 2, 2010-01-07 finansavimo sandorį Nr. 3, 2010-04-06 finansavimo sandorį Nr. 4 ir 2010-05-15 finansavimo sandorį Nr. 5 (b. l. 3–16). Pagal Sutartį ieškovė suteikė atsakovei 9 394,52 Lt vartojimo kreditą iki 2013-05-01. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau priimtų įsipareigojimų nesilaikė. Teismas šalių sudarytą Sutartį vertino kaip vartojimo kredito sutartį. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės (b. l. 17–20) teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei yra nesumokėjusi 324,36 Lt įmokų. Atsakovė teigė, jog įmokų įsiskolinimą sudaro tik 251,08 Lt suma, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog yra sumokėjusi ieškovei 177,80 Lt įmoką, kuria prašė sumažinti priteistino įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 324,36 Lt mokėtinų įmokų teismas laikė pagrįstu ir tenkino. Teismas netenkino atsakovės prašymo sumažinti priteistinų delspinigių dydį. Teismas iš ieškovės pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės (b. l. 17–20) nustatė, kad apskaičiuotų delspinigių suma 2013-05-15 dienai sudarė 632,81 Lt. Ieškovė paaiškinime nurodė, kad šią sumą sumažino 70 proc. ir prašė priteisti iš atsakovės 189,84 Lt delspinigių, kas sudaro 0,015 proc. nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 189,84 Lt delspinigių suma yra protinga, atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu praėjus keturiems mėnesiams po paskutinės įmokos, 632,81 Lt delspinigiai, kuriuos ieškovė sumažino 70 procentų, ir buvo paskaičiuoti paskutinės įmokos (73,28 Lt) sumokėjimo dieną – 2013-05-15.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 62–63) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą pakeisti ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sumažinti delspinigių sumą. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl šių motyvų:
Atsiliepimas
Sprendime nurodoma, kad ieškovė pateikė atsiliepimą (dubliką) į atsakovės atsiliepimą (b. l. 88–93), tačiau ieškovės pateiktas procesinis dokumentas laikytinas rašytiniu paaiškinimu, nes bylos pasirengimui nagrinėti iš esmės teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Kadangi dubliko atsakovė negavo, tai užkirto jai kelią pateikti teismui tripliką.
Šalies argumentai
Ieškovės paaiškinime nurodyta, kad atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei dviejų įmokų po 177,80 Lt ir vienos 73,28 Lt įmokos, viso bendroje sumoje 324,36 Lt. Susumavus paminėtas nesumokėtas įmokas bendroje sumoje gaunasi ne 324,36 Lt, o 428,88 Lt, kas išeina už ieškinio ribų ir prasilenkia su paprasta aritmetika.
Reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 189,84 Lt delspinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (LAT 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
Pagal visus penkis finansavimo sandorius ieškovė iš atsakovės gavo įmokų su palūkanomis net 12 387,42 Lt, t. y. 2 992,9 Lt daugiau, nei buvo suteikta paskolų. Atsakovė yra vartotojas, kuri vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, todėl atsakovė turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai ir remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, į tai, jog atsakovė yra vartotoja, priteista delspinigių suma mažintina. Juolab, kad paskutinis mokėjimas yra atliktas 2013-05-15, t. y. ieškinys pateiktas teismui praėjus 4 mėn. po paskutinės įmokos. Ieškovė pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę (b. l. 17–20), apskaičiuotų delspinigių suma 2013-05-15 dienai sudarė 632,81 Lt, kas sudaro dvigubai didesnę sumą, negu pati skola.
Ieškovė atsakovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Kaip pavyzdį atsakovė prideda sprendimo ištrauką, kurioje matosi, kad ieškovė, prašydama teismo priteisti 4 420,32 Lt skolą iš skolininko, kažkodėl delspinigių prašo tik 61,64 Lt nuo skolos. Apeliantės nuomone, visiems kredito gavėjams turi būti suteiktos vienodos sąlygos ir galimybės. Be to, atsakovė kaip sąžininga kredito gavėja įmokas mokėjo laiku ir ilgus terminus, todėl jos atžvilgiu bendrovė neturėjo patirti didelių nuostolių, o greičiau nemažą pelną.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliantė nurodo, kad jai buvo užkirstas kelias pateikti tripliką į ieškovės teismui teiktą dubliką. Bylos duomenys patvirtina, kad po atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas (t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, kuriam buvo persiųsta iš Jonavos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2592-490/2013) 2013-11-19 nutartimi paskyrė 2013-12-12 parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 37). Apie teismo posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai (b. l. 43). Pažymėtina, jog 2013-11-19 nutartimi šalys buvo informuotos, jog parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Šalys į 2013-12-12 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Kadangi bylos nagrinėjimui pasirengti buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kaip tą numato CPK 228 straipsnis, teismas, gavęs ieškovės dubliką, pagrįstai laikė jį rašytiniu paaiškinimu ir nepersiuntė atsakovei atsiliepti į dubliką, t. y. pateikti teismui tripliką. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė. Atsakovė turėjo galimybę paaiškinimus teikti teismo paskirto parengiamojo posėdžio metu, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko, 2013-12-10 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir vadovautis atsakovės atsiliepime nurodytais paaiškinimais.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad liko nesumokėjusi vieną 177,80 Lt įmoką ir vieną 73,28 Lt įmoką, t. y. iš viso 251,08 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 324,36 Lt. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad „Ieškovės paaiškinime nurodyta, kad atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei dviejų įmokų po 177,80 Lt ir vienos 73,28 Lt įmokos, viso bendroje sumoje 324,36 Lt. Susumavus paminėtas nesumokėtas įmokas bendroje sumoje gaunasi ne 324,36 Lt, o 428,88 Lt“. Pažymėtina, kad ieškovė neteisingai nurodė, jog atsakovė skolinga 2 įmokas po 177,80 Lt ir vieną 73,28 Lt. Iš byloje pateiktos 2013-09-19 delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovė neįmokėjo 73,28 Lt įmokos 2011 m. gegužės mėnesį, 177,80 Lt įmokos – 2012 m. rugsėjo mėnesį ir 73,28 Lt įmokos 2013 m. balandžio mėnesį, t. y. 2 įmokų po 73,28 Lt ir vienos 177,80 Lt įmokos, kas sudaro 324,36 Lt (177,80 + 73,28 + 73,28), t. y. tiek, kiek ir prašė priteisti ieškovė (b. l. 18–19).
Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo sumažinti priteistinų delspinigių dydį, nustatęs, jog apskaičiuotų delspinigių suma 2013-05-15 dienai sudarė 632,81 Lt, tačiau ieškovė šią sumą sumažino 70 proc. ir prašė priteisti iš atsakovės 189,84 Lt delspinigių, kas sudaro 0,015 proc. nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 189,84 Lt delspinigių suma yra protinga, atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 189,84 Lt delspinigių priteisimo, prašo delspinigių dydį sumažinti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo sprendė, jog iš atsakovės priteistina 189,84 Lt delspinigių suma sudaro 0,015 proc. nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Atlikus paprasčiausius aritmetinius veiksmus matyti, jog 632,81 Lt delspinigių suma (po 0,5 proc. už kiekvieną dieną), sumažinta iki 0,015 proc. už kiekvieną dieną, sudaro tik 18,98 Lt (632,81 x 0,015 / 0,5), kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai sudaro 0,15 proc. nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną pradelstą dieną (632,81 x 0,15 / 0,5).
Kaip nurodyta LAT 2012-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Kadangi nagrinėjamuoju atveju priteistų delspinigių dydis sudaro 0,15 proc. nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną uždelstą dieną, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantės prašymą, priteistą delspinigių sumą sumažina iki 63,28 Lt, t. y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nesumažindamas delspinigių dydžio iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendimas keistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės ieškovei delspinigių sumą nuo 189,84 Lt iki 63,28 Lt.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės valstybei priteisė 14 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje sprendimas naikintinas.
Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, šioje byloje ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 75,39 proc. ((324,36 + 63,38) x 100 / (324,36 + 189,84)). Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinį turėjo būti sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis, o sumokėta tik 58 Lt (14 Lt nepriemoka), iš atsakovės priteistas ieškovei žyminis mokestis mažintinas nuo 58 Lt iki 54 Lt (72 Lt x 75,39 proc. / 100), o iš ieškovės valstybei priteistina 18 Lt (72 - 54).
Be to, proporcingai nepatenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai ((189,84 – 63,28) x 100 / 189,84 = 66,67 proc.) iš ieškovės valstybei priteistina 48 Lt, iš atsakovės žyminio mokesčio nepriteisiant, kadangi atsakovė kaip vartotoja nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo atleista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ (j. a. k. 300515252) delspinigių sumą nuo 189,84 Lt iki 63,28 Lt, žyminį mokestį nuo 58 Lt iki 54 Lt.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ (j. a. k. 300515252) valstybei 18 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. J. valstybės naudai priteista 14 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ (j. a. k. 300515252) 48 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.