Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys Robertas Vasiliauskas (antstolis), G. D., L. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. buvo vedęs L. D. Santuokos metu 2006-07-27 skolininkas įgijo turtą: (duomenys neskelbtini).

Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pareiškėjos naudai iš skolininko. Skolininkas buvo sudaręs santuoką su L. D.. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) skolininkas įgijo turtą: (duomenys neskelbtini). Vykdymo metu antstolio arešto aktu šis skolininko bendrosios jungtines nuosavybes teise valdomas nekilnojamas turtas buvo areštuotas. 2021-11-09 skolininkui ir jo buvusiai sutuoktinei buvo išsiustas pasiūlymas pateikti sutikima dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau skolininkas ir jo buvusi sutuoktinė neįformino sutikimo dėl turto dalies nustatymo. Dėl to antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos.

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog turtas bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų paneigiančių sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, dėl to pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.