Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-768-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-17
Bylos Nr.
2A-768-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Atsakovas
Alytaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
J. K.
Ieškovas
A. V.
Advokatai
Valentinas Mikelėnas
Civilinė byla Nr. 2A-768-485/2009;
pirmos instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas;
procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.2.; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Danutei Štreimikienei, trečiajam asmeniui J. K., jo atstovui advokatui Valentinui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui J. K. dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu ir įpareigojimo sudaryti naują darbo sutartį su pirminiu viešo konkurso laimėtoju.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 4-9) prašė:

panaikinti 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus;pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. sudarytą darbo sutartį,įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį, sudarytą su J. K.;įpareigoti atsakovę sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio viešo konkurso laimėtoju, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo ieškovas. Šiuos konkurso rezultatus kitoje civilinėje byloje apskundė konkurse dalyvavęs A. Vitkauskas. Šioje byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo dalį ir dėl jos priėmė naują sprendimą – panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, tačiau nebuvo prašyta sustabdyti jo vykdymo iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Nepasibaigus Kauno apygardos teismo sprendimo apskundimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 3 mėnesių terminui, atsakovė, nesutikdamas su 2006 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, 2006 m. birželio 26 d. organizavo naują konkursą toms pačioms VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas tretysis asmuo J. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, dėl jos paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip patvirtino, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. vykusio viešo konkurso rezultatai yra teisėti ir galiojantys. 2007 m. vasario 8 d. ieškovas iš atsakovės gavo atsakymą, kad Alytaus apskrities viršininko administracija negali sudaryti su ieškovu darbo sutarties, nes organizavus kitą konkursą, su laimėtoju yra sudaryta darbo sutartis ir nėra juridinio pagrindo atleisti dabartinį direktorių J. K. iš užimamų pareigų. Ieškovas nurodo, kad tretysis asmuo J. K., prieš užimdamas ligoninės direktoriaus pareigas, dirbo Alytaus apskrities gydytoju, kuris buvo tiesiogiai susijęs su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priežiūra ir kontrole, todėl atsistatydinęs iš valstybės tarnybos – apskrities gydytojo pareigų, J. K. vienerius metus neturėjo teisės įsidarbinti ligoninėje direktoriaus pareigose. Ieškovo nuomone, su trečiuoju asmeniu darbo sutartis turi būti nutraukta, vadovaujantis DK 139 str. 1 d., kadangi ji prieštarauja Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. J. K. negalėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. įvykusiame viešame konkurse dar ir dėl to, kad dirbdamas apskrities gydytoju, buvo S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos pirmininku, o ligoninės stebėtojų taryba dalyvauja ligoninės valdyme. Atsakovė, leisdamas trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse, pažeidė valstybės tarnautojų veiklos etikos principą, kadangi viešame konkurse leido dalyvauti asmeniui, kuris valstybės tarnyboje buvo atestuotas neigiamai. Taip pat ieškovas nurodė, kad ginčai dėl teisėto įvykusio viešo konkurso pasibaigė tik 2006 m. lapkričio 16 d., todėl sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas tikslu apskųsti 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso rezultatus ligoninės direktoriaus pareigoms eiti yra praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi ieškovas tikėjosi, kad atsakovė su juo sudarys darbo sutartį pagal teisėtai įvykusio viešo konkurso rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 181-184) ieškinį atmetė. Apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu (t. 2, b. l. 16-18) apeliacinį skundą tenkino, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 92-97) Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu (t. 3, b. l. 22-29) ieškinį tenkino pilnai, panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens J. K. ir atsakovės, įpareigojo atsakovę nutraukti šią darbo ir sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip teisėtu viešo konkurso laimėtoju. Įpareigojo atsakovę po sprendimo įsiteisėjimo per du mėnesius įvykdyti sprendimą ir nusprendė, jei per nustatytą terminą nebus įvykdytas sprendimas, atsakovei skirti 2 000 Lt baudą. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 800 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 44,45 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad ieškovas 2005 m. rugpjūčio16 d. vykusiame viešame konkurse teisėtai laimėjo konkursą į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas. Dėl minėto konkurso rezultatų nuo 2005 m. vasaros iki 2006m. lapkričio 16 d. vyko teisminiai ginčai, kurie buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatų teisėtumą. Atsakovės manymu, ji turėjo teisę rengti naują konkursą, kadangi Kauno apygardos teismo nutarties apskundimas kasacine tvarka nesustabdė konkurso proceso, o byloje dalyvaujantys asmenys kasacinio teismo neprašė, kad jo vykdymas būtų sustabdytas. Teismo nuomone, atsakovė, organizuodama naują konkursą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė gerą moralę, nes buvo pati pateikusi kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo, prašė jį panaikinti, bet po kelių dienų, nesulaukusi sprendimo, suorganizavo naują konkursą. Teismas nurodė, jog ieškovo teisė sudaryti darbo sutartį su atsakove nebuvo realizuota. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo konkurso rezultatai traktuotini kaip prejudicinis faktas ir atsakovė besąlygiškai privalėjo vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Atsakovė, organizuodama antrą konkursą, padarė du pažeidimus, tai yra vadovaudamasis neteisėto konkurso rezultatais, sudarė neteisėtą darbo sutartį su trečiuoju asmeniu, tuo pažeidė trečiojo asmens interesus, o atsisakydama sudaryti sutartį su ieškovu - ieškovo teisėtus lūkesčius. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina faktas, kad darbo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta skubotai, tuoj pat po konkurso, nelaukiant nustatyto įstatymu vieno mėnesio apskundimo termino. Tretysis asmuo žinojo bylos aplinkybes ir prieš sudarant su atsakove darbo sutartį, taip pat turėjo numanyti apie galimas pasekmes. Todėl, teismo nuomone, dalį kaltės dėl sudarytos neteisėtos darbo sutarties turi prisiimti ir tretysis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino 2006 m. birželio 29d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus. Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiajam teismui galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažinus, kad 2005m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatai yra teisėti, yra pagrindas pripažinti 2006 m. birželio 29d. konkursą kaip sandorį, nesukeliantį teisėtų teisinių pasekmių (CK 1.80 str.). Teismo nuomone, nors reikalavimo pripažinti 2006 m. birželio 29 d. konkursą niekiniu ieškovas nėra pareiškęs, tačiau, vadovaujantis CK 1.78 str. 5 d., teismas niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio. Teismas atnaujino ieškininės senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti ir konstatavo, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę į ieškinį sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo oficialų atsakymą iš atsakovės, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2007 m. balandžio 24 d. Atsakovės pažeidimas yra tęstinis, jis vyksta kiekvieną dieną, todėl senaties terminas prasidėjo tik pasibaigus tęstiniam pažeidimui. Teismas paneigė ieškovo nuomonę, kad yra pažeistos ir Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. nuostatos, kadangi šiame straipsnyje nustatytas draudimas taikytinas tik asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje ir įsidarbinantiems pareigose, nepriskirtinose valstybinei tarnybai. Taip pat teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad tretysis asmuo negalėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. konkurse, nes buvo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos pirmininku. Ieškovo nuomonę dėl trečiojo asmens negalėjimo dalyvauti konkurse, kadangi jis buvo neigiamai atestuotas valstybės tarnyboje, teismas laikė nesusijusia su nagrinėjama byla. Pripažinęs 2006m. birželio 29 d. konkurso rezultatus neteisėtais, teismas tenkino ir kitus iš šio reikalavimo sekančius ieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 33-39) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti, ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, kadangi tiek tretysis asmuo, tiek atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas, nesutikdamas su konkurso rezultatais, galėjo juos skųsti tik per vieną mėnesį po konkurso dienos, o jo nurodytos priežastys kodėl jis to nedarė, negali būti laikytinos svarbiomis,teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi sprendime nepasisakė dėl CPK 18 str. taikymo Kauno apygardos teismo 2006-05-03 sprendimo atžvilgiu,teismo sprendimas prieštarauja DK 35 str. 1 d. ir CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia trečiojo asmens J. K. teises ir interesus,teismas nenurodė pagal kokias DK nuostatas turėtų būti nutraukta darbo sutartis su trečiuoju asmeniu, tuo pažeidė DK XII skyriaus 4 skirsnio normas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 51-57) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti, taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti, ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Tretysis asmuo nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, nes ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais konkurso rezultatus, bet ne atsakovės atsisakymą priimti ieškovą į darbą. Neteisingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymas laikytinas esminiu pažeidimu, ko pasekoje teismas priėmė neteisėtą sprendimą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas nevertino, kad ieškinį dėl 2006-06-29 konkurso rezultatų ieškovas pateikė tik 2007 m. balandžio 23 d., t.y. praėjus beveik pusei metų nuo 2006 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo. Teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 išaiškinta, kad „Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą“. Teismo argumentai dėl ieškinio senaties termino atstatymo vadovaujantis aplinkybe, kad „vyko teisminiai ginčai dėl pirmojo konkurso rezultatų teisėtumo", yra nepakankami ir nepagrįsti,Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo 2005-08-16 konkurso rezultatai pripažintini negaliojančiais ir dėl to naikintinais, įsigaliojo 2006-05-03. Naujas konkursas, kurio rezultatus ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais, įvyko 2006-06-29, t.y. įsigaliojus teismo sprendimui dėl ankstesniojo konkurso rezultatų panaikinimo. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių ir nesivadovavo CPK 331 str. 6 d. Todėl atsakovė, surengdama naują konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, elgėsi sąžiningai ir nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių 2006-06-29 konkurso rezultatai turėtų būti panaikinti,teismo argumentas, kad dalį kaltės dėl sudarytos neteisėtos darbo sutarties turi prisiimti ir trečiasis asmuo, nes jis taip pat pademonstravo neatsakingumą, bet ir suinteresuotumą sudaryti neteisėtą darbo sutartį yra nepagrįstas, kadangi J. K. dalyvavo teisėtame konkurse, buvo paskelbtas jo nugalėtoju, nutraukė darbo santykius su ankstesniu darbdaviu ir sudarė darbo sutartį su atsakove. Tokie jo veiksmai negali būti pripažinti neatsakingais,tretysis asmuo nesutinka su teismo pozicija, kad pripažinus 2006m. birželio 29 d. konkurso rezultatus neteisėtais, tenkintini ir kiti iš šio reikalavimo sekantys ieškinio reikalavimai, kadangi darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo instituto, o DK 124 str., kuriame nurodomi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, nėra numatytas darbo sutarties pasibaigimas tuo pagrindu, kad darbo sutartis pripažintina negaliojančia. Teismo nuomone, darbo sutartis, sudaryta su apeliantu turėtų būti nutraukta pagal DK 139 str. Tačiau nei apelianto darbo sutartis, nei kažkurios jos sudėtinės dalys įstatymams neprieštarauja. Apeliantas į darbą buvo priimtas teisėtai, t.y. laimėjus konkursą, kuris buvo surengtas po to, kai ankstesnio konkurso rezultatai apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikinti. Teismas nevertino ir nemotyvavo dėl apelianto argumentų, jog remiantis DK 124 str. 1 d., darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, gali būti nutraukta tik DK ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais,vadovaudamasis CPK 83 str. 1 d. 1 p., ieškovas, pateikdamas ieškinį, nemokėjo žyminio mokesčio, tačiau jis privalėjo jį sumokėti, kadangi ieškovo ir atsakovės darbo santykiai nesieja, ieškovas darbuotojo statuso neturi.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 62-66) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

ieškovas nesutinka su apelianto pozicija dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi ieškovas 2006-06-29 konkurso rezultatų neapskundė dėl to, kad tuo metu vyko teisminiai ginčai dėl 2006-08-16 konkurso rezultatų teisėtumo. 2006-11-16 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažinus, kad 2005-08-16 konkurso rezultatai teisėti, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis. Ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2007-02-08, gavęs atsakovės atsakymą, jog su juo nebus sudaroma darbo sutartis,atsakovė, teikdama kasacinį skundą kitoje byloje, 2006-05-03 Kauno apygardos teismo sprendimą laikė neteisėtu. Be to, atsiliepimu pripažino, jog ieškovo kasacinis skundas buvo pagrįstas ir prašė jį tenkinti. Ieškovo nuomone, atsakovė, nesutikdama su 2006-05-03 Kauno apygardos teismo sprendimu (laikydama jį neteisėtu), kuriuo buvo panaikinti 2005-08-16 įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti rezultatai, teikdama kasacinį skundą, sutikdama su ieškovo kasaciniu skundu, prašydama jį tenkinti, tačiau po kelių dienų organizuodama naująjį konkursą VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, pažeidė CK normose įtvirtintus protingumo, teisingumo, geros moralės principus, veikė nesąžiningai,ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį už visus pareikštus reikalavimus 2007-04-24, todėl ieškovas nepažeidė CPK reglamentuojamos žyminio mokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos.

Atsiliepimas

Atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l . 69-72) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti, ieškinį atmesti.

Atsakovė palaiko trečiojo asmens J. K. apeliacinį skundą ir nurodo tuos pačius Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo neteisėtumo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Kadangi apeliantų skundai yra iš esmės analogiški, todėl kolegija dėl jų pasisako bendrai ( LR CPK 309 str. ).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas ( CPK 320 str. ). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-01-28 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai , trečiajam asmeniui atsakovo pusėje J. K. dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu ir įpareigojimo sudaryti naują darbo sutartį su pirminiu viešo konkurso laimėtoju. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas pilnai ( t. 3, b. l. 22-29 ).

Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose prašo taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą 2006-06-29 konkurso rezultatams apskųsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Kaip matyti iš jau minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atnaujino ieškovui sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti dėl 2006-06-29 viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškiniams iš konkurso rezultatų, atsirandantiems reikalavimams numatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškininis senaties terminas (LR CK 1.125 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad, faktiškai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę į ieškinį tik 2007 m. vasario 8 d, tai yra kai gavo oficialų iš atsakovo atsakymą kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Teisėjų kolegija mano, kad šis pirmosios instancijos teismo motyvas yra neteisėtas, nes teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais konkurso rezultatus, bet ne atsakovo atsisakymą priimti Ieškovą į darbą. Kadangi ieškovas šiame konkurse dalyvavo pats, tai apie tariamai pažeistą savo teisę sužinojo antrojo konkurso dieną, t.y. 2006-06-29, bet jokiu būdu ne nuo 2007-02-08, kai ieškovui buvo pranešta apie atsisakymą sudaryti su juo darbo sutart.;

2006-06-29 konkursas ir 2007-02-08 atsakovo atsisakymas sudaryti darbo sutartį yra du savarankiški juridiniai faktai, Ieškovo reikalavimas sudaryti su juo darbo sutartį buvo grindžiamas ne antrojo, o pirmojo konkurso rezultatais, todėl nebuvo jokių objektyvių priežasčių ieškinio senaties dėl antrojo konkurso rezultatų terminą pradėti skaičiuoti nuo atsisakymo sudaryti darbo sutartį momento.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pažeidimas yra tęstinis, nes jis vyksta kiekvieną dieną, atsakovas neatlieka veiksmu, kuriuos privalo atlikti, senaties terminas prasideda tik pasibaigus tęstiniam pažeidimui". Santykiai dėl konkurso rezultatų nėra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl teismas, spręsdamas, kad yra tęstinis pažeidimas ir nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, neteisingai taiko CK 1.127 str.

Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių tariamai pagrįstai buvo praleistas ieškinio senaties terminas nei už laikotarpį nuo antrojo konkurso iki LR AT nutarties dėl pirmojo konkurso, nei nuo šios nutarties iki tos dienos, kai buvo paduotas ieškinys. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo LR AT formuojamos praktikos dėl ieškinio senaties.

Be to, nustatyta, kad ginčas dėl 2005-08-16 konkurso buvo baigtas spręsti 2006-11-16 LR AT nutartimi, tačiau ieškovas nenurodė, o teismas nevertino, jog ieškinį dėl 2006-06-29 konkurso rezultatų ieškovas pateikė tik 2007 m. balandžio 23 d., t.y. praėjus beveik pusei metų nuo 2006 m. lapkričio 16 d. LR AT nutarties ir beveik 10 mėnesių nuo paties skundžiamo konkurso.

Be to, teisėjų kolegija mano, kad teismo argumentai dėl ieškinio senaties termino atstatymo vadovaujantis aplinkybe, jog „vyko teisminiai ginčai dėl pirmojo konkurso rezultatų teisėtumo ", yra nepakankami ir nepagrįsti. Šios aplinkybės nėra svarbios, nes tai, kad teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl ankstesniojo konkurso, niekaip nekliudė ieškovui laiku skųsti 2006-06-29 konkurso rezultatus.

Taip pat teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarbioms aplinkybėms prilygino teisminius ginčus dėl pirmojo konkurso, nes ginčas, kurį ieškovas nurodė kaip priežastį, dėl ko nebuvo apskųsti 2006-06-29 konkurso rezultatai, vyko tarp skirtingų, nei šis ginčas, asmenų, Ieškovas galėjo pasinaudoti kitais teisiniais civilinio proceso instrumentais, pavyzdžiui, CPK 163 straipsnyje nustatytu bylos sustabdymo institutu.

Be to, pažymėtina, kad ieškovas nuo pat proceso pradžios turėjo advokatą. Jis nuolat galėjo konsultuotis su advokatu ir savo kasaciniame skunde prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to nedarė. Be to, ieškovas turėjo suvokti, kad reikia operatyviai reaguoti, kad jo manymu pažeistos teisės būtų ginamos.

Ieškovas, būdamas suinteresuotas jo, Ieškovo nuomone, pažeistų teisių gynyba, privalėjo tai daryti tinkamai ir laiku, t.y. nepraleidus įstatymo numatyto termino pateikti ieškinį ir prašyti sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2005-08-16 vykusio konkurso, o teismas nepagrįstai įvertino Ieškovo elgesį kaip tinkamą, protingą ir apdairų ir priėmė neteisėtą sprendimą atkurti ieškinio senaties terminą.

Tokiu būdu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą., o apeliantų prašymu tenkintinas prašymas ir pritaikytina vieno mėnesio ieškinio senaties terminas 2006-06-29 konkurso rezultatams apskųsti.

2) Dėl sprendimo dalies, kuria 2006-06-29 konkursas pripažintas neteisėtu

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, surengdamas naują konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, elgėsi sąžiningai ir nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių 2006-06-29 konkurso rezultatai turėtų būti panaikint.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas, pats pateikdamas kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, elgėsi nesąžiningai yra nepagrįstas, nes atsakovas skundą privalėjo pateikti vadovaujantis LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksnių, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5-1 straipsnio 5 d. 1 p. nustatančiu, kad atstovaujant valstybei turi būti laikomasi valstybės interesų gynimo efektyvumo principo.

Nustatyta, kad ginčo konkurso laimėtoju pripažintas tretysis asmuo J. K. teisėtai dalyvavo konkurse ir pagrįstai buvo pripažintas konkurso laimėtoju kaip surinkęs daugiausiai balų iš visų pretendentų.

Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažinus, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatai teisėti, teismas turi pripažinti 2006 m. birželio 29 d. konkursą kuris įvyko vėliau, kaip sandorį, nesukeliantį teisėtų teisinių pasekmių, turi pripažinti ir panaikinti jo rezultatus (LR CK 1.80 str.) ". Teisėjų kolegijos nuomone š teismo išvada prieštarauja CPK 331 str. 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo 2005-08-16 konkurso rezultatai pripažintini negaliojančiais ir dėl to naikintinais, įsigaliojo dar 2006-05-03, o ginčo konkursas įvyko 2006-06-29.

Be to, ieškovas, 2006-07-28 pateikęs kasacinį skundą, neprašė sustabdyti 2006-05-03 Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymo, nors tokią teisė, vadovaujantis CPK 363 str. yra numatyta.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų skundo motyvu, kad sprendimo teiginys, jog „dalį kaltės dėl sudarytos neteisėtos darbo sutarties turi prisiimti ir trečiasis asmuo J. K., nes jis taip pat pademonstravo neatsakingumą, bet ir suinteresuotumą sudaryti neteisėtą darbo sutartį", yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis ir neatitinka faktinių aplinkybių. J. K. dalyvavo teisėtame konkurse, buvo paskelbtas jo nugalėtoju, nutraukė darbo santykius su ankstesniu darbdaviu ir sudarė darbo sutartį su Atsakovu. Tokie jo veiksmai negali būti pripažinti neatsakingais.

3) Dėl sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas nutraukti darbo sutarti su apeliantu

Jau minėtame 2009-01-28 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia darbo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu J. K.. Darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes DK nenumato darbo sutarties negaliojimo instituto, DK 124 straipsnyje, kuriame nurodomi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, nėra numatytas darbo sutarties pasibaigimas tuo pagrindu, kad darbo sutartis pripažintina negaliojančia; Darbo santykiuose dėl jų specifikos negalima restitucija. Be to, sandoris, pripažintas negaliojančiu, laikomas negaliojančiu ab initio, o tai yra neįmanoma darbo santykiuose.

Pagal CK 6. 952 str. 2 d., jeigu laimėjusiam konkursą asmeniui nesuteikiama teisė, jis negali reikalauti jų suteikti, o gali reikalauti tik atlyginti nuostolius. Taigi reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, kaip gynimo būdas, šiuo atveju negalimas. Tai paaiškinama tuo, kad negalima suvaržyti konkurso organizatoriaus valios ir atimti iš jo teisės organizuoti naują konkursą, jeigu laimėtojas jam yra dėl kokių nors priežasčių nepriimtinas, atlyginus pirmojo konkurso laimėtojui padarytus nuostolius.

Teisėjų kolegijos nuomone, darbo sutartis, sudaryta su J. K. turėtų būti nutraukta pagal DK 139 str., kaip prieštaraujanti įstatymams. Tačiau nei darbo sutartis, nei kažkurios jos sudėtinės dalys įstatymams neprieštarauja, nes J. K. į darbą buvo priimtas teisėtai, t.y. laimėjus konkursą, kuris buvo surengtas po to, kai ankstesnio konkurso rezultatai apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikinti.

Norminiai teisė aktai nenustato tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl to, kad teismas priima sprendimą į jo užimamas pareigas priimti kitą asmenį;

LR DK taip pat nenumato ir darbuotojo atleidimo iš darbo tuo atveju, jeigu šis darbuotojas būtų buvęs priimtas į atleisto darbuotojo vietą, o pastarasis skųstų savo atleidimą iš darbo ir

teismas pripažintų, kad atleidimas buvo neteisėtas.

Vadovaujantis DK 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį, teismas turėjo taikyti DK 297 str. 4 d., kurioje įtvirtinta, kad nustačius, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl organizacinių ir kitų priežasčių, būtina išmokėti išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau darbuotojas į darbą negrąžinamas.

Būtent dėl organizacinių ir kitų priežasčių, t.y. dėl to, kad ginčo pareigas jau eina tretysis asmuo, su ieškovu negali būti sudaroma darbo sutartis ir jam turi būti išmokama išeitinė kompensacija, vadovaujantis DK 297 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų savo sprendime apskirtai nepasisakė.

Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad patenkinus ieškovo reikalavimą nutraukti darbo sutartį, sudarytą atsakovo su trečiuoju asmeniu, nepagrįstai pablogėtų trečiojo asmens padėtis, nes sunkiausių neigiamų padarinių patirtų būtent tretysis asmuo, t.y. asmuo, kuris nėra kaltas dėl galimai padarytų pažeidimų organizuojant minėtus konkursus ir kuris į bylą net nebuvo įtrauktas atsakovu. Iš to seka, kad tretysis asmuo atsakytų be kaltės, o tai prieštarautų bendrajam teisės principui nullapoena sine lege;

Taip pat nustatyta, kad tretysis asmuo J. K. atsistatydino iš savo einamų pareigų būtent dėl to, kad jis laimėjo ginčo konkursą. Todėl patenkinus ieškovo reikalavimą, tretysis asmuo negalėtų būti grąžintas į iki viešo konkurso buvusią padėtį, t.y. į Alytaus apskrities gydytojo pareigas.

Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes jis savo sprendime nepasisakė dėl LR CPK 18 str. taikymo 2006-05-03 Kauno apygardos teismo sprendimo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas šią civilinę bylą pažeidė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai išsprendė bylą.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas ( LR CPK 320, 326 str. 1 d., 2 p, 178 str. )..

Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad šiuo metu bylinėjimosi išlaidų jie priteisti neprašo ir nurodo, kad, jei bus priimtas jiems palankus sprendimas, jie pasirengę pateikti atskirą ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje byloje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nusprendė:

apeliacinius skundus tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel