- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e1-1328-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06934-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Ričardas Juodis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje
M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. birželio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo. 2014 m. birželio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. kovo 06 d. apie 13.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – tėvo R. R. atžvilgiu - ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, taip nukentėjusiajam R. R. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir sesuo A. R. bei jos mažametis vaikas. 2021 m. kovo 6 d. ryte pas kaimyną, kurio nenori įvardinti, gėrė alų ir degtinę. Apie 13.00 val. grįžęs namo nuėjo į savo kambarį, dėl buvusio girtumo nelabai pamena, bet žino, kad susipyko su tėvu R. R.. Prisimena, kad sudaužė savo televizorių, išlaužė spintos duris. Kas vyko toliau neatsimena, nes stipriai girtas, bet jei tėvas sako, kad jam ranka sudavė į galvą, tai gali būti tiesa, tiki, kad galėjo taip pasielgti. Ar dar kas matė įvykį, neprisimena. Kadangi smurtavo prieš tėvą, į namus negrįš, pagyvens pas draugą (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 58, 62-63).
Be kaltinamojo M. R. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su žmona J. R., sūnumi M. R., dukra A. R. ir anūke. Sūnus M. R. jau maždaug tris dienas geria su draugais ir namo grįžta girtas. Kai sūnus negeria, padeda namuose, yra geras, rūpinasi savo dukterėčia, tvarkosi buityje, tačiau kai išgeria, viskas pasikeičia - kai geria kelias dienas, jau ne pirmą kartą puola mušti tėvus. 2021 m. kovo 6 d. apie 13.35 val. sūnus grįžo į namus girtas ir nieko nesakęs pradėjo rėkauti, daužyti daiktus. Jį pažadinusi žmona liepė eiti sūnų apraminti. Atėjęs į kambarį M. parvertė ant lovos, kad apsiramintu, šis atsikėlęs jam trenkė ranka į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis pradėjo rėkti, kad kviestų policija, dukra A. paskambino pagalbos telefonu. M., išgirdęs, kad kviečiama pagalba, apsiramino ir užsidarė kambaryje. Atvykus policijos pareigūnams, M. buvo kambaryje ir sakė, kad jei grįš, viską išdaužys (b. l. 1, 16-17).
Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. R. R. patvirtino savo parodymus ir juos papildė, nurodydamas, kad sūnus M. R. konflikto metu delnu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį. Jam tuo momentu skaudėjo, medikai atvykę nebuvo, jis pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir niekur nesigydė, nes jokie sužalojimai padaryti nebuvo, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Dėl sudaužytų daiktų pretenzijų neturi, nes tie daiktai priklauso M.. Dėl sukelto fizinio skausmo pretenzijų M. neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes sūnus atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 18-19).
Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja J. R. paaiškino, kad sūnus M. R. apie tris dienas geria su draugais ir namo grįžta girtas. Kai sūnus negeria, padeda namuose, yra labai geras, rūpinasi dukterėčia, tvarkosi buityje, padeda gaminti maistą, tačiau kai išgeria viskas pasikeičia. Kai geria kelias dienas, jau ne kartą puolė muštis, dažnai puola mušti tėvą. 2021 m. kovo 6 d. apie 13.00 val. užmigo, 13.35 val., išgirdo kitame kambaryje didelį triukšmą, M. rėkavimą. Liepė sutuoktiniui R. nueiti pažiūrėti. Atsikėlusi ir pamačiusi kambaryje vyrą ir sūnų stovint vienas prieš kitą, atsistojo tarp jų, kad daugiau niekas nesimuštų. Kitame kambaryje jau buvo sudaužytas televizorius ir spinta, išlaužytos kambario durys. Kai ji liepė jiems išsiskirstyti, jie abu nuėjo į skirtingus kambarius. Po kelių akimirkų vėl išgirdo triukšmą - vyras šaukė dukrai, kad kviestų policiją. Laukiant pareigūnų M. buvo savo kambaryje (b. l. 26).
Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja A. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais R. ir J. R., broliu M. R. ir mažamete dukra M.. Ji gyvena kitoje namo pusėje su atskiru įėjimu ir negirdi ką tėvai su broliu veikia kitoje namo pusėje. Apsigyveno viena norėdama ramybės kai pastojo, kad nereikėtų susitikti su išgeriančiu broliu. Kai brolis negeria, visuomet padeda namuose, yra labai geras, rūpinasi dukterėčia, tvarkosi buityje, tačiau išgėręs pasikeičia, tampa agresyvus, tačiau į jos namo pusę neina. 2021-03-06 apie 13.35 būdama savo kambaryje su dukra išgirdo tėtį šaukiant, kad kviestų policiją. Atėjusi kambaryje rado tėtį ir brolį, pastarasis įpykęs pradėjo daužyti daiktus, ji išėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Iki pareigūnų atvykimo buvo savo kambaryje (b. l. 30).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kurioje rastas nuverstas stalas, išmėtyti daiktai, sudaužytas televizorius ir sulaužyta spintelė (b. l. 7-10).
2021 m. kovo 06 d. 13.46 val. gautas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas (liudytojos A. R. naudojamas abonentas), kad brolis mušasi su tėvu, greitosios medicinos pagalbos nereikia, pranešėja verkia (b. l. 34-37).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūno D. L. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusiam R. R. užfiksuoti sužalojimai galvos srityje, pareigūnams nukentėjusysis paaiškino, kad sūnus M. R. sudavė iš dešinės rankos į galvos sritį nenustatytą smūgių kiekį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 11-12).
2021 m. kovo 06 d. 15.33 val. M. R. nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 40)
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnija apie M. R. elgesį nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. kovo 06 d. apie 13.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – tėvo R. R. atžvilgiu - ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, taip nukentėjusiajam R. R. sukeldamas fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta M. R. kaltu, o jo veiksmus kvalifikuoja pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
M. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 92).
Skirdamas M. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 69–72), administracine tvarka baustas, nuobaudos galiojančios (b. l. 77-85), dėl psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (b. l. 88).
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, M. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir trukmė yra tinkama kaltinamajam, todėl jam skirtina bausmė – areštas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju M. R. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis gailisi nusikaltęs, ankščiau teismo teistas, baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, todėl M. R. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas – šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į M. R. skirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme (b. l. 43–44).
Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68–69) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, M. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, M. R. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. 14.15 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 9.54 val. (dvi paros), keistinas į 2 (dvi) paras arešto ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.