Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" operatoriumi, teistas 2024 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 7 d. , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2024 m. birželio 21 d., d., apie 13.40 val., važiuodamas kelyje Jonava-Kėdainiai- Šeduva, 9 kilometre, Ručiūnų kaimo ribose, Kulvos sen., Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Mersedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2024 m. birželio 21 d. 13.59 val. jam nustatytas 3,25 promilės neblaivumas, 2024 m. birželio 21 d. 14.16 val. nustatytas 3,30 promilės neblaivumas).

Šiuose J. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, požymiai;

be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones tris metus (nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2027 m. sausio 30 d.) ir 2024 m. kovo 13 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. birželio 21 d., kelyje Jonava-Kėdainiai- Šeduva, 9 kilometre, Ručiūnų kaimo ribose, Kulvos sen., Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę automobilį Mersedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuose J. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, požymiai

Dėl transporto priemonės, kai asmuo vairuoja neblaivus. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, jį vežiojo mama, kuri padarė avariją. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini) kur vartojo alkoholį, jam reikėjo pasivažinėti. Kadangi buvo neblaivus, ieškojo vairuotojo. K. G. kaip vairuotoją pasiūlė M., kurio įvardinti nenori. Mama nuvairavo automobilį prie parduotuvės „Lidl“ ir K. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis tik norėjo pasivažinėti, vairavo K. G.. Pastarasis sutiko vairuoti, nes jam sumokėjo, neprisimena kokią sumą. Už Jonavos įvažiavo į griovį. Jis sėdėjo automobilio gale ir iš automobilio išlipo pirmas, K. G. išlipo po kelių minučių. Jis K. G. išsiuntė į kaimą ieškoti traktoriaus, pats pasiliko prie automobilio. Maždaug po pusvalandžio atvyko pareigūnai. Tvirtina, kad automobilio nevairavo.

Liudytoja G. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji sūnų J. R. vežiojo jo automobiliu kur jam reikėjo, kadangi jis tą teisę buvo praradęs. Su K. G. susitiko prie parduotuvės „Lidl“, jam perdavė automobilio raktelius, automobilis stovėjo prie „IKI“, sūnus buvo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad sūnus ketina važiuoti į garažą, bet vėliau paaiškėjo, kad važiavo pas draugus. Visa tai žino iš sūnaus žodžių. Taip pat žino, kad K. G. įvažiavo į griovį, įvykio nematė. Su K. G. bendravo tik tiek, kad perdavė automobilio raktelius, po to vežė pas tyrėją ir susitiko teisme. K. G. bendravo su R. L., kuris yra jos mamos kaimynas ir prašė traktoriaus. Žino, kad R. L. važiavo su traktoriumi, tačiau automobilio griovyje jau nebuvo.

Liudytojas I. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad datos neprisimena, dieną, už Jonavos, važiuojant į Kėdainius pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį Mersedes, langai tamsinti, todėl nematė kiek automobilyje asmenų. Automobilį stebint, jis įvažiavo į griovį. Iš automobilio išlipo vienas žmogus, jo atpažinti negalėtų. Paskambino į BPC. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojui buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas I. Č. parodymus patvirtino. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 13.40 val. jis su sunkiasvore transporto priemone vyko iš Jonavos link Kėdainių keliu nr. 144. Ties Ragožių kaimu jį aplenkęs automobilis Mercedes Benz pradėjo įtartinai manevruoti, keldamas įtarimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus - tai padidindavo greitį, tai sulėtindavo, vinguriavo važiuojamojoje kelio dalyje. Prieš naujai statomą Rail Baltica geležinkelio tilto atkarpą yra statybvietės aikštelė, į kurią minėtas automobilis norėjo užsukti, tačiau, dėl didelio automobilių srauto nuo Kėdainių pusės, jam to padaryti nepavyko. Automobilio vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo tolyn. Važiuodamas iš paskos ir jau pravažiavęs statomą tiltą pastebėjo, jog nusukime į kairę pusę, žvyrkelio keliuku link miško, pakilo dulkių debesis ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi eismas tuo metu buvo intensyvesnis, jis sustojo toliau, tačiau tiek, kad matytų kas vyksta aplink automobilį ir nedelsiant paskambino BPC telefonu 112. Pastebėjo, jog iš automobilio vairuotojo pusės išlipo asmuo, vilkintis ne itin šviesiais rūbais, su galimai sportiniais marškinėliais, trumpai kirptas. Kadangi iš automobilio išlipo vienas asmuo ir kurį laiką daugiau niekas aplink nepasirodė, nusprendė, jog nieko rimto nenutiko ir tęsė savo kelionę link Kėdainių (1 t., b.l. 69-72). 2024m. birželio 21 d. apie 13.40 val. jis važiavo savo sunkvežimiu iš Jonavos keliu link Kėdainių. Išvažiavus iš Jonavos miesto ribų, pravažiavus kapines, jį pralenkė tamsios spalvos automobilis ir važiavo priešais jį. Kelyje Nr. 144, 7.200 km, šalia stotelės, priekyje važiavęs automobilis Mersedes Benz staigiai užstabdė, jis (I. Č.) vos spėjo sustabdyti sunkvežimį. Tačiau Mersedes Benz važiavo toliau. Kelyje Nr. 144 8 km yra posūkis į statybvietę. Priekyje važiuojantis Mersedes Benz rodė posūkį į kairę, į statybvietę, praleido iš priekio atvažiuojančius automobilius. Jis (I. Č.) taip pat priartėjo prie sustojusio sukti Mersedes Benz, bet tik priartėjus, Mersedes Benz pradėjo važiuoti į priekį. Jau tada jam kilo įtarimas, kad kažkas negerai su šio automobilio vairuotoju, kad gali būti girtas. Automobilis iš pradžių važiavo lėčiau, o paskui padidino greitį. Pravažiavus maždaug 800 metrų, miškelį, pamatė, kad kelyje į kairę Mersedez Benz neįsuko į kelią ir nuvažiavo į griovį. Jis (I. Č.) pristabdė sunkvežimį ir pamatė kaip iš automobilio Mersedes Benz išlipo vienas asmuo, užsiėmė už galvos. Pavažiavęs 50-100 metrų į priekį, jis (I. Č.) sustojo šalikelėje ir paskambino 112. Kalbant su operatore, vaizdas matėsi gerai. Kol kalbėjo telefonu su operatore, kito asmens nematė. Paskui važiuodamas keliu tiesiai, pro galinį vaizdo veidrodėlį dar kiek stebėjo vaizdą prie automobilio Mersedes Benz. Prie automobilio matė vieną asmenį. Bendrai vaizdą prie Mersedes Benz automobilio su pristabdymu, paskambinimu į Bendrą pagalbos centrą, toliau važiavimu, matė apie 3-4 minutes. Per tą laiką kito asmens prie automobilio Mersedes Benz nematė. Jam vaizdas buvo atviras, kiek užstojo augantis krūmas, bet pavažiavus į priekį vaizdas buvo atviras, aplink buvo laukai. Prie apklausos protokolo pridėtoje nuotraukoje jis pažymėjo vietą kur pristabdė ir pamatė, kad iš automobilio išlipo vienas asmuo, ir vietą, kur sustojo ir skambino į BPC (1 t., b.l. 75-79).

Liudytojas N. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas. Kartais susitinka, atvažiuoja išgerti kavos. Datos jis neprisimena kada atvažiavo kaltinamasis su kitu asmeniu, išgėrė kavos ir išvažiavo. Žino, kad įvažiavo į griovį, įvykio detalių nežino. Kai iš jo išvažiavo, automobilį vairavo ne kaltinamasis, o kitas asmuo.

Liudytojas R. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo bendrauja. 2024 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena iš kaimynės sužinojo, kad J. R. draugas ieškojo traktoriaus, kad ištrauktų automobilį prie Martiniškių. Kai nuvažiavo į įvykio vietą, nieko nebuvo. Po įvykio teko bendrauti su kaltinamuoju, bet įvykio aplinkybių neaptarinėjo ir nieko nežino.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., ir vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d. (2 t., b.l. 62-67).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas J. R., kuris 2024 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra, ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d. Su paskirta baudžiamojo poveikio priemone supažindintas 2024 m. kovo 13 d. (1 t., b.l. 166-167).

Lietuvos probacijos tarnybos pateiktu individualiu probuojamojo priežiūros 2024 m. kovo 13 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad J. R., kuriam 2024 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, 2024 m. kovo 13 d. pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 t., b.l. 169-170).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis parodymus davė tik po liudytojų apklausos ir žinant visus byloje esančius įrodymus, liudija iš esmės tai, kad tokiu būdu J. J. turėjo realią galimybę savo parodymus priderinti prie byloje esančių duomenų visumos, o po to apklausiamas teisiamajame posėdyje pateikti savo versiją. Kaltinamasis teigė, kad automobilį vairavo K. G., su kuriuo susitiko jo mama ir perdavė automobilio raktelius. Jis ir įvažiavo į griovį, o jį paliko ir išėjo ieškoti traktoriaus. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad namuose su K. G. vartojo alkoholį ir mamai nereikėjo susitikti, kad K. G. perduotų automobilio raktelius. Abejotina aplinkybė, kad G. R. atvažiuotų prie prekybos centro ir nepažįstamam asmeniui perduotų automobilį. K. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs, prieštaringi. Teismas mano, kad tai įtakojo, kad liudytojui buvo daromas poveikis, nes K. G. G. R. skambino tris kartus – vieną prieš apklausą, kurios metu jis prisiėmė vairavęs J. R. automobilį, ir du - netrukus po apklausos - 15.00 val. ir 15.09 val., kai apklausa vyko 14.20 val. – 14. 51 val. liudytoja G. R. patvirtino, kad K. G. vežė pas tyrėją į apklausą, nors to visiškai nereikėjo daryti, K. G. nurodė, kad už kaltės prisiėmimą jam turėjo sumokėti, bet nesumokėjo. Apklausus tyrėją R. V., ji parodė, kad tyrimo metu kėlė įtarimų kaltinamojo pozicija ir K. G. parodymai, kuriam niekas jokio poveikio nedarė. Tikėtina, kad taip buvo siekiama padėti išvengti atsakomybės J. R.. Abejonių kelia ir liudytojų N. G. ir R. L. parodymai. Kaltinamasis apie N. G. užsiminė tik po to kai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir paprašė iškviesti apklausti jį teisiamajame posėdyje, o pasak kaltinamojo liudytojas R. L. turėjo paliudyti, kad matė, kad jis nevairavo automobilio, nors tą dieną su kaltinamuoju net nebuvo susitikę. Darytina išvada, kad šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Asmens apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad J. R. ūgis yra 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirpti plaukai, apsirengęs pilkos spalvos džinsinėmis kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu (2 t., b.l. 15-20). Būtent šiais drabužiais kaltinamasis vilkėjo įvykio metu.

Byloje surinktais objektyviais duomenimis – skambučio pagalbos centrui, pareigūnų vaizdo kamera užfiksuotais įrašais, įvykio registracijos duomenimis nustatyta, kad: 13.42 val. gautas liudytojo I. Č. pranešimas BPC, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis Mercedes Benz, paskui kurį jis važiavo gal porą kilometrų, automobilis pavojingai manevravo. Šio pokalbio trukmė 1 min. 28 s.

Taigi, kaip matyti, I. Č. skambučio BPC pradžia yra 13.42 val., nors PRĮR nurodomas pranešimo laikas 13.46 val., bet šiuo atveju vertinami kaltinamajam palankesni duomenys, t. y. laikoma, kad pranešimas buvo 13.42 val., pokalbis trunka 1 min. 28 s. Per šį laiką, kol liudytojas kalba su BPC operatore ir po pokalbio važiuoja, per galinio vaizdo veidrodėlį prie automobilio Mercedes Benz liudytojas mato tik vieną vyrą, apsirengusį, kaip apibūdino „ne itin šviesiais drabužiais“, kuris vaikšto prie automobilio, išeina į kelią, grįžta. Pagal apibūdinimą, aprangą tai yra kaltinamasis ir nėra jokio kito asmens. Pareigūnai taip pat labai greitai atvyko į įvykio vietą ir nematė jokio antro asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio vietoje K. G. neminėjo. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju J. R. 2024 m. birželio 21 d. 13.59 val. J. R. nustatytas 3,25 promilės neblaivumas, 14.16 val. nustatytas 3,30 promilės neblaivumas (1 t., b.l. 161-162, 163), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad J. R. nustatytas 3,25 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. R. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smulkus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, J. R. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2024 m. kovo 13 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tačiau kaltinamasis 2024 m. birželio 21 d. kelyje Jonava-Kėdainiai- Šeduva, 9 kilometre, Ručiūnų kaimo ribose, Kulvos sen., Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad J. R. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. J. R. veikoje yra piktybiškumo elementas, tai pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. R. teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (2 t. b. l. 148-61), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. vasario 8 d. (2 t., b.l. 68-70). (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre lankėsi 2019 metais. DGN. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 76-77).

(duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre lankėsi 2019 metais. DGN. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 76-77), sirba (2 t. b.l. 71-73). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bylos duomenis ir aptartas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesyje yra matyti piktybiško įstatymų nepaisymo, bendro pobūdžio elgesio standartų ignoravimo požymių, todėl kaltinamajam J. R. už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė –areštas, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ketverių metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad VĮ "Regitra" duomenimis automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra J. R. (1 t., b.l. 55). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2024 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki turto konfiskavimo.

J. R. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 vnt. CD laikmenų - paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms arešto.

Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nubausti 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 21d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 25 d.

Paskirti J. R. BK 72 straipsnio 2,3 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

2024 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki turto konfiskavimo.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 vnt. CD laikmenų - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.