Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Rokiškio rajono apylinkes teismo 1995 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį. Paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 6 m. ir 260,80 Eur bauda, kuri pakeista į 10 d. laisvės atėmimo;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo;

4) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. laisvės atėmimo;

5) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 6 mėn. viešųjų darbų;

6) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto;

7) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį 4 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. kovo 1 d. apie 18.40 val. Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje ties 1B namu, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 promilės girtumas.

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, prisipažino visiškai. Parodė, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Dieną prieš įvykį draugas R. Š., gyvenantis Klaipėdoje, paprašė iš jo mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), savo mašina „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežti daržovių. Jis sutiko ir iš ryto, būdamas blaivus, nuvažiavo pas R. Š. mamą, kur ji perdavė daržoves ir stiklainius su daržovėmis. Viską susidėjęs į automobilio bagažinę, planavo į Klaipėdą pas draugą važiuoti pro Kauną. Kaune pasiklydęs, atvažiavo į Kaišiadoris, sustojo prie didelės „Norfos“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Parduotuvėje nusipirkęs 2 butelius 6 laipsnių stiprumo alaus, automobilyje jį išgėrė ir nusprendė į Klaipėdą nevažiuoti, o važiuoti pro Jonavą namo. Jam Kaišiadoryse sustojus paklausti kelio, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie prieš jo automobilį buvo sustabdę kitą transporto priemonę. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą, įpūtė, kiek atsimena, 2,55 promiles. Jį pristatė į policijos komisariatą, o automobilį nugabeno į aikštelę. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 54).

Apklaustas liudytojas pareigūnas Martynas Aliukevičius parodė, kad 2020 m. kovo 1 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu Mariumi Valašinu, apie 18.42 val. Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje, ties 1B pažymėtu namu sustabdė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie sustabdyto automobilio, paprašė vairuotojo paruošti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojui atidarius automobilio langą, iš salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo R. K. ar šis nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas atsakė, kad išvis šią dieną alkoholio nevartojo. Patikrinus R. K. bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Drager Alcotest 5000“, iškvėptame ore nustatytas alkoholis. R. K. paprašė išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Prie tarnybinio automobilio dar kartą paklausus, ar R. K. yra vartojęs alkoholį prieš 15-20 min., šis atsakė neigiamai. R. K. alkoholio kiekio matuokliu 18.42 val. nustatytas 2,55 prom. girtumas, 19:03 val. pakartotinai patikinus alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,63 prom. girtumas. Tai pat nustatyta, kad R. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę. R. K. buvo pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į Kaišiadorių r., Gudienos k., Palomenės g. (b. l. 30-32).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. K. vardu (b. l. 21).

VĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“ 2.0.DI kaina be PVM 1008,00 eurai, su PVM – 1220,00 eurų (b. l. 22).

Kaltinamajam R. K. 2020 m. kovo 1 d. 18.42 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, pakartotinai 19.03 val. - 2,63 promilių girtumas (b. l. 34-36).

Įvykio vietoje Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje ties namu 1B, apžiūrėtas automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-11, 12-16).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. K. 2020 m. kovo 1 d. apie 18.40 val. Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje ties 1B namu, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 73-76), įvykio metu už administracinius nusižengimus nebuvo baustas (b. l. 72), bedarbis (b. l. 71), (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl R. K. elgesio nusiskundimų nėra gavusi, apie nusižengimus viešajai tvarkai ir teisėsaugai duomenų neturi (b. l. 99), Rokiškio psichikos sveikatos centre kaltinamajam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 94), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui.

R. K. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl R. K. nustatytinas kiek didesnis nei minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai.

Sprendžiant dėl prokurorės pareiškime nurodyto konfiskuotino automobilio iš kaltininko pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam pačiam priklausantį automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. K. naudojamos minėtos transporto priemonės, su kuria jis įvykdė tyčinį nusikaltimą, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 ir daugiau promilių, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju R. K. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 66 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (3300,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 44 MGL (2200,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 14.29 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyti, kad neatlikta bausmė pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 42 MGL (2100,00 Eur) dydžio bauda.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 (dvejus) metus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nusikaltimui padaryti panaudotą priemonę – R. K. priklausantį automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).

Prokuroro nutarimu paskirtą laikiną R. K. nuosavybės teisės į lengvąjį automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti šią priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas R. K. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti.

Lengvojo automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti R. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.