Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07332-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2009 m. spalio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėn.;2009 m. lapkričio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėn.; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėn.;2013 m. rugsėjo 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – areštas 40 parų;2013 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėn.;2016 m. spalio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – areštas 40 parų;2017 m. liepos 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2017 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, –laisvės atėmimu 4 mėn.; 2017 m. lapkričio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pakeista 2017 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu į laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, ir 2016 m. spalio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė subendrintos ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų. 2017 m. lapkričio 29 d. paleistas iš pataisos namų, kaip atlikęs bausmę,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, t. y. 2018 m. vasario 12 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilių girtumas), konflikto metu pastūmė į svečius atėjusią savo seserį J. D. į lovą ir vieną kartą delnu sudavė jai į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui.

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimu metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. vasario 12 dieną jis buvo namuose pas savo mamą E. P. (duomenys neskelbtini). Jo sesuo J. D. atėjo apie 16.00 val. Vos tik atėjusi sesuo pradėjo ant jo šaukti, jie susiginčijo. Jis pasakė, kad sesuo grąžintų jam skolą 50,00 eurų. Tada sesuo sudavė jam delnu per veidą ir jam nukrito akiniai, iš akinių rėmelio iškrito stiklas, bet nesudužo. Jis pretenzijų savo sesei dėl sugadintų akinių neturi. Tada jis seserį pastūmė ir ši nukrito į lovą. Vos tik sesuo atsikėlė iš lovos, puolė prie savo telefono ir iškvietė pareigūnus. Nurodė, kad stumdamas seserį į lovą, galėjo jai suduoti vieną kartą per veidą delnu, ne kumščiu. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 70–71).

Ikiteisminio tyrimu metu nukentėjusioji J. D. nurodė, kad 2018 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. ji paskambino savo mamai, tačiau telefonu atsiliepė jos brolis G. P., kuris pradėjo šaukti, ko ji nori. Ji žinojo, kad mama 2018-02-12 gavo pensiją, todėl nenorėdama, kad brolis iš mamos prašytų pinigų alkoholiui, iš karto po skambučio nuvažiavo pas mamą į namus (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė brolis G. P., ji brolio pasiteiravo, kodėl šis iš mamos visada prašo pinigų. Brolis pradėjo ant jos šaukti ir vartoti necenzūrinius žodžius, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu miegamajame brolis ją pastūmė ant lovos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė į veido sritį, pataikė į kairės pusės skruostą. Visą įvykį matė mama E. P.. G. P. dėl 2018 m. vasario 12 d. įvykio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Patyrė skausmą, kai brolis ją parvertė ant lovos ir vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę (b. l. 13, 25).

Ikiteisminio tyrimu metu liudytoja E. P. nurodė, kad gyvena viena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kartais užsuka sūnus G. P. ir dukra J. D.. 2018 m. vasario 12 d. apie 12.00 val., beveik tuo pačiu metu, pas ją atėjo abu vaikai, jie buvo išgėrę. Vakare G. P. ir J. D. susiginčijo. Ji matė kaip abu vaikai nugriuvo ant jos lovos, kur ji sėdėjo, ar jie vienas kitam sudavė smūgius, nematė, jie tik šaukė vienas ant kito. Vaikams išsiskyrus, J. D. paskambino į policiją ir pranešė, kad ją sumušė G. P. (b. l. 31–32 )

G. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. vasario 12 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–17).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 12 d. 17.11 val. G. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 63).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei G. P. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui – seseriai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokurorė siūlo pripažinti G. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 valandų. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir skirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų.

G. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorės prašoma jam skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75–78).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

G. P. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad G. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 13 punktu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad G. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu. G. P. nusikalstamą veiką padarė prieš tai ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 50–56), nedirbantis (b. l. 57), registruotas darbo biržoje (b. l. 583), yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro registrą, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 60).

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro prašomą, minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. P. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-02-12 17.11 val. iki 2018-02-13 14.57 val.

G. P. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina ikiteisminio tyrimo metu G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pripažinti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 12 d. 17.11 val. iki 2018 m. vasario 13 d. 14.57 val., t. y. vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti G. P. paskirtą kardomąją priemonę – 2018 m. vasario 14 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. P., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti kaltinamajam.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.