Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui J. B., atsakovo atstovei A.Nekrašienei, trečiajam asmeniui Ž. V., trečiojo asmens DK „PZU Lietuva“ atstovei R.Meškauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Ž. V. sutiko, kad ieškovui yra padaryta neturtinė žala, teigė, kad prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, prašė nustatyti priteistiną sumą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas J. B. yra atsakovo AB „“Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojas. Jis dirba elektromechaniko pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį (b.l.39).

Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio protokolo (b.l.52), 2005 m. sausio 31 d. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo darbuotojo Ž. V., nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu važiavęs ieškovas J. B.. 2005 m. vasario 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.01 (b.l.40-41) patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko jiems vykstant į darbo vietą. Tretysis Ž. V. asmuo neginčija, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas.

Darbo kodekso 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Darbo kodekso 246 straipsnis). Ieškovas buvo sužalotas eismo įvykio metu apvirtus automobiliui dėl atsakovo darbuotojo neatsargumo, ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas yra susijęs su ieškovo darbo veikla. Taigi yra visos Darbo kodekso 246 straipsnyje numatytos sąlygos darbdavio atsakomybei atsirasti.

Darbo kodekso 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Ieškovas dėl minėto nelaimingo atsitikimo neteko 50 procentų darbingumo, darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai (b.l.38). Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po nelaimingo atsitikimo jam svaigsta galva, dažnai pykina, jis jaučia bendrą organizmo silpnumą. Šiuos teiginius patvirtina prijungtoje Neįgalimo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esantis darbingumo lygio vertinimo aktas (l.14). Jame yra pažymėta, kad eismo įvyko metu ieškovas patyrė lengvo laipsnio galvos smegenų traumą, kad ieškovą vargina dažnai besikartojantys galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, mėtymo į šalis trumpalaikiai epizodai, pablogėjusi ilgalaikė atmintis, pablogėjęs miegas, rekomenduotina darbo trukmė 4-5 val. per dieną ar 3-4 valandas per savaitę. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe dirba nepilną darbo dieną (b.l.45). Šie duomenys leidžia teigti, kad dėl traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vėliau ieškovo darbingumo lygis sumažėjo iki 35 procentų (Neįgalimo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos l.11). Darbingumo lygio sumažėjimas nuo 50 procentų iki 35 procentų šioje byloje nėra reikšmingas, nes šis darbingumo lygio pokytis atsirado ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o dėl skydliaukės susirgimo, ką teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l.44-46) pagrįstai teigia, jog prašoma priteisti 400000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Įvertinus eismo įvykio metu patirtos traumos pobūdį ir sunkumo laipsnį (medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad ieškovas patyrė lengvą galvos traumą), netekto darbingumo laipsnį bei patiriamus dėl sveikatos pablogėjimo nepatogumus, yra pagrindas nustatyti, kad ieškovui turi būti sumokėta 25000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Tretysis asmuo DK „PZU Lietuva“ 2006 m. balandžio 19 d. mokėjimo pavedimu (b.l.100) sumokėjo ieškovui 863,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusi neturtinės žalos dalis – 24136,80 Lt priteistina ieškovui iš atsakovo (25000-863,20) (Darbo kodekso 245, 246, 250 straipsniai, CK 250 straipsnis). Atsakovo balansas, sudarytas 2008 m. birželio 30 dienai (b.l.120), patvirtina, kad atsakovas turi turto už 3,69 mlrd. litų, todėl yra pajėgus tokią sumą ieškovui sumokėti.

Valstybei iš atsakovo priteistinas 724,10 Lt žyminis mokestis (24136,80X0,03) (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 24136,80 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis litus, 80 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 724,10 Lt (septynis šimtus dvidešimt keturis litus, 10 ct) žyminio mokesčio ir 11,55 Lt (vienuolika litų, 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.