- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-55-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00714-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo ir dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei I. S., atsakovės priešieškinį ieškovei dėl pažeistos teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. G. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę I. S. savo lėšomis ir darbu per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti ir išmontuoti nuotekų šalinimo išvadą, nutiestą nuo jai priklausančio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, prijungtą prie buitinių nuotekų šalinimo šulinio, esančio D. G. žemės sklype bei sutvarkyti žemės sklypo dalį, kai bus pašalintas buitinių nuotekų šalinimo išvadas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo atsakovės gyvenamojo namo per ieškovės žemės sklypo dalį nutiestas buitinių nuotekų išvadas (vamzdis), kuris pajungtas į magistralinį nuotekų tinklą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtas nuotekų išvadas pajungtas į buitinių nuotekų šulinį, įrengtą ieškovei priklausančiame sklype, taigi šuliniu naudojasi ne tik ieškovė, bet ir atsakovė. Tarp šalių kyla ginčai dėl minėto buitinių nuotekų išvado eksploatavimo, nes jis užsikemša, reikia kviesti specialiąsias tarnybas, kad jį išvalytų.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę D. G., kaip numatyta 2000 m. užsakovės D. G. Vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos brėžinyje Nr. VN-1, savo lėšomis ir darbu per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sujungimo su I. S. naudojamu vandentiekiu užaklinti vandentiekio tinklo trišakio atšaką į gyvenamąjį namą Nr. 9, esančią I. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti žemės sklypo dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad į ieškovės gyvenamąjį namą vandentiekis eina nuo vandentiekio bendro šulinio per I. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nuo bendro įvado pasiskirsto: viena trišakio atšaka į I. S. priklausantį namą, kita – į D. G. priklausantį namą. 2000 m. buvo paruoštas vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), projektas, pagal kurį buvo numatyta pravesti naują vandentiekio įvadą į namą ir užaklinti vandentiekio tinklo į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), trišakio atšaką. Trišakio atšaka nebuvo užaklinta – tai patvirtina UAB „Palangos vandenys“ atsakymas, ekspertės atsakymas. Kadangi 2000 m. projekto sprendiniai neįvykdyti iki galo – neužaklinta trišakio atšaka, tai trukdo atsakovei tvarkyti aplinką, naudoti savo sklypą pagal paskirtį, prašo priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės bei jos atstovo, taip pat ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog nuotekų išvadas yra naudojamas atsakovės. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai reikalauja pašalinti jos, kaip savininkės, teisių pažeidimą, įpareigojant atsakovę savo lėšomis ir darbu per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti ir išmontuoti nuotekų šalinimo išvadą, nutiestą nuo jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, prijungtą prie buitinių nuotekų šalinimo šulinio, esančio D. G. žemės sklype, bei sutvarkyti žemės sklypo dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį konstatavo, jog D. G. 2000-10-31 sudaryta sutartis dėl geriamo vandens į jos namą tiekimo ir ribos aktas patvirtina, kad vanduo į D. G. namą tiekiamas tik per jos sklype esantį vandentiekio tinklą, kuris atitinka nurodytą rekonstrukcijos projekte. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė klaidingai nurodo, kad iš A. P. personalinės įmonės 2012-04-23 parengto topografinio plano matyti, jog į ieškovės D. G. gyvenamąjį namą vandentiekis eina nuo vandentiekio bendro šulinio per I. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nuo bendro įvado pasiskirsto: viena trišakio atšaka į I. S. priklausantį namą, o kita – į D. G. priklausantį namą. Priešingai, teismo vertinimu, minėtas topografinis planas patvirtina, jog iš D. G. sklypo einanti vandentiekio linija (žymėjimas: -v-) baigiasi ties jos sklypo riba ir I. S. sklypo ribos nekerta. Tai, kad D. G. sklype yra tik viena vandentiekio linija, patvirtina ir UAB „Palangos vandenys“ 2013-04-09 raštas, kuriame pabrėžiama, kad 2000 m. vandentiekio įvado į (duomenys neskelbtini) namą projektas buvo įvykdytas, reikalaujama dokumentacija pateikta ir abonentas įformintas. Iš rašto priedų matyti, jog vandentiekio rekonstrukcijos darbai atlikti nuo 2000-10-02 iki 2000-10-10, nukrypimų nuo projekto nebuvo, kontrolinė geodezinė nuotrauka taip pat patvirtina, jog į D. G. sklypą yra tik viena vandentiekio linija, kuri eina tik per jos sklypą. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2013-05-02 raštas nepatvirtina, jog trišakio atšaka neužaklinta, tik nurodoma, jog tokių duomenų nėra.
Taip pat Palangos miesto apylinkės teismas 2013-08-12 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovės 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino į bylą ieškovės pateikto 2013-06-13 pinigų priėmimo kvito 1 000 Lt sumai už advokato suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo. Pasak atsakovės, ieškovės ieškinio reikalavimų turinys leidžia teigti, jog ieškovė turėtų teisę į galimų nuostolių atlyginimą dėl vamzdyno eksploatavimo. Ieškovė neturi teisės reikalauti pašalinti vamzdyno, kuris teisėtai buvo įrengtas 1970 m. Teismas, įpareigodamas atsakovę pašalinti nuotėkų išvadą, pažeidžia atsakovės nuosavybes teises į šį objektą. Be to, kaip nurodo atsakovė, buitinių nuotėkų vamzdynas yra atsakovės gyvenamojo namo inžinerinis įrenginys, kuris užtikrina gyvenamojo namo eksploataciją pagal tikslinę gyvenamojo namo paskirtį, todėl teismas, įpareigodamas pašalinti vamzdį, iš esmės suvaržė atsakovės teisę tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą iš valstybės, perėmė iš jos visas teises ir pareigas, susijusias su žeme ir po ja esančiais įrenginiais. Byloje esanti UAB „Palangos vandenys“ ataskaita dėl užsikimšusių nuotėkų tinkle, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, įrodo ne ieškovės teisių pažeidimą, o fiksuoja pažeidimą, kuris kilo dėl nenustatytų priežasčių. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 1996 įsigydama žemės sklypą iš valstybės. Dėl to yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taip pat teismas nenurodė, kokios aplinkybės sudaro ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, neįvertino aplinkybės, jog vamzdis, einantis per ieškovės sklypą, pastatytas teisėtai. Atsakovė, skųsdama teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio nurodė, kad ši teismo sprendimo dalis grįsta prielaidomis ir spėjimais, dėl to turėtų būti panaikinta kaip nemotyvuota.
Šalies argumentai
Taip pat atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2013-08-12 papildomo sprendimo, kurį prašė panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė jai apie ieškovės prašymo nagrinėjimą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, ir pats iš esmės revizavo savo priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pats ištaisyti padarytų procesinių pažeidimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius kvitus vertino priteisdamas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė su atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovei išvadai nuosavybes teise nepriklauso. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad išvadas eina per jos žemės sklypą, pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo tenkino jos ieškinį ir įpareigojo atsakovę pašalinti jos teisių pažeidimą. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad asmens teisės negatorinio ieškinio pagrindu gali būti ginamos tik tada, kai įrodoma, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau netinkamai vertino bylos aplinkybes konstatuodamas ieškovės teisių pažeidimą. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ji savo teisių pažeidimą siejo su aplinkybe, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo per ieškovės žemės sklypo dalį nutiestas buitinių nuotekų išvadas (vamzdis), kuris pajungtas į magistralinį nuotekų tinklą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuotekų išvadas pajungtas į buitinių nuotekų šulinį, įrengtą ieškovei priklausančiame sklype. Ieškovė nurodė, kad nėra davusi leidimo įrengti nuotekų šalinimo išvado per jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog inžinerinių tinklų su nuotekų šalinimu pajungimas buvo numatytas su nuotekų kaupimo rezervuaru sklypo ribose dar 1966 m., kai ieškovė nebuvo žemės sklypo savininkė. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė žemės sklypą įsigijo tik 1996 m. sudariusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kai šie inžineriniai tinklai jau buvo nutiesti per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Dėl to ieškovė į žemės sklypą įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė, praėjus daugiau nei 40 metų po inžinerinių tinklų įrengimo, turėjo gauti iš ieškovės sutikimą, norėdama toliau naudotis inžineriniais tinklais, einančiais per ieškovės žemės sklypą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina svarbia aplinkybe faktas, jog ieškovė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo pareiškė 2012-08-17, t. y. praėjus 16 metų po žemės sklypo įsigijimo. Šių aplinkybių visetas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės procesinių dokumentų turinį konstatuoja, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl inžinerinių tinklų priežiūros, kadangi jie nuolat užsikemša ir būtina kviesti specialiąsias tarnybas, kad juos išvalytų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo reikšti ieškinio CK 4.98 straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės sukuria pagrindą ieškovei įrodžius atitinkamas aplinkybes reikalauti išlaidų kompensacijos, susijusios su tinklų, kuriais naudojasi abi šalys, priežiūra.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, jog atsakovė pateikė apeliacinį skundą ne tik dėl sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tačiau apeliantė skundė ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos priešieškinis. Šios sprendimo dalies neteisėtumą atsakovė grindė netinkamu įrodymų vertinimu bei nemotyvuotomis išvadomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atliktą įrodymų vertinimą, bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog jie nėra pagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame atliktas įrodymų tyrimas išsamus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė kiekvieną įrodymą, kuris, jo vertinimu, įrodo atsakovės priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu atsakovės priešieškinis buvo atmestas, neturi teisinio pagrindo padaryti kitokio pobūdžio išvadas nei tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Taip pat įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis nemotyvuotas. Tokių išvadų pirmosios instancijos teismui neleidžia daryti atliktas išsamus įrodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinka CPK 270 straipsnyje numatytus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovės materialiniai reikalavimai atmesti, konstatuoja, jog šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, ir jos šalims vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovės buvo priteista 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo tarpu 42,25 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo priteistos iš atsakovės valstybės naudai, atmetus šalių reikalavimus priteistinos po 21,12 Lt iš ieškovės ir atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės D. G. ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės I. S., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovės D. G. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. S. ir ieškovės D. G. po 21,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.