Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-06-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-224-913/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
e2YT-224-913/2017
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00102-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
V. L., E. J., A. Z., R. D.
Suinteresuotas asmuo
G. Z., D. Z., VĮ Registrų centro, L. Z.
Advokatai
Janina Umbrasienė
Kategorijos
  • 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė. byla Nr. e2YT-224-913/2017
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00102-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 12 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant pareiškėjoms V. L., E. J., pareiškėjų atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,

suinteresuotiems asmenims G. Z., D. Z., VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovui Borisui Jakovlevui, Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Fallin,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Z., G. Z., D. Z., VĮ „Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinės Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. Z., V. L., E. J. ir R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Z., G. Z., D. Z., VĮ „Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinės Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės administracija, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtiną pastatų teisinei registracijai atlikti, kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta K. Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo metu buvo svarstyta Z. K. ir Z. B. pareiškimas dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) sugrąžinimo. Šiame susirinkime vienbalsiai buvo nutarta pareiškimą patenkinti ir grąžinti K. Z., L. ir B. Z., L. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). 1993 m. rugsėjo 22 d. Anykščių rajono Svėdasų apylinkės viršaičio Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 5205 kv.m. žemės sklypas K. Z. ir B. Z. namų valdai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (tuomet buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

B. Z. mirė 2004 m. sausio 06 d. B. Z. santuokoje su L. Z. susilaukė trijų vaikų. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T.- K. Z., (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. Z. (po santuokos sudarymo-D.), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Z..

T. K. Z. su žmona J. Z., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. Z., o (duomenys neskelbtini) dukros E. Z. (po santuokos sudarymo – J.).

B. Z. sūnus T. K. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o jo žmona L. Z. mirė (duomenys neskelbtini) . Po B. Z. mirties palikimą priėmė jo žmona L. Z., o po L. Z. mirties palikimą priėmė jos sūnus A. Z..

K. Z. mirė (duomenys neskelbtini). K. Z. santuokoje su K. Z. susilaukė dvejų vaikų. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Z. (po santuokos sudarymo – L.), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Z..

Po K. Z. mirties palikimą priėmė jo žmona K. Z., o po K. Z. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą pagal testamentą priėmė jos dukra V. L..

1989 m. lapkričio 10 d. grąžinus šią sodybą B. Z. ir K. Z. su šeimomis iki savo mirties ją prižiūrėjo, augino daržoves ir vaisius, o po jų mirties prižiūrėjo jų šeimų nariai.

Pareiškėjai 2015 m. nutarė atlikti 16,8297 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius šio sklypo matavimus paaiškėjo, kad namų valdos žemė su pastatais nėra įtraukti į šį planą nors jie randasi bendrame sklype. Pradėjus aiškintis, kodėl nebuvo į bendrą žemės sklypą įtraukti ir pastatai, buvo paaiškinta, kad jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Su prašymu pareiškėjos E. J. ir V. L., kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Utenos filialo 2016-08-09 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimo” buvo nuspręsta pareiškėjų prašymus atmesti. Šiame sprendime nurodoma, kad „<...>Pareiškėjų prašymai šioje dalyje yra atmestini ir dėl to, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. reikalavimus prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Kadangi pareiškėjai nepateikė dokumentus patvirtinančius, kad jie yra K. Z. ir B. Z. paveldėjimo teisę priėmę asmenys, todėl jie yra vertintini kaip netinkami pareiškėjai ir jų prašymai šioje dalyje atmestini Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėjų prašymai dalyje dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, šulinį ir pirtį įregistravimo yra atmestini dėl to, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. reikalavimus, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės (nuosavybės teisė) į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Kadangi gyvenamasis namas, šulinys ir pirtis nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, o įstatymai nenumato galimybės registruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą neįregistravus jo nekilnojamojo turto registre, pareiškėjų prašymai dalyje dėl nuosavybės teisių įregistravimo atmestini Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p. pagrindu.“

Gavę tokį sprendimą pareiškėjai suprato, kad sprendimas yra teisingas, todėl nesinaudojo jiems suteikta teise, kur buvo nurodyta, kad „Sprendimas per vieną mėnesį nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui - Valstybės įmonei Registrų centrui (V. Kudirkos g. 18-3, LT-03105 Vilnius) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centriniam registratoriui paduoto skundo turinys ir forma turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.“

Šalies argumentai

Kadangi gyvenamojo namo ir kitų statinių teisinės registracijos atlikti kitu teisiniu pagrindu neturi galimybės, pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, būtinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimą jie nuosavybės teise priklauso K. Z. ir B. Z.. Negalėdami kitokiu būdu įregistruoti daiktinių teisių į aukščiau nurodytus pastatus, kreipiasi į teismą, nes šio fakto nustatymas jiems sukurs turtinių teisių įregistravimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. Z. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka, patvirtina jame nurodytų faktų teisingumą.

Suinteresuoti asmenys D. Z. ir G. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškime yra nepaminėta aplinkybė, kad D. Z. yra Tolvaldo K. Z. ir J. Z. duktė, tuo pačiu pareiškėjos E. J. ir suinteresuoto asmens G. Z. sesuo. Su kitomis pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, prašo pareiškimą tenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centro Utenos filialas, ir Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Janina Umbrasienė paaiškino, kad 1989 m. Aulelių susirinkimo metu buvo svarstyta K. ir B. Z. pareiškimai, tuo metu nebuvo atlikta iki galo visa procedūra. Kaip įtaria pareiškėjai, tiek K. Z., tiek B. Z., kada jiems grąžino sodybą, toje sodyboje jie nuolat būdavo, dirbdavo, ją prižiūrėjo. Problema iškilo 2015 metais, kada jau paveldėtojai nutarė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad namų valdos žemė su pastatais nėra įtraukti į šį planą, nors jie randasi bendrame sklype. Dėl pastatų teisinės registracijos buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, bet prašymas buvo atmestas. Pradėjus aiškintis paaiškėjo, kad sprendimas yra teisingas, nes pareiškėjai negalėjo pateikti statinių perdavimo aktų. Kitu keliu šalys jau negali atlikti statinių teisinės registracijos, liko tik teisminiu keliu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, būtinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimą jie nuosavybės teise priklauso K. Z. ir B. Z.. Po K. ir B. Z. mirties tuo turtu naudojosi paveldėtojai, įstatyminiai įpėdiniai, suinteresuoti asmenys ir pareiškėjai, kaip savo asmeninį turtą, juo rūpinasi, prižiūri. Prašo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, būtinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta K. Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Prašo teismo iš visumos dokumentų laikyti, kad statiniai – sodyba, kuria naudojosi kolūkis, ir po to grąžino, priklausė K. Z. ir B. Z., tik neaišku kurią sodybą, kadangi neidentifikuota buvo numeriu.

Teismo posėdyje pareiškėja V. L. paaiškino, kad jos tėtis K. Z., o R. D. yra B. Z. dukra, todėl jos yra paveldėtojos, bet nebuvo viskas sutvarkyta. Nurodė, kad sodyba priklauso Z., nes ir ji pati yra gyvenusi ten, kai maža buvo, 1948-1950 laikotarpyje. Paskui atvažiavo į Kauną, ir tuomet ten gyveno ir mokėsi. Po to, kai tėvai išvažiavo, sodyboje pasiliko brolis J. Z. gyventi. Tuo metu, kai gyveno sodybą sudarė pagrindinis pastatas, šulinys, pirtelė ir molinis tvartas, bet kai iš ten visi Z. išvažiavo, ten buvo kolūkio kontora, nes gretimame (duomenys neskelbtini) gyvena jos dėdė ir teta, ten leisdavo vasaras. O kai kolūkio nebebuvo, dvi šeimos gyveno tame pastate, ir sudegė tvartas, ir liko tik pamatai. Pirtelė apgriuvusi šiai dienai, ir tas namas neypatingas, bet vasarą ten nuvažiuoja, yra didelis sodas. Kiek prisimena, apie 1989 m. pusseserei paskambino iš Svėdasų seniūnijos ir pasakė, kad dabar toks laikotarpis, kai galima susigrąžinti. Tuomet pusseserė pranešė tėveliui, ir tuomet K.ir B. Z. ėmėsi veiksmų, tačiau ji tame procese nedalyvavo. Vasarą organizuodavo šeimų suvažiavimus sodyboje, bet pastoviai negyveno.

Teismo posėdyje pareiškėja R. D. paaiškino, kad kiek prisimena, kai prasidėjo visi pokyčiai, tuomet ji, jos tėvas B. Z. ir K. Z. važiavo į tą sodybą, apžiūrėjo. Ji buvo baisiai apleista, apaugusi žolėm. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas P., kuri paskambino ir pranešė viską. Tuomet K. ir B. Z. parašė prašymą, kad grąžintų tuos namus. Paskui kaip ji suprato, kad viskas buvo išspręsta, viskas sugrąžinta. Prasidėjo jų vasaros, užsiveisė didelį ūkį, visas vasaras ten praleisdavo. Tėvas atvažiuodavo dar bulvių ravėti. Turbūt praleido tą laiką, kai reikėjo sutvarkyti dokumentus. Vėliau apsitvarkė namus, kūdrą valė, pievas šienavo, taip ir bėgo tas laikas. Kai brolis mirė, viskas ir nurimo. Suprato, kad reikia susitvarkyti, nors ta žemė buvo grąžinta ir išsidalino, o sklypas liko po namu, suprato, kad reikia viską iki galo sutvarkyti. Kadangi ten nelabai tvarkinga šeima gyveno, sudegino tvartą, nebeliko nieko toje sodyboje, tuomet paskambino, kad gali susigrąžinti. Kažkurį laiką jiems sutrukdė važinėti į sodybą blokados laikas, nes nebuvo benzino. Atsimena, kad kolūkio pirmininkas buvo atvažiavęs, kalbėjosi. Suprato, kad Kajetonas ir B. Z. gavo sodybą, kurią sudarė pagrindinis pastatas, šulinys, pirtelė, kūdra, molinės sienos, kurių dabar jau nebėra, dar žemes matavo, esantys (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje pareiškėja E. J. paaiškino, kad kiek atsimena, tėvai visada sakydavo važiuojam į kaimą. Praktiškai ji ten ir užaugo. Bulvės, morkos, burokai būdavo, didelis laukas, reikėjo dirbti. Ji visada suprato, kad tai jų kaimas, niekas neaiškino tokių dalykų, ar įteisinta, ar ne. Tėtis tik prieš mirtį pasakė, kad susitvarkytų, nes jis nepabaigė tvarkyti dokumentų. Dabar atėjo toks laikas, kad namas yra kritinės būklės. Viskas prasidėjo nuo to, kad reikėtų pasirenovuoti tą namą, ir tada pradėjo gilintis, vaikščioti po visas įstaigas, tačiau visur kaip į sieną. Kaime visi žino, kad tai jų sodyba. Yra du žmonės, kurie atsimena, E.ir P.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. Z. paaiškino, kad atsimena, kad pradėjo važinėti, tėvai nusivežė. Pradžioje nebuvo nei elektros, nei dujų, kokius du metus gyvendavo prie žibalinės lempos, su žvakėm, net nežino kokiais būdais pavyko įsivesti elektrą, nuo 1994 m. moka už elektrą. Tėvai buvo labai smarkiai užsiėmę. Net nebuvo tokių minčių, kad ne jų sodyba, kad kažkas nesutvarkyta. Tikrai ta sodyba griuvena, noras susitvarkyti yra, bet paaiškėjo, kad neturi nuosavybės dokumentų.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. Z. paaiškino, kad tėvelis tą sodybą sutvarkė, buvo išdaužyti langai, kažkuriuo laikotarpiu stalius pagamino naujus rėmus, sutvarkė, įstiklino sodybą, ir stogas yra tėvelio tvarkytas. Didžiausias darbas ten šienavimas, šitą darbą po tėvelio mirties perėmė, nes baisu, kad nesudegintų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gerda Vaicekauskienė paaiškino, kad pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. 2004 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės B. Z. ir J. Z. į 16,80 ha dydžio žemės sklype. Sprendimo 4 punkte įrašyta – B. Z. nuosavybės teisės į 53 arus bus atkurtos vėliau sutvarkius pastatų teisinę registraciją. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra parengtas namų valdos žemės sklypo planas bei nustatyti kadastro duomenys. Susitvarkius žemės sklypo teisinę registraciją, žemės sklypo po pastatais naudojimas bus įteisintas, pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatas, bei Vyriausybės nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Taip pat pareiškime nurodyta, kad 1993 m. rugsėjo 22 d. Anykščių rajono Svėdasų apylinkės viršaičio Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 5205 kv. m. žemės sklypas K. Z. ir B. Z. namų valdai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimą asmenims galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės, rajono taryba, todėl Svėdasų apylinkės viršaičio 1993 m. rugsėjo 22 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas priimtu netinkamo subjekto, todėl laikytinas neteisėtu. Pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, galiojusio iki 1997-07-09, 18 straipsnį, piliečių prašymus nagrinėjo apskrities valdytojas, jo įgaliotas padalinio vadovas arba LR Vyriausybės įgaliota ministerija. Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų nagrinėjo savivaldybės meras ar valstybės institucija, kurios reguliavimo sferai jie paskirti. Pagal šiuo metu galiojančio LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o atkurti nuosavybes teises į gyvenamuosius pastatus, jų dalis nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovas Borisas Jakovlevas paaiškino, kad svarbi aplinkybė yra ta, ar šie statiniai buvo registruoti ūkinėse knygose. Kadangi nėra išnaudota įstatyminė galimybė, registruoti statinius, pagal įrašus ūkinėse knygose, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kaimo vietovėje gali būti registruojama, pagal pažymas, pagal įrašus ūkinėse knygose. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad buvo pateiktas Registrų centrui 1990 m. protokolo išrašas, ir klausimas ar šis dokumentas buvo registruotas ūkinėse knygose. Jeigu buvo registruota, tuomet atsiranda galimybė registruoti ir nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos. Iš seniūnijos išduotos pažymos matyti, kad buvo išduota pažymos ir jos buvo saugomos. Ankstesnių metų ūkinės knygos buvo perduotos į Utenos apskrities archyvą, galimai ten yra įrašai. Mano, kad šioje byloje yra suinteresuotas asmuo V. K., nes yra žemės sklypas, pagal pastatų kadastrinių matavimų bylą, pirtis yra būtent šiame žemės sklype. Nustačius šį juridinį faktą, atsirastų teisės vienam iš žemės sklypo bendrasavininkų. Nėra aiškus įstatyminis pagrindas, kaip kolūkis tuo metu grąžino pastatus. Tikėtina, kad buvo atkurta nuosavybės teisė. Mano, kad protokolas nėra tinkamas dokumentas, turėtų būti turto grąžinimo aktas. Nes protokole nėra nurodyta kokiais pagrindais buvo grąžinimas. Kitas svarbus momentas, kad tokiais atvejais būna sudaromas perdavimo aktas, kad tie daiktai buvo perduoti. Šis protokolinis sprendimas, neaišku kokio įstatymo pagrindu jiems buvo perduoti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Asta Fallin paaiškino, kad kaip ir minėjo Registrų centro atstovas yra specialus nutarimas 2003 m. kovo 3 d., Nr. 278, 2 ir 3 punkte nurodyta, kokie dokumentai yra pristatomi. Minėto nutarimo 5 punktas nurodo, kad gali būti pateikiam kiti dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m.. 11 punkte yra sąrašas dokumentų, kuris nėra baigtinis. 1988 m. gruodžio 27 d. Lietuvos ministrų tarybos nutarimas, Nr. 368, šiame nutarime aprašyti du turtinių teisių gynimo būdai – turto grąžinimas natūra ir jo vertės kompensavimas. Kolūkiai patys turėjo sugrąžinti turtą asmenimis. Šis nutarimas galiojo iki 1992 m, todėl manytina, kad visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolas laikomas dokumentu, įrodančiu nuosavybės teisės teisėtą pagrindą. Visuotinis kolūkiečių susirinkimas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus priėmė teisėtą sprendimą, sugrąžinti sodybą, ir tai yra teisėtas nuosavybės teisės įgijimo būdas, ir todėl nevisai sutinka su Registrų centro išvada, kad pateikti dokumentai nepatvirtina K. Z. ir B. Z. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, šulinį ir pirtį. Kadangi dokumentai ne visiškai tie pagrindiniai, o remiasi šalutiniu dokumentu, atitinkamai nukreipia minėtas nutarimas. Jeigu valdytojai neturi pagrindinių nuosavybę reglamentuojančių dokumentų, jeigu trūksta bent vieno, tuomet turi kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo. Juridiniam faktui nustatyti svarbūs ir kiti dokumentai, kurie rodo, kad K. Z., Liudviko ir B. Z. valdė ir naudojo tuos pastatus teisėtai. Tai rodo 1993 m. namų apskaitos byla, kurioje nurodyti statiniai: gyvenamasis namas, priestatas, šulinys, savininkais nurodyti minėti asmenys. Anykščių rajono apylinkės viršaitis potvarkiu buvo patvirtintas žemės sklypas namų valdai, prie pastatų, esančių Svedasų apylinkėje. Apskrities viršininko administracijos 2004 m. sprendimuose K. Z. ir B. Z. nurodyti savininkai, kiekvienam priklauso po ½ dalį į žemės sklypus, kuriuose yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Savivaldybės administracija net gi patikrino, ar minėti statiniai nėra įtraukti į kokius nors sąrašus, kurie neturi savininkų. Nurodo, kad neturi pagrindo ginčyti pareiškėjų nekilnojamojo turto įgijimo teisėtumo, paveldėjimo teisėtumo, ar valdymo teisėtumo. Neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškimą.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis pirmininkavo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Z. namas buvo kolūkio teritorijoje. Kokiais pagrindais namas buvo kolūkio teritorijoje, nežino, tik tiek žino, kad jis buvo kolūkio balanse. Pradėjus dirbti namas buvo apleistas, ir išėjus buvo toks pats. Jis dirbo 1989-1991 m. Žmonės parašė prašymus, kad sugrąžinti jiems priklausantį turtą. Vietiniai žmonės žinojo, nubalsavo ir viskas buvo grąžinta. Visuotinio susirinkimo protokolo išrašas buvo išduodamas. Perdavimo-priėmimo akto nebuvo. Ne vienas namas buvo grąžintas, niekas ir nesikreipė. Kokie statiniai sudarė sodybą negalėtų pasakyti konkrečiai.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad sodyba tikrai yra Z. Šiuose namuose augo šeši vyrai Z.. Ten buvo namas, klėtis, tvartas, pirtis, sodas. Kai prasidėjo kolektyvizacija, Z. buvo labai kultūringi. Sakydavo, kad jie čia negalėjo gyventi, turėjo pasitraukti. Tada, kai jau buvo tuščia sodyba, tada buvo kolūkio kontora, paskui buvo apylinkė, po kiek laiko įleido kolūkis žmones gyventi. Gyveno kolūkio buhalteris, tada sekretorė, pardavėja. Kol galiausiai paskutiniai sudegino tvartą. Tada buvo tušti namai, lyg tai kolūkis norėjo juos parduoti. Galvojo, kad reikia žmonėms pranešti, kad galima susigrąžinti. Nurodė, kad pranešė žmonėms, kad galima susigrąžinti. Tada ir atvažiavo B. Z. ir parašė pareiškimą. Atvažiuodavo čia vasarą Z. su vaikais, pasisėdavo ką nors. Nežino, kaip čia buvo, kad tada ir nesusigrąžino. Kolūkis nusprendė grąžinti sodybą. Pirmiausia sprendžia valdyba, o paskui visuotinis susirinkimas ir nieko daugiau nereikėjo. Dabar jau daug metų atvažiuoja. Dar prieš nepriklausomybę atvažiuodavo.

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad pažįsta V. L., kartu ėjo į mokyklą. Vidos tėvai išvažiavo gyventi į Kauną, nes galvojo, kad juos gali išvežti į Sibirą, nes daug žemės turėjo. Vida atvažiuodavo pas gimines į gretimą kaimą. Žino, kad tikrai jų namai ten buvo. Senelių statyti namai. Paskui gyveno ten įvairūs žmonės, kolūkis įleisdavo. Tuose namuose niekas nebegyveno, tik atvažiuodavo jie vasarą pabūti. Ten yra gyvenamasis namas, ir dar kažkoks pastatas, medžiais apaugęs, nelabai matosi, kas ten dabar yra. Nurodė, kad grįžo į kaimą maždaug 1993 m., jau tada jie atvažiuodavo į sodybą. Visi žinojo, kad čia yra Z. sodyba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas nustato faktus nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę kreiptis į teismą dėl kitokių (nei nurodyta šios dalies 1 - 8 punktuose) juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2016-08-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo“ matyti, kad buvo išnagrinėtas E. J. ir V. L. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). bei bendrąją dalinę K. Z. ir B. Z. nuosavybės teisę, ir šie pareiškėjų prašymai buvo atmesti, nurodant, kad prašymą pateikę asmenys nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jie turi teisę kreiptis dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisės į juos registravimo, pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir jų negalima identifikuoti (b.l. 34-36).

Pareiškėjai teismui pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nustatyti, kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) K. Z., L. ir B. Z., L. buvo grąžinta sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, šulinio ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini) tai yra ją identifikuoti, kadangi 1989-11-10 Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti šią sodybą identifikuojantys duomenys (b. l. 6).

Teismas pažymi, jog pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas klausimas dėl K. Z. ir B. Z. nuosavybės teisės nustatymo į sodybą, nes pirma, toks reikalavimas nėra reiškiamas, antra, kad K. Z., L. ir B. Z., L. buvo grąžinta priklausanti sodyba (duomenys neskelbtini) patvirtina dokumentas – Anykščių rajono Aulelių kolūkio 1990-09-13 protokolo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

Taigi pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teisme pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo sprendimu K. Z., L. ir B. Z., L. buvo grąžinta sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, šulinio ir pirties, ir esanti (duomenys neskelbtini), patvirtino suinteresuoti asmenys bei liudytojai. Teismo posėdžio metu apklausti asmenys – buvęs Aulelių kolūkio pirmininkas A. S., buvusi Aulelių kolūkio darbuotoja A. P., liudytoja Z. K. patvirtino, jog K. Z. ir B. Z. buvo sugrąžinta jiems priklausiusi sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jog vietiniai žmonės žinojo, jog tai yra Z. sodyba, kuri jiems ir buvo sugrąžinta. Sugrąžinus Z. sodybą, jie ją tvarkė ir prižiūrėjo. Teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtrauktų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro Utenos filialo ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai neprieštaravo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Taigi teismas, išklausęs pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad iš surinktų byloje įrodymų visumos pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pasitvirtino. Tiek iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, šulinio ir pirties, ir priklausiusi Z. šeimai, yra ta pati sodyba, apie kurią yra kalbama Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir kas yra užfiksuota 1990-09-13 Anykščių rajono Aulelių kolūkio protokolo išraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai yra ta pati sodyba, kurią sudaro: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

CPK 447 str.1 d. reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti. Pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų atlikta statinių teisinė registracija.

Byloje susidarė 36,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 2), kurios priteistinos iš pareiškėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. lygiomis dalimis po 9,06 Eur į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270, 444 - 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta K. Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas statinių teisinei registracijai atlikti.

Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 9,06 Eur (devynis eurus 06 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė