Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1798-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
A17.-1798-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01220-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
N. S.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A17.-1798-963/2019
Proceso Nr. 4-06-3-01220-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.; 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.;
Registro objektas ROIK: 19103420493(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. S., jo įgaliotam atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsininku, išsituokusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. 2019 m. liepos 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 2 d., 11.05 val., 2019 m. birželio 4 d. 18.26 val., 2019 m. birželio 6 d. 18.25 val., 2019 m. birželio 7 d. 18.27 val., 2019 m. birželio 25 d. 18.28 val. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Visais atvejais policiją kvietė dėl teismo sprendimo nevykdymo, dėl bendravimo su dukra N. S.. Policiją kvietė dėl fakto užfiksavimo, žinodamas, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo tikslinga kreiptis pas antstolį. Be to, bendravimo su vaiku tvarka negali būti vykdoma prievartine forma (pagal pateiktą medžiagą mažametė N. S. su tėvu vykti nenorėjo).

Teismo posėdžio metu N. S. nepripažino, kad yra kaltas dėl nusižengimo. Pripažino faktą, kad kvietė policiją. Paaiškino, kad su A. V. išsituokė 2014 m. Turi bendrą dukrą N. S.. Teismo sprendimu buvo nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka. Nurodė, kad A. V. nesuteikia jam galimybės bendrauti su dukra. Jis kreipėsi į antstolį, į Vaiko teisių tarnybą, tačiau jam niekas nepadėjo. Galų gale nusprendė ieškoti pagalbos ir kreiptis į policiją. Pažymėjo, kad jam reikalinga pagalba, kad galėtų bendrauti su dukra. Paaiškino, kad iki aktualaus laikotarpio nustatytu laiku pasiimdavo dukrą iš darželio, su vaiku bendravo, vaikas nenorėdavo pas mamą važiuoti. Tačiau aktualiu laikotarpiu dukra darželio nebelanko ir jam nėra galimybės bendrauti su dukra, nes durys uždarytos arba pasakoma, kad dukra nenori su juo eiti. Paskutinį kartą dukrą buvo pasiėmęs paskutinį gegužės savaitgalį. Nėra turėjęs nė vienų atostogų su dukra. 2018 m. atšventė Kūčias kartu, tačiau ne be policijos pagalbos. Pažymėjo, kad jokios tarnybos jam nepadeda, o priešingai jį baudžia, nors jis mano, kad nubausta turėtų būti A. V., nes ji nevykdo teismo sprendimo ir veikia priešingai vaiko interesams, netinkamai realizuoja savo teises ir pareigas prieš vaiką ir pažeidžia vaiko teises. Taip pat parodė, kad kai jis negavęs vaiko, iškviesdavo policiją, pareigūnai atvažiavę pamatydavo teismo sprendimą, pabendraudavo su A. V., pasakydavo, kad jie neturi teisės išnešti vaiką ir jam perduoti. Tačiau jis nesiekė, kad pareigūnai išneštų jam vaiką. Jis siekė, kad pareigūnai patrauktų A. V. atsakomybėn už tai, kad ji vaiką nuteikinėja prieš tėvą, t. y. pažeidžia vaiko teises. Jam laikas pasiimti vaiką yra 18.20 val. Tokiu laiku jokios institucijos nedirba, todėl jis parašo pareiškimą ir kitą dieną nuneša į policiją, tačiau pats būna nubaustas. Kiekvienu atveju kreipėsi būtent tokios pagalbos ir kiekvienu atveju surašė pareiškimą policijai, iš policijos gavo tik vieną sprendimą pagal jo pareiškimą, kai jo pareiškimas buvo atmestas, nes nėra įrodymų. Vadinasi jis pats turėjo surinkti įrodymus. A. V. nė karto nebuvo patraukta atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu N. S. įgaliotas atstovas advokatas Romanas Lupeika nurodė, kad N. S. yra patruktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Tam, kad taikyti šią teisės normą, turi būti įrodyta asmens kaltė. Šiuo atveju norint taikyti šį straipsnį, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia. Kaip N. S. trumpai paaiškino, jis buvo sudaręs santuoką, kuri iširo, kai vaikui buvo treji metai. Buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Tos tvarkos A. V. nesilaikė, todėl N. S. kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta nauja bendravimo tvarka. Teismas ieškinį patenkino, tačiau A. V. sprendimą apskundus, apygardos teismas pakeitė ankstesnio teismo sprendimą ir sukūrė vienokias teises ir pareigas A. V. ir N. S.. Aktualiu laikotarpiu antstoliui A. Selezniovui buvo ir yra pateiktas vykdomasis raštas, pateiktas prašymas atlikti vykdymo veiksmus. Antstolis kreipėsi dėl A. V. patraukimo atsakomybėn, t. y. skirti piniginę baudą už tai, kad netinkamai vykdo savo pareigas prieš vaiką, tačiau teismas nustatė, kad nebuvo įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. V. pažeidė dukros ir S. teises. N. S. daug kartų kreipėsi į vaiko teises ginančią tarnybą su prašymais ir žodžiu, ir raštu atlikti veiksmus prieš A. V., kad ji rūpintųsi vaiku taip, kad nepažeistų vaiko teises ir užtikrintų teisę ir pareigą N. S. bendrauti su vaiku. Niekas nepadėjo, todėl N. S. kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl pagalbos suteikimo, nes A. V. aktualiu laikotarpiu nebevedė vaiko į ugdymo įstaigą. N. S. aktualiu laikotarpiu privalėjo paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, tačiau jam niekas nepadėjo. Jam buvo pasiūlyta eiti į namus ir iš namų paimti vaiką. N. S. nė vieno karto nesulaukė tinkamos pagalbos iš policijos pareigūnų. N. S. pareiškimai aiškiai parodo, ko jis tikisi iš policijos, t. y. tikisi pagalbos ir kad A. V. būtų patraukta atsakomybėn dėl vaiko teisių pažeidimo. Policijos pareigūnai užuot atlikę tyrimą, tiesiog nuėjo paprastesniu keliu ir surašė protokolą N. S., neva jis be reikalo kvietė policijos pareigūnus. Policijos įstatyme aiškiai apibrėžta policijos paskirtis visuomenei. Policija ne tik išaiškina pažeidimus, tačiau ir užkardo juos. Šiuo atveju policija šių veiksmų neatliko ir neatlieka. Pagrindinis policijos šūkis: „Ginti.Saugoti.Padėti“ šiuo atveju taip pat nesuveikė, policija nepadėjo. N. S. yra mažakalbis, ūkininkas, dirbantis, jo kova dėl bendravimo tvarkos su vaiku tęsiasi nuo 2013 m. Kiek ji truks, neaišku. Iš antstolio buvo gautas pranešimas, kad jau reikia galvoti apie motinos teisių apribojimą prieš vaiką. Jeigu motina neleidžia vaikui bendrauti su tėvu, tada yra keičiama vaiko gyvenamoji vieta ir nustatoma su tuo tėvu, kuris geriau užtikrins vaiko teises. Mano, kad N. S. kreipdamasis penkis kartus į policiją dėl to, kad jo vaiko motina nevykdo pareigų ir pažeidžia vaiko teises, elgėsi tinkamai, nes tik policija gali užtikrinti teisėtumą. Tačiau policija, pažeisdama policijos įstatymą, netinkamai išnagrinėjo N. S. pareiškimus ir nustatė, kad nėra pagrindo jam kreiptis į policiją. Mano, kad N. S. pagrįstai kreipėsi į policiją, nes ir Vaiko teisių apsaugos konvencija, ir Vaiko teisių apsaugos įstatymas, ir Civilinis kodeksas nustato tėvų pareigas ir teises prieš vaikus. Šiuo atveju būtent A. V. pareigų ir teisių prieš dukrą nevykdymas sąlygojo policijos iškvietimą. Policija neatliko teisių ir pareigų, kurias privalėjo ir turėjo atlikti. N. S. rašydamas pareiškimus ne siekė, kad policijos pareigūnai išvestų jam vaiką, tačiau tuo tikslu, kad policijos pareigūnai atliktų tyrimą, kodėl motina pažeidžia vaiko teises ir atsakytų, ar A. V. pažeidžia ar nepažeidžia vaiko teises. Šiuo atveju, jei motina trukdo tėvui, kuris gyvena skyrium, bendrauti su vaiku, aktualūs yra ginčai, policijos įstatymas nurodo kreiptis į institucijas, kad suteikti pagalbą žmogui. Šiuo atveju policija to nepadarė. Mano, kad N. S. į policiją kreipėsi pagrįstai, tačiau policija nepriėmė tų sprendimų, kurių N. S. tikėjosi, kad atsakomybėn bus patraukta A. V. dėl to, kad netinkamai vykdo prieš vaiką savo teises. Turi būti aiškinamasi, kodėl vaikas nenori bendrauti su tėvu. Šiuo atveju tėvas nėra ginamas, o yra baudžiamas, o tokia teisinė situacija negalima. Mano, kad nėra nusižengimo sudėties, todėl prašė bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nustatyta, kad N. S. 2019 m. liepos 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. birželio 2 d., 11.05 val., 2019 m. birželio 4 d. 18.26 val., 2019 m. birželio 6 d. 18.25 val., 2019 m. birželio 7 d. 18.27 val., 2019 m. birželio 25 d. 18.28 val. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Visais atvejais policiją kvietė dėl teismo sprendimo nevykdymo, dėl bendravimo su dukra N. S.. Policiją kvietė dėl fakto užfiksavimo, žinodamas, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo tikslinga kreiptis pas antstolį. Be to, bendravimo su vaiku tvarka negali būti vykdoma prievartine forma (pagal pateiktą medžiagą mažametė N. S. su tėvu vykti nenorėjo).

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad N. S. 2019 m. birželio 2 d., 11.05 val., 2019 m. birželio 4 d. 18.26 val., 2019 m. birželio 6 d. 18.25 val., 2019 m. birželio 7 d. 18.27 val., 2019 m. birželio 25 d. 18.28 val. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad visais atvejais policiją kvietė dėl teismo sprendimo nevykdymo, dėl bendravimo su dukra N. S.. Policiją kvietė dėl fakto užfiksavimo, žinodamas, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo tikslinga kreiptis pas antstolį. Be to, bendravimo su vaiku tvarka negali būti vykdoma prievartine forma (pagal pateiktą medžiagą mažametė N. S. su tėvu vykti nenorėjo). Teismo posėdžio metu N. S. parodė, kad po santuokos nutraukimo buvo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau jis negali pagal nustatytą tvarką bendrauti su vaiku, nes negali pasiimti vaiko, kadangi vaikas atsisako su juo vykti. Mano, kad jo buvusi sutuoktinė A. V. nuteikinėja dukrą prieš jį, t. y. prieš tėvą. Todėl mano, kad A. V. tokiu būdu pažeidžia dukters teises ir jo, kaip tėvo, teises. N. S. akcentavo, kad policijos pareigūnus ir kvietė su tikslu, kad pareigūnai užfiksuotų galimai A. V. daromą administracinį nusižengimą ir patrauktų A. V. atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį dėl to, kad ji panaudoja savo kaip mamos valdžią priešingai dukters interesams –neleidžia dukrai bendrauti su tėvu. Tačiau pareigūnai vietoje to nusprendė surašyti protokolą jo atžvilgiu. Be to, jis parašė pareiškimus policijai, iš kurių tik į vieną buvo atsakyta atmetant jo pareiškimą, kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu N. S. įgaliotas atstovas advokatas Romanas Lupeika parodė, kad N. S. pagrįstai kreipėsi į policiją, nes ir Vaiko teisių apsaugos konvencija, ir Vaiko teisių apsaugos įstatymas, ir Civilinis kodeksas nustato tėvų pareigas ir teises prieš vaikus. Šiuo atveju būtent A. V. pareigų ir teisių prieš dukrą nevykdymas sąlygojo policijos iškvietimą. N. S. rašydamas pareiškimus nesiekė, kad policijos pareigūnai išvestų jam vaiką. N. S. kvietė pareigūnus tuo tikslu, kad policijos pareigūnai atliktų tyrimą, kodėl motina, neleisdama bendrauti dukrai su tėvu, galimai pažeidžia vaiko teises. Mano, kad šiuose N. S. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, todėl prašė bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis numato: 1. Vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi teisę gauti informaciją apie tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jeigu tai atitinka vaiko interesus. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš minėtos CK normos darytina išvada, kad šiuo atveju tiek A. V., tiek. N. S. turi vienodas teises bendrauti su savo bendra dukra N. S.. Kadangi A. V. ir N. S. yra išsituokę ir kartu negyvena, fiziškai jie neturi vienodų galimybių bendrauti su dukra N. S., tačiau tam buvo nustatyta N. S. bendravimo tvarka su dukra N. S.. Iš bylos duomenų ir N. S. parodymų nustatyta, kad N. S. neturi galimybės bendrauti su dukra N. S., nors Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad Teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad N. S. būti apribota teisė bendrauti su vaiku. Iš to seka, kad A. V. nesuteikdama galimybės N. S. pagal teismo sprendimu nustatytą ir patvirtintą bendravimo tvarką nustatytu laiku bendrauti su dukra N. S., galimai pažeidė dukters teises bei savo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams. Tokia A. V. veika galėtų būti kvalifikuotina pagal ANK 72, 73 straipsnius. ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai pagal ANK 72,73 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į bylos duomenis, N. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus bei teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad šiuo atveju N. S. teisėtai kvietė policijos pareigūnus, nes jam buvo reikalinga policijos pagalba, kadangi jo manymu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kurio policijos pareigūnai neužfiksavo ir neištyrė, kaip numato ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tokiu atveju, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad N. S. 2019 m. birželio 2 d., 11.05 val., 2019 m. birželio 4 d. 18.26 val., 2019 m. birželio 6 d. 18.25 val., 2019 m. birželio 7 d. 18.27 val., 2019 m. birželio 25 d. 18.28 val. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Priešingai, N. S. nurodė, kad pagrindinis tikslas, kodėl jis kvietė policiją yra tai, kad A. V. nevykdydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, galimai pažeidžia vaiko interesus bei veikia priešingai dukters interesams. N. S. policiją kvietė ne todėl, kad policijos pareigūnai padėtų vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką (kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole), bet dėl to, kad būtų užfiksuotas faktas, jog A. V., nevykdydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, galimai pažeidžia vaiko interesus bei veikia priešingai dukters interesams. Ši N. S. nurodyta aplinkybė, dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus, nėra paneigta.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad N. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena N. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymas – dvi CD laikmenos su garso įrašais, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Daiktinį įrodymą – dvi CD laikmenas su garso įrašais, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė