- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- I-8716-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1; 10), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 4000Eu (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014- 2015 metų laikotarpiu, tikslesnių datų nurodyti negalintis, buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taip pat nurodė, jog kameros, kuriose jis buvo laikomas netvarkingos, nevalytos, tualetas atskirtas nuo miegamųjų vietų tik 1.20 m. aukščio sienele, yra matomas, todėl juo naudotis galėdavo tik naktį, kai kiti asmenys miegodavo. Pareiškėjas dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų negalėdavo tinkamai išsimiegoti, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ko pasėkoje tapo nervingas, sutriko socialiniai įgūdžiai.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, jam apie posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l.15-21).
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, jog 2014-07-31 – 2014-08-04; 2014-11-18; 2014-12-05; 2014-12-06 - 2014-12-08; 2015-01-27 – 2015-01-28; 2015-02-05 – 2015- 02-09; 2015-02-17; 2015-02-25 - 2015-03-03; 2015 03-17; 2015-03-27 - 2015-03-31; 2015-04-10 -2015-04-13; 2015-05-12; 2015-05-22 – 2015-05-25 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Laikotarpiais 2014-08-01 -2014-11-18; 2014-11-19 - 2014-12-05; 2014-12-09 -2015-01-27; 2015-01-28 -2015-02-05; 2015-02-10-, 2015- 02-17; 2015-02-18-2015-02-21; 2015-03-03 -2015-03-17; 2015-03-18-2015-03-27; 2015-04 -01-2015-04-10; 2015-05-13- 2015-05-22 Pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo – izoliatoriuje- kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys ir šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70str. bei Suėmimo vykdymo įstatymo 10str. reikalavimų.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K
pareigūnai(deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Todėl atsakovo nuomone konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2014-07-30 iki 2015-05-26, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K.
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. V. 2014-07-30 atvyko į Lukiškių TI–K , o 2015-05-26 išvyko iš Lukiškių TI-K į bausmės atlikimo vietą –Alytaus pataisos namus. Per šį laikotarpį pareiškėjas buvo ne kartą etapuotas į įvairias kitas kalinimo įstaigas(Šiaulių TI, Panevėžio areštinę, Alytaus pataisos namus). Šią aplinkybę patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) tranzitu vykstančių per Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą asmens apskaitos kortelėje nurodyti duomenys, bei atsakovo pateikti rašytinai įrodymai (b. l.15-16; 22-35). Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Teismas remdamasis TI-K pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 117, kurios plotas - 7,31m² (4 asmenys) – atvykimo į Lukiškių TI-K dieną , t.y. 2015- 07 – 30, ir 2015-05-12 buvo kameroje Nr. 108, kurios plotas -7,38m² (4 asmenys), pažeidžiant nustatytą minimalaus turinčio tekti vienam asmeniui ploto reikalavimą, t.y. 3,6 kv.m., viso 2(dvi) paras. Atsakovo pateiktuose įrodymuose fiksuota, kad pareiškėjas 2015 05 12 iš kameros Nr.108, kurios plotas - 7,38m², kur buvo 4 asmenys, vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr.399, kurios plotas 31,61 m² ir joje buvo 4 asmenys. Tačiau nesant tikslių duomenų kada pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kamerą Nr.399, kuri atitiko keliamus ploto reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad bausmės laikas skaičiuojamas paromis, šis neatitikimas vertintinas pareiškėjo naudai, ir teismas vertina, kad pareiškėjas visą parą praleido, pažeidžiant minimalaus turinčio tekti vienam asmeniui ploto reikalavimą.
Sutiktina su atsakove, kad pareiškėjas laikotarpiu 2014-07-31 – 2014-08-04; 2014-11-18; 2014-12-05; 2014-12-06 - 2014-12-08; 2015-01-27 – 2015-01-28; 2015-02-05 – 2015- 02-09; 2015-02-17; 2015-02-25 - 2015-03-03; 2015 03-17; 2015-03-27 - 2015-03-31; 2015-04-10 -2015-04-13; 2015-05-12; 2015-05-22 – 2015-05-25 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Laikotarpiais 2014-08-01 -2014-11-18; 2014-11-19 - 2014-12-05; 2014-12-09 -2015-01-27; 2015-01-28 -2015-02-05; 2015-02-10-, 2015- 02-17; 2015-02-18-2015-02-21; 2015-03-03 -2015-03-17; 2015-03-18-2015-03-27; 2015-04 -01-2015-04-10; 2015-05-13- 2015-05-22 pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Ginčo atveju įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vertintinas padaryto pažeidimo pobūdis. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas tik 2(dvi) paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam sukėlė tam tikrų sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau tai truko labai trumpą laiką. Todėl sprendžiant pareiškėjo neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas daro išvadą, kad pažeidėjo atžvilgiu padaryti pažeidimai yra nežymūs ir neturtinė žala pareiškėjui pinigais nepriteistina. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir tai patvirtina pateikti įrodymai byloje, jog kaltinamasis atsiradus galimybei buvo perkeliamas į kitą didesnio ploto kamerą(b.l.15-16)
Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui M. V. nepriteistina neturtinė žala pinigais, pripažįstant jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimą ir apsiribojant nustatyto pažeidimo fakto satisfakcija( LVAT 2013m. gruodžio 2d. nutartis administracinėje byloje Nr. 442-1864/2013)
Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų ir sanitarinio mazgo
Kadangi pareiškėjas ginčą kelia byloje ir dėl švaros kamerose palaikymo bei sanitarinio mazgo neatitikimo higienos keliamiems reikalavimams, teismas vertina byloje pateiktus įrodymus.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009m. liepos 10d. įsakymu Nr. V-176 “Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo taisyklių 14.5p. kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto, kameroje įrengtas praustuvas. Atsižvelgus į Lukiškių TI-K pateiktus prie atsiliepimo papildomus duomenis, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu, kurios atitvertos 1,5m. aukščio pertvara. Taigi sanitarinio mazgo vieta atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K atsakovas 2013 12 30 buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ vienerių metų laikotarpiui dėl patalpų priežiūros bei profilaktinių patikrinimų(b.l.56-58) ; 2015 sausio 2d. sudaryta sutartis su UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sutartis kuri toliau vykdo patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b.l.60-62), be to byloje yra pateikti kamerų periodinio patikrinimo aktai, kuriuos atliko Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, kuriuose nėra konstatuotų pažeidimų(b.l.36-37; 54-55) arba nustatyti pažeidimai(b.l.38-51) pašalinti(b.l.52-53) Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1; 5 punktais, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, neįgyvendino pareiškėjo M. V. teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas : 2014- 07 -30( 1(viena para)) ir 2015-05-12(1( viena para)).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.