Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1683-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
2S-1683-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02491-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „Veisla“
Ieškovas
UAB ,,Fehuline“
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1683-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02491-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.4.; 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Veisla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Fehuline“ ieškinį atsakovui UAB ,,Veisla“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB ,,Fehuline“ 2012-05-23 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Veisla“ 80 000 Lt skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, o atsakovas gali imtis priemonių, kad išvengtų sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-06-04 nutartimi (b.l. 21-22) ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Veisla“ nuosavybės teise priklausantį 80 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo pinigines lėšas.

Teismas nurodė, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, reikalavimas reiškiamas dėl prievolės, kuri yra nevykdoma ilgiau nei du mėnesius, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas nurodė areštą iš pradžių taikyti atsakovui priklausančiam kilnojamajam ir (ar) nekilnojamajam turtui, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai -piniginėms lėšoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB ,,Veisla“ atskiruoju skundu (b.l. 29-31) prašo pakeisti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį ir panaikinti atsakovo sąskaitų areštą.

Nurodo, jog atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurį būtų galima areštuoti užtikrinant ieškovo reikalavimus. Iš viso atsakovas turi 11 nekilnojamojo turto objektų. Pastatas, kurį ieškovas įsipareigojo nupirkti, tačiau nevykdė savo įsipareigojimų, yra 179 000 Lt vertės. Šiuo metu yra areštuotos atsakovo lėšos, dėl ko šis negali vykdyti įprastinės komercinės veiklos, atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Dėl paralyžiuotos atsakovo veiklos jam gresia nemokumas ir bankrotas. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos siekiamiems tikslams.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Fehuline“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 45-46) prašo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Nesant duomenų apie tai, kiek ir kokio turto turėjo atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesta vykdyti antstoliui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidė ekonomiškumo principų, nes areštas taikytas pirmiausiai nekilnojamajam ir kilnojamajam turto, o tik jo nesat piniginėms lėšoms. 2012-06-07 antstolė D. M. pranešimu informavo ieškovą ir atsakovą, jog vykdydama 2012-06-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji aprašė pastatą - garažą-dirbtuves, esantį Svirno g. 4B, Vilniuje. Atsakovas nepagrindžia savo argumentų, jog areštas buvo pritaikytas jo piniginėms lėšoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nagrinėjamos bylos atveju, tinkamai įvertino visas galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes apeliantui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų skundžiamą nutartį pakeisti apelianto prašomu būdu.

CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl 80 000 Lt avanso grąžinimo, sumokėto atsakovui preliminarios sutarties dėl pastato pirkimo-pardavimo pagrindu (b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, bei siekdamas, kad pritaikyti apribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia taikė atsakovui priklausančiam kilnojamąją ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Be to, pirmosios instancijos teismas leido areštuotas lėšas naudoti išmokant darbo užmokestį apelianto darbuotojams bei mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą (b.l. 21-22). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apeliantui laikinosios apsaugos priemones buvo pritaikytos iš esmės įvertinus galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kilti neigiamas pasekmes, jos parinktos proporcingai , t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalavimo sumos ribose ir laikantis jų eiliškumo, labiausiai atitinkančio tiek asmens, kurio baudai šios priemonės taikomos, tiek apelianto interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, kai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia atitinkamų nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje paprastai nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas/skolininkas. Minėtais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo privalo kreiptis į antstolį. Ieškovo pateikti duomenys - antstolės D. M. 2012-06-07 pranešimas bei 2012-06-07 turto aprašas (b.l. 47-48) - patvirtina, jog apelianto skundžiamos nutarties pagrindu buvo aprašytas konkretus jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas, t.y. pastatas-garažas-dirbtuvės, kurio vertė 131 000 Lt. Taigi šio turto tikėtinai pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, o areštas netrukdo juo naudotis. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Tuo tarpu pats apeliantas, atskiruoju skundu prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti piniginių lėšų areštą, jokių duomenų, pagrindžiančių didesnę areštuoto turto vertę, nei nurodė teismas savo nutartyje, ar jam priklausančių piniginių lėšų arešto skundžiamos nutarties pagrindu fakto, nepateikia (CPK 12 str. 178 str.). Be to, apeliantas, siekdamas išvengti arba maksimaliai sumažinti pasekmes, kurias sąlygoja taikytos apsaugos priemonės, turi ir kitų procesinių galimybių, pavyzdžiui, prašyti pakeisti konkrečiam turtui taikytas apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).

Vadovaujantis CPK 80 str. 2 d., už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 100 Lt žyminis mokestis, kurio nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-06-04 nutarties, nebuvo sumokėjęs (b.l. 29-31). Todėl netenkinant jo atskirojo skundo, minėto dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 53), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Veisla“ 100 (vieną šimtą) litų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėja Dalia Kačinskienė