- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- I-2474-257/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01937-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė (pran.), Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Mariui Mikšui
- Advokatai
- Algimantas Gruzdys
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Mariui Mikšui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 40-S-28880 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo priimti sprendimą pagal 2014 m. birželio 17 d. skundą policijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40-S-28880 kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą pagal 2014 m. birželio 17 d. skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marius Mikšas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (108 b. l.). Be to, 2014 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens Mariaus Mikšo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (110 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. patikslintame skunde (16–21 b. l.) nurodė, kad 2014 m. liepos 23 d. registruotu laišku gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40-S-28880, kuris buvo priimtas dėl pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. skundo Šiaulių AVPK viršininkui. Šiaulių AVPK sprendime nurodoma, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. skundas ir nustatyta, jog 2014 m. birželio 13 d. Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas Marius Mikšas, vykdydamas savo tarnybines pareigas bei turėdamas tam teisę, priėmė sprendimą pareiškėją sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Toliau skundžiamame sprendime nurodoma, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pareigas M. Mikšas ėmėsi atitinkamų veiksmų ir veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Taip pat dėl 2014 m. birželio 13 d. 22.00 val. surašyto įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad šiuo atveju laikas (terminas) protokolui surašyti atitiko įstatymų reikalavimus ir M. Mikšo veiksmuose tarnybinio nusižengimo nenustatyta. Taip pat, išnagrinėjus skundą dėl sulaikymo terminų, konvojavimo į Joniškio rajono apylinkės teismą bei nepradėto ikiteisminio tyrimo pagal pareiškimą, Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nekonstatuota. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu tarnybinis patikrinimas baigtas netraukiant policijos pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn.
Taip pat pareiškėjo patikslintame skunde nurodyta, kad jo atžvilgiu priimtas Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 40-S-28880 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmiausia pažymėjo tai, jog skundžiamame sprendime nėra nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Nagrinėjant jo 2014 m. birželio 17 d. skundą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvados data ir numeris skundžiamame sprendime nėra nurodyti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, kurio IV dalyje numatyta įsakymų apskundimo tvarka tik pareigūnams, kurių atžvilgiu priimti įsakymai dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Aprašas nenumato asmens (pareiškėjo) teisės apskųsti sprendimo, su kuriuo jis nesutinka, ir kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada (neskirti tarnybinės nuobaudos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo paduotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinė procedūra pradėta gavus skundą ir baigta priėmus skundžiamą Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40-S-28880. Pareiškėjas nurodė, kad išnagrinėjus jo 2014 m. birželio 17 d. skundą, jo atžvilgiu buvo priimtas individualus administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui.
Šalies argumentai
Be to, pareiškėjas patikslintame skunde pažymėjo, kokias aplinkybes nurodė Šiaulių AVPK skirtame 2014 m. birželio 17 d. skunde dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Nurodė, kad M. Mikšas netinkamai elgėsi įvykio vietoje, laiku nesurašė jo laikino sulaikymo protokolo. Taip pat pareiškėjas netinkamai buvo konvojuotas iš areštinės į teismą.
Pareiškėjas G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą skundą.
Pareiškėjo G. A. atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą skundą. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl policijos veiksmų buvo išspręstas neteisingai, todėl priimtas individualus teisės aktas yra neteisėtas. Nurodė, kad skundžiamas aktas yra neišsamus, nes nenurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes šališkai ir neteisingai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, todėl 2014 m. liepos 18 d. sprendime nustatyta, jog pareigūnas M. Mikšas bei kiti policijos pareigūnai nepažeidė teisės normų. Mano, kad buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys policijos veiklą, nes pareigūnas M. Mikšas, atvykęs į įvykio vietą, elgėsi nepagarbiai su pareiškėju, nesiaiškino įvykio vietoje aplinkybių, neapklausė liudytojų, laiku nesurašė laikinojo sulaikymo protokolo. Taip pat nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo konvojavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (93–95 b. l.) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo G. A. patikslinto skundo reikalavimais. Nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyryje, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Aprašas), pagal 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių AVPK gautą G. A. skundą, reg. Nr. 40-AP-1598, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, ištyrus visas pareiškėjo G. A. nurodytas faktines aplinkybes bei su šiomis aplinkybėmis susijusius duomenis, Šiaulių AVPK viršininkas, patvirtindamas 2014 m. liepos 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-57 „Dėl G. A. skundo“, priėmė sprendimą Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn netraukti, nesant jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Apie šį priimtą sprendimą buvo informuotas pareiškėjas G. A.. Byloje keliamas ginčas dėl Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. rašto Nr. 40-S-28880 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, ginčydamas minėtą raštą siekia, kad tikrinamo pareigūno veiksmuose būtų nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir jis būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl policijos pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo jo vadovui numato ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, ir Aprašo 6 punkto nuostatos. Sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, be to, tarnybinį patikrinimą inicijavęs asmuo neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas pareigūnas arba jo įgalioti atstovai, jeigu nuobauda buvo paskirta. Netgi šie pareigūnai neturi teisės skųsti sprendimą pradėti ar nepradėti jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą ar pačią tarnybinio tyrimo išvadą. Taigi Aprašo nuostatose, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 punktas), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros galutinius sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t. y. tų teisinių santykių dalyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012). Nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas 2014 m. liepos 18 d. raštas Nr. 40-S-28880 nėra administracinio pobūdžio aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pateikta informacija apie pareiškėjo skundo nagrinėjimą, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, nenustatantis pareigų. Teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešojo administravimo veiksmai, o tik sukeliantys teisines pasekmes, t. y. kurių nuginčijimu bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos negali turėti, todėl skundžiamas Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. raštas Nr. 40-S-28880 ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl prašo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo bylą nutraukti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti atsiliepime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marius Mikšas 2014 m. lapkričio 9 d. raštu informavo, kad su pareiškėjo G. A. patikslintu skundu nesutinka (110 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. raštą Nr. 40-S-28880 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų“ (8 b. l.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą pagal 2014 m. birželio 17 d. skundą (26–29 b. l.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. skundą „Dėl policijos veiksmų“, kuriuo pareiškėjas prašė pradėti tarnybinį patikrinimą bei nustačius pažeidimus skirti kaltiems asmenims tarnybines nuobaudas (26–29 b. l.).
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad policijos pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nekonstatuota ir tarnybinis patikrinimas baigtas netraukiant policijos pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn, panaikinimo. Byloje taip pat nenustatyta, jog atliktu tarnybiniu patikrinimu buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Be kita ko, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog atliktu tarnybiniu patikrinimu jo teisės buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir tariamą teisių pažeidimą iš esmės grindžia tik deklaratyviais teiginiais, nurodydamas, jog jo 2014 m. birželio 17 d. skundu „Dėl policijos veiksmų“ (26–29 b. l.) buvo pradėta administracinė procedūra pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir baigta priimant ginčijamą individualų administracinį aktą Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40-S-28880 „Dėl policijos veiksmų“ (8 b. l.), taip pat nurodydamas, kad jo skundas dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo išspręstas neteisingai. Kolegijos nuomone, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste tokie pareiškėjo teiginiai vertintini tik kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtina, kad pareiškėjo teisės yra (bus) pažeistos.
Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjo ginčijamas Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 18 d. raštas „Dėl policijos pareigūnų veiksmų“ (b. l. 12) yra informacinio pobūdžio dokumentas (atsakymas) į jo skundą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, kuris iš esmės negali būti siejamas su jo tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Ginčijamu raštu atsakyta į pareiškėjo skundą, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis. Priešingai, skundžiamu raštu nurodoma, kad policijos pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nekonstatuota ir tarnybinis patikrinimas baigtas netraukiant policijos pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn. Be kita ko, ginčydamas atsakovo atsakymą, pats pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip šis atsakymas tiesiogiai veikia jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jo teisės, pareigos. Teismui taip pat nenustačius aplinkybių, jog ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjui sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jo teisėms, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamas informacinio pobūdžio raštas niekaip neįtakoja jo teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jam jokių konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu reikšmingų teisinių pasekmių.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai, t. y. atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, nebūdami teisinių santykių dalyviais, neturi teisės ne tik apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų, bet ir susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pagal bendruosius administravimo principus šie asmenys, pranešę apie galimai padarytas neteisėtas veikas, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui.
Antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo priimti sprendimą pagal 2014 m. birželio 17 d. skundą policijai yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamą raštą, akivaizdžiai išvestinis bei negali būti atskirai išnagrinėtas kaip savarankiškas reikalavimas.
Kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjo ginčijamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, t. y. skundžiamas atsakymas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, o toks raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata pareiškėjui G. A. grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (11 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–107 straipsniais,
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjo G. A. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Mariui Mikšui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 40-S-28880 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo priimti sprendimą pagal 2014 m. birželio 17 d. skundą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis dėl bylos nutraukimo per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.