- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-2750-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- J. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ (toliau- ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 289,62 Eur dalį negrąžinto kredito, 147,93 Eur palūkanas 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovo ir paradinės kreditorės UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt, 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos pašto „Paypost“ skyriuje pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Pradinė kreditorė paskolino atsakovui 289,62 Eur. Atsakovas pasirašydamas vartojimo kredito sutartyje patvirtino pinigų gavimą. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija – atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014 m. lapkričio 3 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinė kreditorė 2014 m. liepos 25 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį (Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis). Pažymėjo, kad pradinė kreditorė savo įsipareigojimus įvykdė tinkami, išmokėjo atsakovui 289,62 Eur grynaisiais pinigais. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Finansų administravimas“ turi reikalavimo teisę į atsakovo J. S. 437,55 Eur dydžio skolą. UAB „4Finance“ 2016 m. gegužės 4 d. raštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Kitais teismui žinomais adresais procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas, todėl procesinius dokumentus atsakovui buvo nutarta įteikti antrą kartą išsiunčiant dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė „4finance“, valdanti sistemą Vivus.lt, su atsakovu Lietuvos pašto skyriuje 2014 m. kovo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė bendrą vartojimo kredito sumą – 1 000,00 Lt (289,62 Eur) 6 mėnesių terminui, nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 96,62 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 153,20 proc., bendra vartojimo kredito kaina – 299,90 Lt (86,86 Eur), bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 1 299,90 Lt (376,48 Eur), galutinė kredito grąžinimo data – 2014 m. lapkričio 3 d. (el. b. l. 12-18). Vartojimo kredito suma atsakovui buvo išmokėta grynaisiais pinigais, pinigų gavimą atsakovas patvirtino pasirašydamas vartojimo kredito sutartyje (el. b. l. 13-13). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą bei sumokėti palūkanas griežtai laikydamasi specialiojoje dalyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punktas, el. b. l. 16). Atsakovas nesilaikė vartojimo kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2014 m. liepos 25 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.4 punktas). UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į skolininkus International Risk Management OY, kuri 2016 m. kovo 10 d. perleido reikalavimą į skolininką ieškovei UAB „Finansų administravimas“, įskaitant ir atsakovo skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22-32). Pradinė kreditorė apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovą informavo 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu (e. b. l. 21). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
11. Bylos duomenimis pradinė kreditorė UAB „4finance“ savo prievolę įvykdė tinkamai ir paskolą atsakovui suteikė, išmokėjo pinigus grynais pinigais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio ir atsiskaitymo neginčijo. Atsakovas pagal 2014 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo prievolių nevykdė sąžiningai, tinkamai ir laiku, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų vartojimo kredito sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 96,62 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė prašo priteisti 60,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 60,17 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4 punktas).
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal vartojimo kredito sutartį, pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais neišnyko. Šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma (153,20 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtomis sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 87,76 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2014 m. spalio 22 d., yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).
15. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidas. Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (Kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“ (juridinio asmens kodas 304179870) iš atsakovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 62 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 60,17 Eur (šešiasdešimt eurų ir 17 ct) mokėjimo (pelno) palūkas, paskaičiuotas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., 87,76 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų ir 76 ct) palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2014 m. spalio 22 d.), 5,00 (penkių) proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (437,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.