- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- I-7871-661/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. (I. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. (I. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. R. (I. R.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2007 m. birželio l d. sprendimą Nr. (15/3-10)10K-20514 ir perduoti pareiškėjo pilietybės suteikimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su atsakovo sprendimu nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės, nes jis yra gimęs Lietuvoje, jo motina yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje užaugo ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirbo statybose, vėliau išvyko uždarbiauti į Ukrainą. Nepriėmė tuo metu Lietuvos pilietybės, nes jam niekas to nepatarė. Pabrėžė, kad niekada nebuvo atsisakęs Lietuvos pilietybės, nėra priėmęs jokios kitos pilietybės, gimė ir augo Lietuvoje, čia yra sukūręs šeimą, o atsakovas siūlydamas pateikti dokumentus pilietybei pasielgė neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 9-10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 16 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312 patvirtintų Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Pareiškėjas nenurodė Pilietybės įstatymo straipsnio, nepateikė reikiamų dokumentų, išdėstė tik abstrakčius faktus, todėl Migracijos departamentas 2007 m. birželio 1 d. rašte Nr. (15/3-10)10K-20514 pareiškėjui pateikė tik informaciją dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau šiame rašte neišreiškė valios įformindamas sprendimą ir jis nelaikytinas administraciniu sprendimu. Be to, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 27-28) administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. gegužės 15 d. (užregistruotas 2007 m. gegužės 16 d.) pateikė Migracijos departamentui prašymą, kuriame iš esmės prašo atsakovą raštu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam nesuteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjui Migracijos departamentas 2007 m. birželio 1 d. raštu Nr. (15/3-10)10K-20514 atsakė į pareiškėjo prašymą, informuojant pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, kokiais Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo straipsniais vadovaujantis gali būti sprendžiamas jo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas bei kokius dokumentus jis turi pateikti. Teismas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 28 straipsnio l dalimi, Taisyklėmis, Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1V-42 redakcija) patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 5 punktu, konstatavo, kad Migracijos departamentas, Viešojo administravimo įstatymo prasme, laikytinas viešojo administravimo subjektu ir jis vykdydamas jam suteiktus įgalinimus turi teisę priimti administracinius spendimus, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme jis yra valstybinio administravimo subjektas. Tačiau šiuo atveju Migracijos departamentas nekompetentingas sprendžiant pareiškėjui pilietybės suteikimo klausimą. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas 2007 m. birželio l d. rašte tik atsakė į pareiškėjo prašymą, suteikė informaciją dėl pilietybės suteikimo, tačiau jokio sprendimo nepriėmė, atsakovo atsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Šis raštas nelaikytinas administravimo subjekto priimtu teisės aktu. Kadangi atsakovo 2007 m. birželio 1 d. raštas Nr. (15/3-10)10K-20514 neturi administracinio teisės akto požymių ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl byla dėl šio rašto teisėtumo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir administracinė byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. l d. l p., 101 str. l p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31-32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas klaidingai nurodo, kad atsakovas visiškai yra nekompetentingas spręsti pilietybės suteikimo klausimus. Priešingai, kaip tik atsakovas rengia ir teikia medžiagą pilietybės suteikimo klausimu pilietybės suteikimo įgalinimus turinčiai institucijai. Asmuo negali tiesiogiai prašyti suteikti jam pilietybę, kol šis klausimas nėra išspręstas Migracijos departamente.
2. Atsakovo atsakymas pareiškėjui dėl jo prašymo dėl pilietybės suteikimo yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, nors ir neįvardintas tokiu. Atsakovo atsakymas užkerta kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 38-39) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą palikti galioti.
Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją priima sprendimus dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo l straipsnio l ar 3 punktus. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo l straipsnio l, 2 ir 3 punktus paduoda teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – ir Migracijos tarnyba). Šiuos prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Migracijos tarnybos (Taisyklių 9, 11 p.). Atkreipia dėmesį, kad pagal Taisyklių 12 punktą prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnį, paduodamas Respublikos Prezidentui per asmens gyvenamosios vietos Migracijos tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Jų tarpe ir bylų kategorija dėl viešojo administravimo sistemos subjektų priimtų teisės aktų (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas) veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama pareiškėjui, kokios procedūros turi būti laikomasi atitinkamu pareiškėjui rūpimu klausimu.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje I. R. būtent ir kreipėsi į Migracijos departamentą, kad jam būtų paaiškinta, dėl kokių priežasčių nesuteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė (b.l. 11-12). Viešojo administravimo subjektas, paisydamas konstitucinės nuostatos dėl valdžios įstaigų pareigos tarnauti žmonėms, paaiškino, kokia tvarka turėtų būti sprendžiamas šis klausimas, kokiai kompetentingai institucijai pareiškėjas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, atsižvelgiant į tam tikras egzistuojančias faktines aplinkybes (b.l. 4). Tokio pobūdžio dokumentas nepatenka nei į individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 - 15 d.), todėl iškeltas reikalavimas dėl Migracijos departamento atsakymo panaikinimo expressis verbis nepriskirtinas byloms, nagrinėtinoms administracinių teismų. Atsakymas į pareiškėjo prašymą pastarajam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tai informacija, suteikianti galimybę orientuotis teisiniame reglamentavime Lietuvos Respublikos pilietybės klausimu ir atitinkamai veikti. Iškeltas ginčas beprasmis. Jo nagrinėjimas nesukels teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Tikrinamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad byla nutraukiama ne teismo sprendimu, o teismo nutartimi dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, turint omenyje, kad byla iš esmės išspręsta teisingai, nėra pagrindas besąlyginiam pirmosios instancijos teismo baigiamojo teisės akto, naikinimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą (plačiąja prasme) palikti nepakeistą, o I. R. (I. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.