- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-412-227/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-412-280/2011
teisėja Rita Dambrauskaitė teisminio pr. Nr. 2-08-3-02144-2011-8
2011 m. gegužės 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V., institucija teikianti išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1998 m. kovo 14 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų – R. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei padalinti santuokos metu įgytą turtą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti atsakovą V. V. gyventi skyrium, t.y. uždrausti atsakovui gyventi kartu su ieškove ir vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, taip pat prašė iki bus priimtas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – R. ir A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt bei areštuoti atsakovo vardu VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale įregistruotam automobiliui VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teisės klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą.
2011 m. balandžio 18 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. V. gyventi skyrium iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje bei priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams – R. V. ir A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2011-03-31) iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Konstatavo, kad ieškovė dirba UAB „Adegilė“ ir jos gaunamas darbo užmokestis yra nuo 577 Lt iki 1201 Lt, atsakovas yra registruotas darbo biržoje, tačiau turi pragyvenimo šaltinį, neoficialiai dirba apsaugos darbuotoju. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, o duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą vaikams gera valia civilinėje byloje nėra, todėl ieškovės prašymą tenkino ir priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surinkti įrodymai leidžia manyti, jog atsakovas vartoja smurtą prieš vyresnįjį sūnų. Atsižvelgęs į tai, kad butas yra dviejų kambarių, atsakovas turi pragyvenimo šaltinį, todėl įpareigojo atsakovą gyventi skyrium.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymą dėl automobilio VW PASSAT arešto atmetė, kadangi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigojo atsakovą gyventi skyrium ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Darė išvadą, kad areštuojant automobilį, būtų pažeidžiamas ekonomiškumo principas.
Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti 2011 m. balandžio 18d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad šeimoje joks psichologinis ir fizinis smurtas nenaudojamas. Teigia, kad vyresniajam sūnui yra sudavęs diržu, tačiau tai padarė siekdamas jį sudrausminti, o ne nuskriausti. Nurodo, kad teismas nesiaiškino kaip bus prižiūrimi vaikai jam išėjus gyventi atskirai, ar tokiu atveju bus apsaugoti vaikų interesai. Teigia, kad ieškovė iš namų išeina apie šeštą valandą ryto, o vaikus reikia pakelti, išleisti į mokyklą. Mažajam sūnui A. priežiūros reikia daugiau, neretai paimdavo su savimi į darbą. Taip pat nurodo, kad yra dviejų kambarių butas, todėl galėtų gyventi su ieškove atskiruose kambariuose. Nurodo, kad jei gyvens atskirai viso to padaryti negalės ir dėl to nukentės vaikų teisės ir interesai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad butas vienintelė nuosavybė, kad teisminis procesas gali užtrukti, ir nustatyti bent vieno mėnesio terminą kitai gyvenamajai vietai susirasti. Teigia, kad įpareigojus gyventi atskirai, tektų nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas ir lėšas, kurios galėtų būti skiriamos vaikų išlaikymui, skirti nuomai ir mokesčiams. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, mėnesio pajamos neviršija 800 Lt, taigi teismo priteisto išlaikymo dydis praktiškai reikštų visų mėnesio pajamų priteisimą. Teigia, jog įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, todėl atsiras papildomų išlaidų gyvenamosios patalpos nuomai, akivaizdu, kad nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas turtinei padėčiai. Teigia, kad sutinka vaikams mokėti išlaikymą kiekvienam po 300 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
R. V. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas ne kartą yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją ir vaikus. Teigia, kad atsakovui būnant namuose jaučia psichologinę įtampą, R. vengia būti namuose vienas su tėvu. Nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis rūpinasi vaikais, juos prižiūri, išleidžia į mokyklą neatitinka tikrovės. Vaikais visada rūpinosi ji, be to patys vaikai yra pakankamai savarankiški ir specialios priežiūros jiems nereikia. Teigia, kad butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas kambarys yra sujungtas su virtuve, o kitame kambaryje telpa tik vaikų lovos ir rašomasis stalas, todėl išvengti nuolatinio bendravimo su atsakovu neįmanoma. Nurodo, kad atsakovas išsikraustė iš namų ir šiuo metu gyvena atskirai bute, kuri buvo išsinuomavęs dar iki jai kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad V. V. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-0051-11, pradėtoje pagal LR BK 140 str. 2 d., kurioje įtariamasis V. V., galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą nepilnamečio sūnaus R. V. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant CK 3.192 – 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir kt. reikalavimų (b.l. 2-6). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo V. V. nepilnamečiams vaikams R. V. bei A. V. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 53-55).
Kaip jau buvo aukščiau minėta, vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytinos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas.
Aplinkybė, jog atsakovas įpareigotas gyventi skyrium, todėl turės papildomų išlaidų, jog materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat pažymėtina, jog byloje duomenų nėra, kad atsakovas V. V. geranoriškai moka išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna bedarbio pašalpą, taip pat dirba apsaugos tarnyboje ir sutinka mokėti 600 Lt abiems vaikams per mėnesį (b.l. 48-49). Ieškovė teigia, kad atsakovas užsiima automobilių prekyba. Byloje taip pat pateikti skelbimai, kuriuose informuojama apie parduodamus apynaujus automobilius bei nurodytas pardavėjo telefono numeris, kuris registruotas atsakovo vardu (b.l. 41-43). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo V. V. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y., kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.), nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas yra nebeįmanomas dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurtavimo prieš ją ir vaikus bei žeminančio elgesio su ieškove ir vaikais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nutraukti šalis siejančius santuokinius ryšius dėl atsakovo kaltės, o gyvenimas kartu bute gali pažeisti prioritetiškai svarbius ieškovės vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką, o taip pat ir ieškovės teises bei teisėtus interesus, sprendžia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios siekiamiems tikslams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
Atsakovas V. V. atskirajame skunde nurodo, kad šeimoje joks psichologinis ir fizinis smurtas nenaudojamas. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apelianto argumentu, nes jis pats pripažino, jog yra vyresniajam sūnui sudavęs diržu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-01-28 R. V. kreipėsi į UAB Kniaudiškių šeimos kliniką dėl to, jog namuose mušė tėvelis: daugiausia melsvai žalsvų mėlynių buvo kairėje šlaunyje, mažiau - dešinėje, buvo siųstas pas teismo medikus (b.l. 40). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-0051-11, pradėtoje pagal LR BK 140 str. 2 d., kurioje įtariamasis V. V., galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą nepilnamečio sūnaus R. V. atžvilgio (b.l. 66-67). Ieškovė R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat patvirtino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2007 m. ieškovė kreipėsi į šeimos kliniką dėl padidinto jautrumo, nerimo atsiradusio po įtampos šeimoje, gydymui skirti augalinės kilmės preparai. Taip pat kreipėsi 2010-11-08 į šeimos kliniką ir nurodė, jog turi problemų šeimoje, yra jautri, verksminga, gydymui skirti vaistai ir patarta kreiptis pas psichiatrą (b.l. 13). 2009 m. gruodžio 30 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta R. V. kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl V. V. veiksmų, t.y. kad jis ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, apstumdė, apdraskė ranką, kelis kartus delnu sudavė į veidą. Kaip minėta, teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės (taip pat ir aplinkybė, kuria grindžiama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo – smurto vartojimas šeimos narių atžvilgiu) gali būti nustatyta tik išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, teismui įvertinus joje esančius įrodymus ir konstatavus, jog tam tikros aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos (neįrodytos). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Teisėjų kolegija tiesiog pažymi, jog tokioje situacijoje, kai yra duomenų apie galimai vartotą smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog butas yra dviejų kambarių, todėl su ieškove jie galėtų gyventi atskiruose kambariuose ir vienas kitam netrukdyti. Iš pateikto byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad abiems vaikams skirtas atskiras kambarys, yra maždaug apie 12 kv.m. ploto (b.l.29-31), o atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad vienas kambarys yra sujungtas su virtuve, todėl teisėjų kolegija atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad šalims gyventi viename bute ir atskiruose kambariuose nėra galimybės, kadangi viename kambaryje gyvena vaikai, o kitame kambaryje gyvena ieškovė.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.