Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba atsiliepimo (II t. b. l. 1-3) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl argumentų, jog nuobauda yra paskirta vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams ir yra antikonstitucinis, pažeidžiantis visų asmenų lygybės principą, mano, jog jie nepagrįsti. Pažymi, jog vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) bankroto administratoriui gali būti paskirta viena iš nuobaudų: įspėjimas ar viešas įspėjimas. Pažymi, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras, valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs ĮBĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr.B-FA061) yra įrašyta nuo 2008-04-28, kvalifikacinio pažymėjimo Nr.260c, ir šioje byloje nėra ginčo, kad 2016-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėja paskirta BUAB „Uždavinys“ bankroto administratore, taigi yra tinkamas ĮBĮ atsakomybės taikymo subjektas.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V4-265 ,,Dėl bankroto administratorės S. G. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba atliko pareiškėjos veiklos planinį patikrinimą apie kurio atlikimą pareiškėją informavo 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr.(10.10)D2-1989 (II t. b.l. 4-10) prašydama pateikti patikrinimui reikalingus dokumentus. Pareiškėja pateikė paaiškinimus ir dokumentus (II t. b.l. 30, 33-34, 39, 66-67, 68). Atlikusi planinį patikrinimą Tarnyba priėmė 2018 m. spalio 5 d. išvadą Nr. D4-1358, kurioje nustatė, kad pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr.B-FA061) yra įrašyta nuo 2008-04-28, kvalifikacinio pažymėjimo Nr.260c. 2016-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėja paskirta BUAB „Uždavinys“ bankroto administratore. Patikrinimo metu tikrintas bankroto administratorės S. G. pareigų administruojant BUAB „Uždavinys“ bankroto proceso vykdymas. Išvados rezoliucinėje dalyje Tarnyba nurodė, kad už patikrinimo metu nustatytus ĮBĮ pažeidimus pareiškėjai skirtina ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nuobauda – įspėjimas. Nustatyta, kad (I t. b.l. 8-28).

Tarnybos direktorius 2018 m. spalio d. įsakymu Nr. V4-265 ,,Dėl bankroto administratorės S. G. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ skyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą (b. l. 13). Nuobauda paskirta vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu už tai, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą, 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, Tarnybos direktoriaus 2017-03-31 įsakymu Nr.V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 3.4.1 punktą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr.1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 punktą (I t. b.l. 7).

Pareiškėja nesutinka su jai paskirta nuobauda, todėl prašo panaikinti ginčijamą Tarnybos įsakymą. Teismas pažymi, kad pareiškėja neginčija planinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir Tarnybos konstatuotų ĮBĮ, Taisyklių ir Administratorių elgesio kodekso reikalavimų pažeidimo, o įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad nuobauda jai nepagrįstai paskirta vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris, pareiškėjos manymu, yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams, yra antikonstitucinis, pažeidžiantis visų asmenų lygybės principą.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis arba juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Bankroto administratoriaus veikla yra valstybės prižiūrima. ĮBĮ nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, susijusius su administratoriaus reputacija, išsilavinimu, patirtimi (ĮBĮ 11² straipsnis). Bankroto administratoriui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, išduodamas bankroto administratoriaus pažymėjimas (ĮBĮ 11⁵ straipsnis), o juridiniai ir fiziniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto paslaugas nuo jų įrašymo į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (ĮBĮ 11⁶ straipsnio 1 dalis). Pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr.B-FA061) yra įrašyta nuo 2008-04-28, kvalifikacinio pažymėjimo Nr.260c.

Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalis paveda Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintose Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punktas Tarnybai paveda atlikti administratorių veiklos priežiūrą, o pagal taisyklių 3 punktą šios priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti. Pagal šių taisyklių 7 punktą priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius patikrinimus ir (arba) neplaninius patikrinimus. Patikrinimo rezultatai, įvertinus administratoriaus nuomonę, išdėstomi išvadoje dėl administratoriaus veiklos tikrinimo, kuri pateikiama priežiūros institucijos vadovui (Taisyklių 23 p.). Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu gali priimti sprendimą skirti siūlomą nuobaudą, jos neskirti ar priimti sprendimą skirti kitą nei siūloma išvadoje nuobaudą. Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (Taisyklių 24, 25 p.).

Pareiškėjos nuomone, nuobauda jai nepagrįstai paskirta vadovaujantis visų asmenų lygybės principą pažeidžiančiu ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams.

Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta materialinė administratoriaus atsakomybė. Nuobaudos skyrimo procedūra nustatyta Priežiūros taisyklėse. Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnį, viena iš šiame straipsnyje numatytų nuobaudų gali būti skiriama administratoriui. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis arba juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo procedūras šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, jog pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr.B-FA061) yra įrašyta nuo 2008-04-28 (kvalifikacinio pažymėjimo Nr.260c). Vadinasi, pareiškėja pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra bankroto administratorius, todėl vadovaudamasi ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis, Tarnyba pagrįstai atliko planinį jos veiklos patikrinimą administruojant BUAB „Uždavinys“ ir nustačiusi įmonės bankroto proceso vykdymo metu pažeidimus (kurių pareiškėja neginčija) jai skyrė ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą.

Nors nuobaudų skyrimas (neskyrimas) kitiems juridiniams asmenims teikiantiems administravimo paslaugas (taip pat ir juose dirbantiems bankroto administratoriams) niekaip nėra susijęs su pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda, teismas pažymi, jog nuobaudos pareiškėjai skyrimo metu ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui, t.y. tiek ir juo esančiam fiziniam asmeniui, tiek ir juridiniam asmeniui bei jame dirbantiems bankroto administratoriams, todėl pareiškėjos argumentai, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal kurį jai skirta nuobauda pažeidžia visų asmenų lygybės principą, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus pareiškėja pažymėjo, jog šioje byloje tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Į ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Teismas pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog ginčijamu Įsakymu jai paskirta nuobauda yra neteisėta, kadangi paskirta pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams. Teismas pažymi, jog nuobaudų skyrimas (neskyrimas) juridiniams asmenims teikiantiems administravimo paslaugas (taip pat ir juose dirbantiems bankroto administratoriams) niekaip nėra susijęs su pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda, todėl pareiškėjos nurodomu aspektu ši teisės akto norma nagrinėjamoje byloje nėra taikoma. Pareiškėjos prašymas netenkinamas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas taikomas šioje byloje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl planinio patikrinimo metu nustatytų ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir šio patikrinimo atlikimo procedūrų, o pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.