Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-28 · Byla Nr. PK-649-111/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
PK-649-111/2011
Teisminio proceso Nr.
1-01-3-00025-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Nukentėjusysis
J. R. B.
Kaltinamasis
G. V. B.
Advokatai
Živilė Urbonavičienė, Violeta Mikutavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-649-111/2011Proceso Nr. 1-01-3-00025-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam J. R. B.,J. R. B. atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei,kaltinamajam G. V. B.,jo gynėjai advokatei Violetai Mikutavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, piktybiškai keršydamas už tai, kad jų motina M. B. testamentu J. R. B., o ne broliui (G. V. B.) paliko butą (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sužlugdyti J. R. B. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, diskredituoti įmonės vardą, šmeiždamas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą tvirtindamas, kad J. R. B. G. V. B. nemokėjo darbo užmokesčio, nesuteikė kasmetinių atostogų, kad ant algalapių neva G. V. parašai suklastoti, apšmeižė jį, kad dalį darbo užmokesčio mokėdavo vokeliuose. Tikslu toliau žlugdyti J. R. B. ir bendrovę, kreipėsi į teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant įmonės pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

J. R. B. skunde nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimu civ. byloje Nr. 2-351-638/2010 G. V. B. ieškinys buvo pilnai atmestas. Lietuvos teismo ekspertizės centre (2010-09-01 ekspertizės aktas Nr. 11-1148 (10)) ekspertize nustatyta, kad ir prašyme išleisti eilinių apmokamų atostogų, ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė G. V. B. Ši aplinkybė, pareiškėjo įsitikinimu, G. V. B. buvo puikiai žinoma, tačiau jis vis dėlto kreipėsi į teismą, nors iš žinodamas, kad jo ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir melagingi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nepripažino, parodė, kad kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į teismą, tą jis ir padarė. Nurodė, kad jis niekur direktoriaus, kaip privataus asmens, nekaltino. Jam per 5 metus du kartus buvo pakištas didžiausias pluoštas popierių, ir jis, pasitikėdamas J. R. B., juos pasirašė. Buvo tikras, kad jis bylą laimės, tačiau nustatė, kad visi parašai yra jo. Didžiausia jo klaida buvo ta, kad jis, pasitikėdamas J. R. B., pasirašė popierius į juos nežiūrėdamas. Netiesa, kad nukentėjusysis negalėjo vystyti pelno, kad autoriai viską sužinojo ir pradėjo kitaip į jį žiūrėti. Visas jo verslas smuko dėl jo (J. R. B.) blogo darbo organizavimo. Nukentėjusysis puikiai žino, kad kitos leidyklos išleido analogišką produkciją, kuri buvo žymiai geresnė, negu jo. Prekyba krito ne dėl jo kaltės. Jis J. R. B. nešmeižė, apie bylinėjimąsi nieko nesakė nei spaudoje, nei per televiziją, nei giminėm, nei autoriams. Jeigu jis ir suklydo kreipdamasis dėl J. R. B. į teismą, tai suklydo sąžiningai, bet ne tyčia. Jis J. R. B. neapšmeižė, tai buvo santykių aiškinimasis tik tarp jų. Jam nepavyko įrodyti, kad darbdavys (J. R. B.) dalį pinigų mokėjo vokeliuose. Nurodė, kad neįrodė, kad parašai yra ne jo, sąžiningai dėl to klydo, nes pasirašė nežiūrėdamas, ant ko pasirašo. Mano, kad nepažeistas geras žmogaus vardas. Pareiškimo rašymo metu vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas buvo J. R. B.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. R. B. parodė, kad visos problemos prasidėjo tuomet, kai jis gavo teismo sprendimą, kuriuo buvo areštuotas visas jo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Bylinėjimasis vyko apie 2 metus, įmonė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. G. V. B. jį apšmeižė, kad jis (J. R. B.) nemokėjo jam atlyginimo. 2009-10-12 ieškinyje, kurį adresavo Kauno miesto apylinkės teismu, G. V. B. jį apšmeižė teigdamas, kad jis 5 metus G. V. B. nemokėjo atlyginimo, klastojo jo parašus ir mokėjo atlyginimus vokeliuose. G. V. B. pareiškimas buvo melagingas. Teismo medicinos išvadoje parašyta, kad visi parašai yra jo (G. V. B.), taip pat gautos pažymos, kad visi mokesčiai yra sumokėti. Prašo nuteisti G. V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už šmeižtą ir priteisti jam neturtinę žalą – 5000 litų, kadangi jis dvasiškai labai kentėjo, daug išgyveno, viską sužinojo jo autoriai, buvo pakenkta jo, kaip verslininko, reputacijai, apie tai sužinojo spaustuvė, bankai, buvo areštuota jo sąskaita, jis negalėjo dirbti.

Iš 2010-11-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, jog G. V. ieškinys atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas (T. 1, b.l. 8-11).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-09-01 ekspertizės akto Nr. 11-1148 (10) matyti, kad įsakymuose ir prašyme išleisti eilinių apmokamų atostogų šalia G. V. B. pavardės pasirašė G. V. B., darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose skiltyje „Gavėjo parašas“ pasirašė G. V. B., įsakymuose bei kituose nurodytuose įrašuose „G. B.“ parašė ir pasirašė G. V. B. (T. 1, b.l. 12-17).

Iš 2009-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad ieškovo G. V. B. reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas 13752,61 Lt vertės atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai ieškinio sumai užtikrinti, areštuotos trūkstamo dydžio piniginės lėšos, esančios atsakovo banko sąskaitoje, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėtų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei (T. 1, b.l. 20-21).

Iš pažymėjimo apie turto arešto akto Nr. 0209006198 įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad buvo areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (T. 1, b.l. 19).

Šioje baudžiamojoje byloje apklausus kaltinamąjį G. V. B. ir nukentėjusįjį J. R. B. bei ištyrus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad G. V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių .

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Tai yra šio nusikaltimo objektas. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą – jo padėtį visuomenėje, gabumus, darbštumą, padorumą, dorovingumą ir pan. Tai yra žmogaus reputacija, labiausiai priklausanti nuo paties asmens, jo santykių su kitais, taip pat ir nuo to, ką apie jį kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su juo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjęs žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą.

Nukentėjusiuoju gali būti kiekvienas žmogus, taip pat ir asmuo, kuris pats nesuvokia savo pažeminimo (mažametis, psichikos ligonis), tačiau tai supranta jų artimieji, aplinkiniai.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, J. R. B. kaltina G. V. B. tuo, kad šis piktybiškai, keršydamas, turėdamas tikslą sužlugdyti J. R. B. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, diskredituoti įmonės vardą, šmeiždamas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą tvirtindamas, kad J. R. B. G. V. B. nemokėjo darbo užmokesčio, nesuteikė kasmetinių atostogų, kad ant algalapių neva G. V. parašai suklastoti, apšmeižė jį, kad dalį darbo užmokesčio mokėdavo vokeliuose; tikslu toliau žlugdyti J. R. B. ir bendrovę, kreipėsi į teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant įmonės pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. V. B., pasinaudodamas savo teise ginti savo interesus, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą pareikšdamas ieškinį UAB (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys buvo reiškiamas ne fiziniam asmeniui (t.y. J. R. B.), tačiau juridiniam asmeniui. Ieškiniyje buvo prašoma priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 9634,15 Lt darbo užmokesčio, 1092,97 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – 3025,49 Lt už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, vidutinį darbo užmokestį po 13,69 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš civiliniame ieškinyje pareikštų reikalavimų, G. V. B. šias sumas prašė priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), kurią jis įvardino kaip atsakovą.

Iš to darytina išvada, kad minėtas civilinis ieškinys buvo reiškiamas atsakovui – UAB (duomenys neskelbtini), o ne fiziniam asmeniui, t.y. ne J. R. B., todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo adresuojamos ne nukentėjusiajam J. R. B., o jau minėtam juridiniam asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. negali būti laikomas nukentėjusiuoju (kadangi juo gali būti laikomas tik fizinis asmuo).

Šmeižimas pasireiškia aktyviais veiksmais, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą civiline tvarka dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kurios J. R. B. manymu, yra jį šmeižiančios, jis nurodė teismui adresuotame civiliniame ieškinyje, t.y. G. V. B. ieškinyje nurodytos informacijos nepaskleidė aplinkiniams, o pateikdamas ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui tik naudojosi savo teise kreipiantis į teismą ginti galimai pažeistas savo teises ir interesus, ko įstatymas daryti nedraudžia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje nagrinėjami dalykai būtų buvę sąmoningai G. V. B. išviešinti ir paskelbti viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, todėl ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės ne apie J. R. B., o apie UAB (duomenys neskelbtini). Jokiame dokumente nebuvo įvardijamas konkrečiai J. R. B. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad buvo skleidžiama informacija apie J. R. B.

Be to, kaip jau buvo minėta, šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia melagingos informacijos paskleidimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. V. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y melagingas žinias, ir jis tai suvokė. Kaltinamasis G. V. B. nurodė, kad pareikšdamas civilinį ieškinį, jis buvo įsitikinęs savo nurodytų aplinkybių teisingumu, tame tarpe tuo, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra ne jo parašai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais, kadangi jie nepaneigti jokiais kitas byloje esančiais įrodymais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtoje civilinėje byloje būtent G. V. B. iniciatyva buvo atliekama rašysenos ekspertizė, kas įrodo kaltinamasis G. V. B. sąžiningai klydo dėl pateiktos informacijos teisingumo, nes buvo įsitikinęs, kad ji yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad civiliniame ieškinyje pateikta informacija yra žeminanti, kompromituojanti J. R. B., nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jo verslo pablogėjimą nulėmė būtent G. V. B. pareikštas civilinis ieškinys.

Šalies argumentai

Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir orumą ir to nori. Kadangi nustatyta, kad G. V. B. civiliniame ieškinyje nurodė neteisingas aplinkybes sąžiningai klysdamas, jo kaltės teismas nenustatė. Taip pat nėra nustatyta, kad jis norėjo pažeminti J. R. garbę ir orumą, sužlugdyti J. R. B. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, diskredituoti įmonės vardą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamoji byla G. V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutrauktina Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. R. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

G. V. B. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo J. R. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Ivanauskas