- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-315-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- J. Z., Ž. G., K. Š.
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio apylinkės prokuratūros prokuroro H. Keturakio, nukentėjusiųjų J. Z., Ž. G. ir nuteistojo D. T. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės apimtos, t. y. griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Priteista iš D. T. 3558,76 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 76 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios Ž. G. naudai.
Nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š. ir J. Z. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais bei civiliniai ieškiniai ir su jais susiję dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. spalio 8 d. apie 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas maršrutinį autobusą MERCEDES BENZ 416 SPRINTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), būdamas kelių eismo dalyviu, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 64 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismui, tuo pažeisdamas KET 53 punkto reikalavimus, kirsdamas ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, tuo pažeisdamas KET 2 priedo 1.1 p. reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, lenkdamas iš kairės pusės kliudė ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje besiruošiantį sukti į kairę su įjungtu kairės pusės posūkio žibintu automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. R., tuo pažeisdamas KET 181 punkto reikalavimus, dėl to autobuso galine dešine dalimi kliudė automobilio VW Golf kairės pusės priekinę dalį, jo nesuvaldė, autobusą apvertė ant važiuojamosios kelio dalies, ko pasekoje mirtinai sužalojo kartu važiavusią keleivę O. G. ir keleiviams Ž. G. padarė kairės plaštakos sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, J. Z. padarė galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas dešinėje plaštakoje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, dešinėje plaštakoje, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste ir juosmens dešiniame šone, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, J. N. padarė apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje tarp 2 ir 3 dantų, galvos ir krūtinės dešinės pusės sumušimą, sukėlė lokalų skausmingumą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, B. B. padarė dešinio raktikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, B. Š. padarė galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje ir kaktoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, K. Š. padarė dešinės pusės 6,7,8,9 šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Helvijas Keturakis prašo: Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendį pakeisti ir D. T. pripažintą kaltu pagal LR BK 281 str. l d., 5 d., nuteisti pagal LR BK 281 str. l d. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 281 str. 5 d. - 5 (penkiems) metams laisvės atėmimo. Taikant BK 63 str. l d., 2 d.,5 d. l p. griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (pekiems) metams. Bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje.
Nutartyje nurodyti, kad Joniškio rajono vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą, 2434,20 Lt. sumai, perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai, t. y. aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo, taikant LR BK 75 str. Nurodo, jog D. T. nors tik iš dalies prisipažino kaltu, siekdamas įrodyti abipusę kaltę, tačiau bylos aplinkybės rodo, kad jis išvis bandė išvengti atsakomybės. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo eigoje D. T. pateikė ekspertės-specialistės O. L. išvadą, kuri absoliučiai prieštaravo eismo įvykio aplinkybėms (b. l. 47, 2 tomas), kai jau byloje buvo specialisto E. G. išvada, kurioje objektyviai buvo nustatyta, kad D. T. veiksmai buvo pagrindiniame priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti (b. l. 33, 1 tomas), o susidarius tokiai situacijai buvo skiriama komisijinė eismo įvykio ekspertizė, kuri patvirtino specialisto E. G. išvadą (b. l. 70-71,2 tomas), taigi prokuroras mano, kad taip buvo trukdomas ikiteisminis tyrimas ir vilkinama bylos eiga (bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme tęsėsi keturis metus). Teigia, jog per šį laikotarpį D. T. neatsiprašė nei vieno nukentėjusiojo ir nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiųjų patirtoms žaloms atlyginti, išskyrus, atvejį, kad per paskutinį teismo posėdį Ž. G. atlygino 1000 litų. Prokuroras daro išvadą, kad aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad D. T. nenuoširdus, nerūpestingas, nesąžiningas, nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri sukėlė labai sunkias pasekmes, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir LR BK 75 str. sąlygos netaikytinos. Taipogi nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nukentėjusiųjų Z. G., K. Š. ir J. Z. civilinių ieškinių nagrinėjimą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau nepasisakė dėl Joniškio rajono vyriausiojo prokuroro civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą 2434, 20 Lt. sumai (b. l. l02, 2 tomas).
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. Z. prašo: panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams; nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š. ir J. Z. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus bei civilinius ieškinius ir su jais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui, ir pakeisti nuosprendį, paskiriant kaltinamajam bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, išsprendžiant jos, J. Z., kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, ir kitų civilinių ieškovų civilinius ieškinius šioje byloje bei priteisiant jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes dabar, t. y. po nuosprendžio paskelbimo, ji sužinojo, jog nuteistojo advokatas Vitalijus Metelica ir teisėjas Vidmantas Gestautas yra buvę grupiokai ir yra kartu mokęsi Vilniaus universitete, todėl, nukentėjusiosios nuomone, teismo sprendimas nebuvo ir negalėjo būti objektyvus ir nešališkas. Taip pat nurodo, kad teismo konstatuotos lengvinančios aplinkybės - kad, nuteistasis D. T. geranoriškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra. Teigia, jog nuteistasis D. T. neprisipažino kaltu ikiteisminio tyrimo metu ir tai padarė tik teismo posėdžių metu, kai jau buvo visiškai akivaizdu, jog jo kaltė įrodyta. Taigi, pasak apeliantės, jo kaltės pripažinimas yra negeranoriškas ir nenuoširdus, o tik sąmoningas siekimas išvengti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taipogi nurodo, kad nuteistasis D. T. nuoširdžiai nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, todėl vien ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra ir negali būti pripažinta lengvinančia, kadangi ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko beveik tris su puse metų, tačiau nuteistasis per visą tą laiką taip ir nerado būtinumo atsiprašyti nukentėjusiųjų ir bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuteistasis iki pat paskutinio žodžio neatsiprašė nei vieno iš nukentėjusiųjų ir, nors vienai iš nukentėjusiųjų, Ž. G., prieš paskutinį posėdį ir perdavė 1.000 Lt sumą žalai atlyginti, tačiau nukentėjusiųjų, tame tarpe ir jos, neatsiprašė. Apeliantė pažymi, jog nuteistasis teismo posėdžių metu ir prieš juos vengė bendrauti, atsiprašyti nukentėjusiųjų, dėl ko apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad D. T. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Nurodo, kad nuteistajam D. T. bausmės vykdymas negalėjo būti atidėtas, nes nėra visų LR BPK 75 str. ir 2008 m. vasario 15 d. „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje" nurodytų sąlygą, todėl jam turi būti paskirta bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Taipogi nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai perdavė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nuteistojo darbdavio įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad LR BPK 114 str. nenumato pareigos civilinį ieškinį nenagrinėti ir visus su civiliniu ieškiniu susijusius dokumentus teismo nutartimi perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tai tik teismo teisė, o ne pareiga. Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas vyko beveik keturis metus, teismas surinko visus civilinių ieškovų civiliniams ieškiniams pagrįsti reikalingus įrodymus, juos ištyrė, apklausė nukentėjusiuosius, civilinius ieškovus ir liudytojus, ir tik prieš pat baigiamąsias kalbas, tapo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog byloje be civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), kuriam yra iškelta bankroto byla, yra ir daugiau civilinių atsakovų, t. y. draudimo bendrovės UABD (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriose buvo apdrausta civilinė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojų atsakomybė. Bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje atsako tik subsidiariai, taigi, bankrutuoja ne visi civiliniai atsakovai, o tik vienas iš jų – UAB (duomenys neskelbtini), kurio atsakomybė yra subsidiari, todėl teismas, pasak nukentėjusiosios privalėjo vertinti šias aplinkybes ir išnagrinėti civilinių ieškovų civilinius ieškiniu ir juos išspręsti nuosprendžiu, o ne perduoti juos nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taipogi nurodo, kad žiūrint LR BPK 114 str., tai teismas privalėjo išspręsti ieškinių palikimo nenagrinėtais bei civilinių ieškinių ir su jais susijusius dokumentus perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui klausimą nutartimi, o ne teismo nuosprendžiu. Taigi, iš to akivaizdu, kad teismas po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio nuosprendžiu apskritai tokio klausimo, kaip civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nenagrinėjimo ir visų su civiliniu ieškiniu susijusių dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nebegalėjo spręsti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š. ir J. Z. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus bei civilinius ieškinius ir su jais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o LR BPK 114 str. nustatyta, kad būtent civilinių ieškovų, o ne nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, be to, civilinius ieškinius pareiškę asmenys, vadovaujantis LR BPK nuostatomis, yra laikomi civiliniais ieškovais. Nukentėjusioji toliau plėtodama savo argumentus nurodo, kad LR BPK 305 str. 5 d. nustatyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. LR BPK 307 str. 6 d. 1 p. nurodyta, kad nuosprendžio revoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taigi teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo išspręsti klausimą dėl žalos padarymo ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisės į žalos atlyginimą apskritai (teisę į civilinio ieškinio patenkinimą), tačiau to nepadarė. Taipogi nurodo, jog teismas neišsprendė LR BPK 114 str. nurodytų privalomų klausimų ir neįvykdė LR BPK 114 str. nurodytų visų pareigų, kadangi LR BPK 114 str. nustatyta, kad teismas, nusprendęs civilinio ieškinio nenagrinėti ir perduoti jį nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, privalo išaiškinti civiliniams ieškovams jų teises bankroto byloje, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad teismas dėl visiškai nesuprantamų priežasčių vienos nukentėjusiosios - Ž. G. naudai priteisė iš nuteistojo 3.558,76 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o jai ne. Taigi nurodo, jog ji advokatui M. Bakanui už advokato pagalbą sumokėjau 2.000 Lt, teismui ji yra pateikusi savo išlaidų advokato pagalbai apmokėti kvitą, tačiau teismas kažkodėl nevertino jos pateikto kvito, patvirtinančio advokato paslaugų apmokėjimą, ir jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nuteistojo nepriteisė, nors LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusios ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau to nepadarė. Be kita ko nukentėjusioji nurodo, kad teismas nuosprendyje net nepasisakė, kodėl jai nepriteisia jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nors LR BPK 305 str. 6 d. nustatyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai, o LR BPK 307 str. 6 d. 3 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo, tačiau teismas nei aprašomojoje nuosprendžio dalyje, nei rezoliucinėje nuosprendžio dalyje dėl to nepasisakė.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Ž. G. prašo: panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams; nukentėjusiųjų Z. G., K. S. ir J. Z. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus bei civilinius ieškinius ir su jais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui, ir pakeisti nuosprendį, paskiriant kaltinamajam bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, išsprendžiant Ž. G., kaip civilinės ieškovės, bei kitų civilinių ieškovų civilinius ieškinius, priteisiant jos turėtas išlaidas bei priteisiant jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes dabar, t. y. po nuosprendžio paskelbimo, sužinojo, jog nuteistojo advokatas Vitalijus Metelica ir teisėjas Vidmantas Gestautas yra buvę grupiokai ir yra kartu mokęsi Vilniaus universitete, be to, jie abu yra kilę iš Kelmės rajono, todėl, nukentėjusiosios nuomone, teismo sprendimas nebuvo ir negalėjo būti objektyvus ir nešališkas. Taip pat nurodo, LR BPK 103 str. 1 p. nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. LR BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Teigia, kad ji pateikė teismui dokumentus apie jos patirtas išlaidas kelionėms į teismo posėdžius, tačiau teismas šių dokumentų apskritai nevertino ir jos patirtų išlaidų kelionėms į teismo posėdžius jai nepriteisė. Taipogi nurodo, jog teismas nuosprendyje net nepasisakė, kodėl jai nepriteisia jos turėtų išlaidų kelionėms į teismą apmokėti, nors LR BPK 305 str. 6 d. nustatyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai, o LR BPK 307 str. 6 d. 3 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo, tačiau teismas nei aprašomojoje nuosprendžio dalyje, nei rezoliucinėje nuosprendžio dalyje dėl to nepasisakė. Taipogi nurodo, kad teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo išspręsti klausimą dėl žalos padarymo ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisės į žalos atlyginimą apskritai (teisę į civilinio ieškinio patenkinimą), tačiau to nepadarė.
Kiti nukentėjusiosios Ž. G. skunde nurodyti teiginiai tapatūs su kitos nukentėjusiosios J. Z. skunde nurodytais argumentais, dėl ko apie juos atskirai nebepasisakoma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo: 2009 m. liepos 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam baudžiamo poveikio priemonės taikymo - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones dviems metams šešiems mėnesiams, kaip neteisėtą panaikinti ir priimti dalyje naują nuosprendį paliekant teisę vairuoti kelių transporto priemonę bei sumažinant turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Skunde nurodo, kad nesutinka su Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones dviems metams šešiems mėnesiams, nes pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, prokuroras palaikydamas kaltinimą net neužsiminė apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, o teismas ją pritaikęs pažeidė baudžiamojo proceso normas, tai yra teisę į gynybą, todėl, pasak apelianto, nuosprendis dalyje dėl poveikio priemonės taikymo, kaip neteisėtas turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, jis teisiamas pirmą kartą, nuo 2005 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę yra neteisėta ir negalėjo būti taikoma. Teigia, kad turi tik vieną specialybę, tai yra vairuotojo, todėl poveikio priemonės taikymas taip pat ateityje pažeis nukentėjusiųjų interesus, nes jis neturės jokios galimės atlyginti turtinės ir neturtinės žalos. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė 2005 m. spalio 8 d. ir po veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo vairavo kelių transporto priemones ir jokių eismo taisyklių pažeidimų neįvykdė, todėl mano, jog poveikio priemonių taikymas prarado prevenciškumą bei visuomenei pavojingumą. Be kita ko apeliantas nurodo, kad teismas nesant prokuroro pasisakymo dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, jas paskirdamas pažeidė jo teisę į gynybą bei rungtyniškumo principą. Nurodo, jog nukentėjusiajai Ž. G. priteistos iš jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 3558,76 Lt yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo, teisingumo kriterijaus bei advokato praleisto laiko ir užimtumo šioje baudžiamojoje byloje.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, prokurorė pašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuratūros, nukentėjusiųjų Ž. G. ir J. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau neteisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, taipogi neišsprendė nukentėjusiosios J. Z. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, neišsprendė klausimo dėl Joniškio rajono vyriausiojo prokuroro civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, dėl ko Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. T. atžvilgiu, pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š., J. Z., B. B., liudytojos L. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių, dalyvavusių įvykyje apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, ekspertizės akto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., tačiau visiškai nepagrįstai pripažino, jog D. T. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str.1 d., dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.
Apylinkės teismas kvalifikuodamas D. T. padarytą nusikalstamą veiką (kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo mirtinai sužalota viena nukentėjusioji, kitai nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus, o kitiems penkiems nukentėjusiesiems – nesunkus sveikatos sutrikdymas) nepagrįstai ją vertino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 5 dalį ir paskirdamas už kiekvieną iš jų atitinkamo dydžio bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jeigu asmens padarytoje veikoje yra pagrindinis ir kvalifikuojantis ar keli tą veiką kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama pagal tą atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti visi byloje nustatyti padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Padarytos veikos gali būti vertinamos kaip keli nusikaltimai tik tada, kai padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. kai atskiros veikos padaromos skirtingu laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio vairuotojo D. T. sukelti padariniai – viena nukentėjusioji buvo mirtinai sužalota, kitai nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus, o kitiems penkiems nukentėjusiesiems – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors atitiko to paties BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje numatytą sudėtis, padaryti viena veika, todėl negalėjo būti kvalifikuota kaip nusikaltimų daugėtas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu nesutinka su Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones dviems metams šešiems mėnesiams, tačiau kaltės klausimo neginčija.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, jis teisiamas pirmą kartą, nuo 2005 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę yra neteisėta ir negalėjo būti taikoma, atmestini. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino minėtas aplinkybes. Pažymėtina tai, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad šią veiką jis padarė sąmoningai pažeisdamas KET reikalavimus ir kad dėl tokios veikos atsirado sunkūs padariniai. Todėl pirmosios instancijos teismas D. T. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones. Kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė D. T. paskirta nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas nesant prokuroro pasisakymo dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, jas paskirdamas pažeidė jo teisę į gynybą bei rungtyniškumo principą, atmestinas. Tai, kad prokuroras neprašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonės nedraudžia teismui jas paskirti savo iniciatyva, ką apylinkės teismas ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas pasikartoja ir pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir teismas įgyvendindamas bausmės paskirtį turi diskrecijos teisę, t. y. savo nuožiūra spręsti apie baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, jų reikalingumą ir būtinumą, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog nukentėjusiajai Ž. G. priteistos iš jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 3558,76 Lt yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo, teisingumo kriterijaus bei advokato praleisto laiko ir užimtumo šioje baudžiamojoje byloje, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas trunka daugiau nei keturis metus, o per minėtą laikotarpį buvo reikalinga ruošti daug procesinių dokumentų, ką patvirtina bylos medžiaga, taigi darytina išvada, kad apeliantui priteistos nukentėjusiosios Ž. G. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei advokato praleisto laiko ir užimtumo šioje byloje.
Dėl nukentėjusiųjų Ž. G. ir J. Z. apeliacinių skundų argumentų.
Nukentėjusiųjų skunduose nurodyti teiginiai, kad teismas buvo šališkas, nes dabar, t. y. po nuosprendžio paskelbimo, jos sužinojo, jog nuteistojo advokatas Vitalijus Metelica ir teisėjas Vidmantas Gestautas yra buvę grupiokai ir yra kartu mokęsi Vilniaus universitete, todėl, mano, jog teismo sprendimas nebuvo objektyvus ir nešališkas, atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl D. T. kaltės ar kitų nukentėjusiųjų ginčijamų klausimų, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. O vien ta aplinkybė, kad nuteistojo advokatas Vitalijus Metelica ir teisėjas Vidmantas Gestautas yra buvę grupiokai ir yra kartu mokęsi Vilniaus universitete negali būti laikoma aplinkybe, kuri leistų abejoti teisėjo nešališkumu.
Taipogi apeliantės nepagrįstai skunduose nurodo, kad teismo konstatuotos lengvinančios aplinkybės - kad, nuteistasis D. T. geranoriškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. T. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu neneigė. Pirmosios apklausos metu parodė, jog su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies (1 t., b. l. 180-181), o teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (3 t., b .l. 111). Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino minėtą D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atlygino dalį padarytos žalos (1000 Lt) nukentėjusiajai Ž. G..
Apeliančių skunduose nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą nuteistajam, įvertino bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybę, dėl ko, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai, D. T. atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina tai, jog D. T. asmenybė charakterizuojama tik teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi šeimą, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nukentėjusiųjų skunduose nurodyti teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai perdavė jų civilinius ieškinius nuteistojo darbdavio įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui, atmestini. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 114 str. – jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2009-03-24 nutarties matyti, kad civiliniam atsakovui šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliančių skunduose nurodytais teiginiais, jog teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo išspręsti klausimą dėl žalos padarymo ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisės į žalos atlyginimą apskritai (teisę į civilinio ieškinio patenkinimą). Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas sprendimą dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių priėmė nuosprendžiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 114 str. ir priėmė sprendimą nukentėjusiųjų ieškinius ir su jais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nors minėtas straipsnis reikalauja civilinių ieškinių perdavimo klausimą išspręsti teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu. Sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos BPK 114 ir 115 straipsnius, darytina išvada, jog visų pirma reikia pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, t. y. išspręsti civilinio ieškinio klausimą, o susidarius situacijai, kai civiliniam atsakovui yra iškelta bankroto byla, pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, dėl ko pirmos instancijos nuosprendis keičiamas, pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Kitas apeliančių skunduose nurodytas teiginys, kad Lietuvos Respublikos BPK 114 str. nustatyta, kad būtent civilinių ieškovų, o ne nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, atmestinas. Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi tokias pat teises kaip ir civilinis ieškovas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. Z. skunde pagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas jai visiškai nepriteisė iš nuteistojo 2000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pateikto kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 43), nukentėjusioji advokato, dalyvavusio byloje kaip jos atstovo paslaugoms apmokėti patyrė 2000 Lt išlaidų, dėl ko minėta suma priteistina iš nuteistojo nukentėjusiosios J. Z. naudai ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas, dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų. Taipogi iš apeliacinės instancijos teismui pateikto kvito LAT Nr. duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji J. Z. apeliacinės instancijos teisme advokato, surašiusio apeliacinį skundą, paslaugoms apmokėti turėjo 1000 Lt išlaidų. Šios išlaidos yra proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis), jos taipogi priteistinos iš nuteistojo D. T.
Nukentėjusiosios Ž. G. skunde nurodytas prašymas priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kokias išlaidas nukentėjusioji turėjo apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti, dėl ko šis nukentėjusiosios prašymas netenkintinas.
Nukentėjusiosios Ž. G. skunde nurodytas teiginys, kad teismas nevertino ir nepriteisė jos patirtų išlaidų kelionėms į teismo posėdžius, atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta nuostata nėra imperatyvi, teismui yra palikta diskrecijos teisė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą tvarką, asmuo, kuris patyrė kelionės išlaidų turi kreiptis vyriausybės nustatyta tvarka į teismo buhalteriją dėl šių išlaidų atlyginimo.
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų ir paskirtos bausmės nuteistajam.
Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu nuteistojo D. T. kaltės klausimo neginčija, tačiau mano, jog pirmos instancijos teismas D. T. paskyrė per švelnią bausmę ir nepasisakė dėl Joniškio rajono vyriausiojo prokuroro civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą, 2434,20 Lt. sumai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundu dalyje, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nukentėjusiųjų Z. G., K. Š. ir J. Z. civilinių ieškinių nagrinėjimą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau nepasisakė dėl Joniškio rajono vyriausiojo prokuroro civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą 2434, 20 Lt. sumai (2 t., b. l. l02,), dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Prokuroro skunde nurodytas teiginys, kad D. T. bandė išvengti atsakomybės trukdydamas ikiteisminiam tyrimui ir vilkindamas bylą, kadangi ikiteisminio tyrimo eigoje pateikė ekspertės-specialistės O. L. išvadą, kuri absoliučiai prieštaravo specialisto E. G. išvadai, o susidarius tokiai situacijai buvo skiriama komisijinė eismo įvykio ekspertizė, kuri patvirtino specialisto E. G. išvadą (b. l. 70-71,2 tomas), atmestinas. Pažymėtina tai, kad nuteistojo D. T. naudojimasis savo teisėmis, t. y. kitos specialistės išvados pateikimas teismui, ko nedraudžia Lietuvos Respublikos BPK, negali būti vertinamas, kaip vilkinimas ar trukdymas ikiteisminiam tyrimui, kadangi priešingu atveju būtų varžomos nuteistojo teisės. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo naudojimasis BPK jam suteiktomis teisėmis niekaip negali būti siejamas su bausmės griežtumu.
Kitas prokuroro skunde nurodytas teiginys, jog D. T. neatsiprašė nei vieno nukentėjusiojo ir nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiųjų patirtoms žaloms atlyginti, išskyrus, atvejį, kad per paskutinį teismo posėdį Ž. G. atlygino 1000 Lt, atmestinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis D. T., teisiamojo posėdžio metu atsiprašė visų nukentėjusiųjų (3 t., b. l. 115).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro nuomone, kad D. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir LR BK 75 str. sąlygos netaikytinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. sąmoningai nesiekė tokių padarinių, teisiamas pirmą kartą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo D. T. asmenybė charakterizuojama tik teigiamai, nebaustas administracine tvarka, turi šeimą, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus. Minėtos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taipogi pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. T. atžvilgiu nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305, 307 str. įtvirtintų reikalavimų. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nepasisakė, kodėl J. Z. nepriteisia jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nors Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 6 d. nustatyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai, o Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. 3 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo, tačiau teismas nei aprašomojoje nuosprendžio dalyje, nei rezoliucinėje nuosprendžio dalyje dėl to nepasisakė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:
D. T. padarytą veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Priteisti iš D. T. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios J. Z. naudai.
Pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Ž. G., K. Š. ir J. Z. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.
Pripažinti Joniškio rajono vyriausiajam prokurorui teisę į civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą 2434, 20 Lt sumai patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.
Nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.