- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-24
- Bylos Nr.
- A-39-54-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinės vandens
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. S-77-(A(G)-113) atmetė Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą. Šiame skunde Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą ir 2002 m. vasario 1 d. pasirašytą nuomos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės, specialios paskirties AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“ ir paprastosios akcinės bendrovės „Dalkia“ (toliau – ir Nuomos sutartis). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija sprendimą motyvavo tuo, kad Nuomos sutartyje numatyta, jog ji yra konfidenciali, todėl negalima įpareigoti viešojo administravimo subjektą pažeisti tokios sutarties sąlygas.
II.
Pareiškėjas Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. S-77-(A(G)-l 13) kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pateikti pareiškėjo prašomą informaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad viešų dokumentų bendrovės sprendimu negalima paskelbti konfidencialia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-228/2004). Prašoma informacija patenka į Valstybinės institucijos dokumentų registrą. Remiantis šiais dokumentais viešuose posėdžiuose priimami vieši sprendimai, liečiantys didelę visuomenės dalį, taikomi ir skirti bendrovėms, kurių veikla yra monopolinė. Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) tokių bendrovių veikla yra vieša ir negali būti konfidenciali.
Pareiškėjas pažymėjo, kad vartotojams teisę į informaciją suteikia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. IX-1130 „Dėl nacionalinės energijos strategijos patvirtinimo“ 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 307 „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“ 2 straipsnis. Minėta vartotojų teisė taip pat yra nustatyta Europos Bendrijos Steigimo sutarties 153 straipsnyje, Europos Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyvoje Nr. 93/13/EEB „Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais“, Europos Tarybos 1990 m. birželio 29 d. direktyvoje Nr. 90/377/EEB „Dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą“. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į Europos Parlamento ir Europos Tarybos 1998 m. gegužės 19 d. direktyvą Nr. 98/27/EB „Dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus“.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 477 „Dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties projekto tvirtinimo“ negali patekti į konfidencialių dokumentų sąrašą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Kadangi tiek minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, tiek ir pati Nuomos sutartis yra sudaryta būtent savivaldybės gyventojų interesams tenkinti ir vykdant savivaldybės funkcijas, todėl savivaldybės institucijos pasirašoma civilinė sutartis visa apimtimi negali būti konfidencialaus pobūdžio. Nuomos sutartimi buvo išnuomotas savivaldybės turtas – Vilniaus šilumos tinklai, kuris yra visos savivaldybės bendruomenės turtas, ir bendruomenei (ar jos atstovams) turėtų būti užtikrinta galimybė gauti informaciją apie šio turto naudojimo sąlygas. Pareiškėjas skunde taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2003 m. spalio 29 d. nutarimais.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas priimtas viešame posėdyje, Nuomos sutartis buvo svarstyta komitetuose, frakcijose, susitikimuose su gyventojais, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams. Tai, kas buvo vieša ir visiems žinoma, negali tapti paslaptimi. Todėl remiantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo nuomone, turėtų būti panaikintas minėtas savivaldybės tarybos sprendimas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 477 „Dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties projekto tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties projektą. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių centralizuoto šilumos bei elektros gamybos, perdavimo ir su tuo susijusių įrenginių nuomos sutartis pasirašyta 2002 m. vasario 1 d. Šios sutarties 39 straipsnis numato, kad sutartis yra konfidenciali, t. y., kad sutartis bei visi su projektu susiję viešai neprieinami informaciniai dokumentai (finansiniai, techniniai ir kt.) yra konfidencialaus pobūdžio ir be išankstinio šalių rašytinio pritarimo negali būti atskleisti jokiam kitam asmeniui ar ūkiniam subjektui, išskyrus atvejus, kai tokio atskleidimo reikalauja įstatymai, su sąlyga, kad kiekviena šalis, gavusi kitos šalies sutikimą, gali pateikti konfidencialios informacijos neturintį pranešimą spaudai, informuojantį apie projekto vystymo eigą, o taip pat tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, be viena kitos sutikimo, gali pateikti sutarties egzempliorius atitinkamiems savo finansiniams patarėjams, teisiniams konsultantams, potencialiems paskolų davėjams bei pastarųjų samdomiems patarėjams, su sąlyga, kad nebus atskleista konfidenciali informacija.
Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 477 nėra konfidenciali informacija. Tačiau Nuomos sutartis, kuri yra minėto sprendimo priedas ir kurioje yra konfidencialios informacijos, ir jos neviešinti įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybė, negali būti išduodama tretiesiems asmenims, kadangi tokį draudimą numato galiojančios sutarties sąlygos. Nuomos sutartis reguliuoja jos šalių tarpusavio komercinius santykius, t. y. nustato nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo tvarką, investicijų apimtis ir pan., kas sudaro komercinę paslaptį (CK 1.116 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Pasirašydamas aptariamą nuomos sutartį atsakovas veikė ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių santykių subjektas. Neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovas patirtų nuostolių.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašė pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad pagal CK 6.161 straipsnį bei Nuomos sutarties sąlygas, ši sutartis nėra viešoji sutartis. Šios sutarties objektas yra ne savivaldybei, kaip teigia pareiškėjas, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių centralizuoto šilumos bei elektros gamybos, perdavimo, tiekimo ir su tuo susijusių įrengimų, o taip pat ilgalaikio turto nuoma. Nuomos sutartis reglamentuoja šalių tarpusavio santykius, kurie turi tikrą ir potencialią komercinę vertę (CK 1.116 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, informacija, jeigu ji pagal įstatymus yra komercinė, nesuteikiama, išskyrus šio įstatymo bei jame nurodytų įstatymų numatytus atvejus. Nuomos sutartis yra įtraukta į UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 83 A „Dėl konfidencialios informacijos“ patvirtintą konfidencialios informacijos bendrovėje sąrašą (7 punktas). Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti Nuomos sutartį pareiškėjui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 9 d. sprendimo nepateikimo. Teismas pažymėjo, kad ne šios bylos nagrinėjimo dalykas spręsti, ar yra pagrįstas ir teisėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 477.
Teismo nuomone, pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 20 d. prašyme atsakovui nesuformulavo konkrečių klausimų, į kuriuos norėjo gauti atsakymus (informaciją) iš savivaldybės, ir nurodė prašomą pateikti dokumentą – šilumos ūkio nuomos sutartį (su visais priedais). Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomas pateikti dokumentas yra Nuomos sutartis, kurios 39 straipsnis numato konfidencialumo sąlygą. Vilniaus miesto savivaldybė yra Nuomos sutarties šalis, t. y. civilinių teisinių santykių subjektas. Kadangi Nuomos sutartis įstatymais nustatyta tvarka nėra pripažinta neteisėta ir nėra panaikinta, todėl ji yra galiojanti ir sutarties šalys privalo ją vykdyti (CK 1.116 str. 1-2 dalys, 6.164 str. 1 d., 2.36 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Todėl atsakovo veiksmai, atsisakant pateikti pareiškėjui Nuomos sutartį su visais jos priedais, t. y. konfidencialią informaciją, atitinka minėtą teisinį reglamentavimą, Sutarties 39 punktą bei kitų teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, jog Nuomos sutartimi buvo išnuomotas visos savivaldybės bendruomenės turtas, kadangi, kaip matyti iš Nuomos sutarties 2 punkto, šios sutarties objektas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys centralizuoto šilumos bei elektros gamybos, perdavimo, tiekimo ir su tuo susiję įrengimai, o taip pat kitas ilgalaikis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad įstatymuose įtvirtinta asmenų teisė gauti ir valstybės, ir savivaldos viešą informaciją nėra absoliuti. Komercinę paslaptį sudaranti informacija tretiesiems asmenims neteikiama. Tokią išvadą teismas pagrindė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, nuo 2005 m. lapkričio 10 d. galiojančio Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Tai, kad vietos savivaldos institucija negali suteikti informacijos atitinkamam pareiškėjui (fiziniam asmeniui, jų grupei, ar juridiniam asmeniui) nepaneigia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų vietos savivaldos principų, tarp jų – viešumo principo, ir nevaržo asmenų teisės gauti informaciją ta apimtimi, kurią leidžia įstatymai.
IV.
Pareiškėjas Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų motyvų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vartotojų teisę į informaciją garantuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 ir 5 straipsniai.
2. Vilniaus miesto savivaldybė civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip viešas juridinis asmuo, t. y. jai taikomi kitokie reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nurodyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei ir kad valstybė gina vartotojo interesus. Svarbiausia ir pagrindinė vartotojų teisė – teisė į informaciją. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 477 turėjo įtakos civiliniams santykiams tarp tiekėjo ir vartotojo, nes pakeitė civilinių santykių sąlygas, atsiradusias šilumos nuomos sutarties pagrindu.
3. Teismas neturėjo visos Nuomos sutarties, todėl negalėjo vertinti ir prašomos informacijos komercinės paslapties pobūdžio. Savo nepagrįstais veiksmais apygardos administracinis teismas ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija įslaptino nuomos sutarties priedą Nr. 6 „Įkainių lentelė“, kuris nustato, kaip perskaičiuojamos šilumos kainos vartotojams. Daugelis Nuomos sutarties priedų yra skirti vartotojų civilinių santykių įgyvendinimui ir reguliavimui ar Vilniaus miesto savivaldybės (kaip bendruomenės) tikslų, uždavinių ir funkcijų įgyvendinimui. Tokia informacija negali būti paskelbta komercine paslaptimi. Tai prieštarautų Konstitucijai, ir tokia norma būtų niekinė.
4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 477 pripažinimas komercine paslaptimi prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, kurią aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs: priedų nuo teisės aktų atskirti negalima, nes, keičiant juose teisinį reguliavimą, keičiasi ir visas teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo turinys. Komercinė paslaptis yra išimtis, kurią privalo kiekvienu konkrečiu atveju pagrįsti viešas juridinis asmuo – valstybės ar savivaldybių institucijos.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija neteisingai ir nepagrįstai taikė Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad informaciją, kuri negali būti komercine paslaptimi, nustato įstatymai. Konstitucija ir Vietos savivaldos įstatymas garantuoja valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimų viešumą. Konstitucija, Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymai, Civilinis kodeksas nustato viešumo reikalavimą viešą veiklą vykdančiam ūkio subjektui. Papildomi reikalavimai ir vartotojų apsauga viešumui seka ir iš to, kad šis subjektas yra monopolininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 477 viešumo nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar galima buvo Nuomos sutartį pripažinti konfidencialia.
2. Nuomos sutarties sąlygos buvo suderintos dar iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 477 priėmimo. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog iki Nuomos sutarties pasirašymo joje esanti informacija buvo vieša (CK 6.164 str.).
3. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, nepaneigia savivaldybės galimybės būti civilinių teisinių santykių dalyve, kadangi Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais – kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
4. Vilniaus apygardos administracinių ginčų komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra pripažinę, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 477 yra komercinė paslaptis.
5. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalis leidžia teigti, jog pats informacijos turėtojas nusprendžia, ar jo turima informacija laikytina komercine paslaptimi. Todėl Nuomos sutartyje įtvirtinant sąlygą dėl šios sutarties konfidencialumo nebuvo pažeistas galiojantis teisinis reglamentavimas.
6. Nuomos sutartis ir visi jos priedai nėra teisės norminiai aktai. Šie dokumentai neįtvirtina teisės normų, bet reguliuoja Nuomos sutarties šalių tarpusavio komercinius santykius. Todėl nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad Nuomos sutartimi nustatomas, keičiamas teisinis reguliavimas tarp tiekėjo ir vartotojų.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“, be pirmosios instancijos teismui pateiktų motyvų nurodė, kad Nuomos sutarties šalys AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, bendrovė ,,Dalkia“ yra privatūs asmenys, o Vilniaus miesto savivaldybė, kaip šios sutarties šalis, yra iš sutarties kylančių civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kitos sutarties šalys (CK 2.36 str.). Todėl sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir šalys privalo laikytis sutartyje numatytų konfidencialumo sąlygų (CK 6.189 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Teisę gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį. Todėl informacija, sudaranti valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę ar banko paslaptį, neteikiama.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas prašė pateikti jam nuomos sutartį tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir ,,Dalkia“, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2002 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 477. Tačiau šiuo sprendimu patvirtintos Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties 39 straipsnyje nustatyta, kad sutartis bei su visu Projektu susiję viešai neprieinami informaciniai dokumentai yra konfidencialaus pobūdžio ir be išankstinio Šalių rašytinio pritarimo negali būti atskleisti jokiam kitam asmeniui ar ūkiniam subjektui, išskyrus atvejus, kai tokio atskleidimo reikalauja įstatymai. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovo veiksmai, atsisakant pateikti pareiškėjui prašomą nuomos sutartį su visais jos priedais, t. y. konfidencialią informaciją, yra teisėti ir pagrįsti. Šis atsisakymas neužkerta pareiškėjui kelio gauti informaciją pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo reikalavimus, apie paminėtos nuomos sutarties pagrindu vartotojams teikiamas prekes ar paslaugas. Pats Vilniaus miesto tarybos 2002 m. sausio 9 d. sprendimas yra viešas. Tačiau pareiškėjas šio sprendimo pateikti neprašė.
Pirmosios instancijos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, pareiškėjo skundo atmetimo argumentus išsamiai išdėstė sprendime ir juos pagrindė teisės normų nuostatomis. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų nekartoja. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.