- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- eI2-4444-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02523-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kultūros taryba
- Advokatai
- Edita Stepanenkovaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. liepos 1 d. raštą Nr. S-129(4.7) (toliau – ir Raštas) dalyje, kurioje pareiškėjui atsisakyta suteikti informaciją; 2) įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą per 20 darbo dienų pateikti šią informaciją:
- visus Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės įsakymus dėl ekspertų darbo grupių sudarymo, jų narių skyrimo ir papildomų narių skyrimo, remiantis Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dėl programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais;
- viešų konkursų dokumentaciją (skelbimus, atrankos dokumentus, protokolus ir kitą informaciją) dėl ekspertų, vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais rezultatus, atrinkimo;
- Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formas;
- motyvuotą informaciją (nurodant paraiškos trūkumus) apie tai, kodėl pareiškėjui buvo skirti konkretūs balai už Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais paraišką;
- Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais laimėtojų (visų asmenų, gavusių finansavimą) paraiškas su visais priedais;
- Lietuvos kultūros tarybos ekspertų (ekspertų darbo grupių), vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais teiktas paraiškas, sąrašus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar Ekspertų atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 4LKT-7(1.3 E), 27 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad ekspertai yra anoniminiai, neprieštarauja Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatai „Taryba <...> viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus“.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. birželio 14 d. išsiuntė atsakovei prašymą suteikti šią informaciją: 1) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų pasirašytus paraiškų su vertinimo balais sąrašus (Lietuvos kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. ĮV-904 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-18) 46 punktas) programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 2) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų išvadas (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-882 patvirtintų Lietuvos kultūros tarybos nuostatų 33 punktas), kartu su atitinkamais Lietuvos kultūros tarybos posėdžių protokolais ir pasirašytais ekspertų posėdžių protokolais (kuriuose matytųsi ekspertų balsavimas) su visais priedais (Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1 E) patvirtinto ekspertų darbo reglamento (su aktualiais pakeitimais) 7-9, 19-32 p.) dėl programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 3) visus Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės įsakymus dėl ekspertų darbo grupių sudarymo, jų narių skyrimo ir papildomų narių skyrimo remiantis Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) Dėl Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo) dėl programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 4) viešų konkursų dokumentaciją (skelbimus, atrankos dokumentus, protokolus ir kitą informaciją) dėl ekspertų, vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais rezultatus, atrinkimo (Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis); 5) Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formas (Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalis); 6) motyvuotą informaciją (nurodant paraiškos trūkumus) apie tai, kodėl pareiškėjui buvo skirti konkretūs balai už Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais paraišką (Lietuvos kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. ĮV-904 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-18) 42-46 punktai); 7) Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais laimėtojų (visų asmenų, gavusių finansavimą) paraiškas su visais priedais; 8) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų (ekspertų darbo grupių), vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais teiktas paraiškas, sąrašus.
3. Taryba Raštu pateikė: 1) „Informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“; 2) „Lietuvos kultūros tarybos sprendimą dėl ekspertų darbo grupės išvadų“; 3) Lietuvos kultūros tarybos nutarimą dėl stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašo patvirtinimo (2021 m. sausio 13 d. Nr. 4LKT-4(1.3 E).
4. Pareiškėjo nuomone, atsakovė jokios prašomos informacijos pareiškėjui nepateikė, o tik nurodė, kad atsižvelgiant į išvardintus reikalavimus ekspertams, skaidrų ekspertų atrankos ir paraiškų ekspertinio vertinimo procesą, neturėtų kilti jokių abejonių dėl projektų vertinimo kokybės ir ekspertų nešališkumo bei objektyvumo. Pasak pareiškėjo iš atsakovės nurodytos informacijos nėra aišku, kurie ekspertai dalyvavo pareiškėjo paraiškos vertinime, taip pat iš šios informacijos neįmanoma spręsti apie viešo konkurso rezultatus. Todėl pareiškėjo nuomone iš esmės buvo atsisakyta suteikti visą prašytą informaciją, o suteiktos tik ekspertų nepasirašytos projektų vertinimo balų vidurkių lentelės, nepasirašytas atsakovės sprendimas dėl ekspertų grupės išvadų bei atsakovo nutarimas, nors pareiškėjas šios informacijos net neprašė.
5. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė yra viešojo administravimo funkcijas vykdanti biudžetinė įstaiga (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl atitinka Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstaigos sąvoką. Dėl šios priežasties atsakovė, kaip ir visos kitos įstaigos, pagal Įstatymo 4, 5 straipsnius privalo teikti informaciją pareiškėjams, o atsisakyti ją teikti gali tik šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
6. Pareiškėjas, raštu prašė atsakovės suteikti informaciją susijusią su atsakovės organizuoto konkurso Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais paraiškų vertinimu ir rezultatų priėmimu. Tačiau atsakovė, realiai nesuteikė jokios prašomos informacijos. Nebuvo suteikta informacija net ta, kuri yra susijusi tik su pareiškėjo įvertinimu, balų skyrimu, kaip antai informacija apie tai, kodėl pareiškėjui buvo skirti konkretūs balai už Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais paraišką. Atsakovė taip pat nesuteikė informacijos apie visas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais laimėtojų paraiškas su visai priedais. Šios informacijos nesuteikimo motyvų atsakovė nemotyvavo, todėl pareiškėjo nuomone prašymas buvo ignoruotas. Pareiškėjo vertinimu atsakovė nesuteikdama visos prašomos informacijos neteisėtai atsisakė ne tik vykdyti jai pavestų viešojo administravimo funkcijų, bet ir pažeidė įstatymo nuostatas, nes atsakovė ne privati bendrovė, o viešas funkcijas teikianti įstaiga, kuri priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl to pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovę ir gauti prašomą informaciją, juolab, kad ši informacija yra pareiškėjui reikalinga, kad šis galėtų suprasti atsakovės atliktą pareiškėjo darbo įvertinimą.
7. Pareiškėjas taip pat raštu prašė pateikti informaciją apie tai, kas buvo ekspertai vertinę jo paraišką, bei kitus dokumentus iš kurių matytųsi, kas yra ir buvo atsakovės ekspertais. Atsakovė atsisakė suteikti šią informaciją motyvuodama tuo, jog ji yra konfidenciali. Nors atsakovė nenurodė, tačiau pareiškėjo manymu, atsakovė galimai rėmėsi Lietuvos kultūros tarybos 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 4LTK-7, kuriuo patvirtintas Ekspertų atrankos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjo nuomone, atsisakymas yra nepagrįstas ir informacija apie ekspertų asmenis turi būti suteikta, nes Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – ir LKTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ekspertai, kurie teikia atsakovės sprendimams būtinas priimti išvadas, atrenkami viešo konkurso būdu. Pareiškėjo manymu viešo konkurso rezultatų neskelbimas visiškai paneigia viešo konkurso buvimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Aprašo 27 punktas, kurio atsisakoma sutekti informaciją ir kuriuo galimai remiasi atsakovė, prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktui – LKTĮ bei pačiam Aprašui (9-am punktui), todėl turi būti pradėtas norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimas ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Taip pat, Aprašo 27 straipsnis prieštarauja ne tik LKTĮ 10 straipsnio 1 daliai, bet ir pažeidžia konkurse dalyvaujančių asmenų teises, nes šie negali įsitikinti juos vertinusių asmenų nešališkumu ir jų atitikimo Įstatymo keliamiems reikalavimams.
8. Pareiškėjo nuomone, Aprašo 27 punkto 2 dalis, kuri nustato, kad informacija apie ekspertų veiklą darbo grupėse ir jų vertinamus projektus yra konfidenciali prieštarauja to paties punkto 1 daliai, kurioje nurodyta, kad TEDB esantys ekspertai yra vieši. Todėl ekspertų atrankos rezultatai negali būti laikomi konfidencialiais ir privalo būti teikiami, nes tik taip bus užtikrinamos asmenų, kurių paraiškos yra nagrinėjamos ekspertų, teisės. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas ekspertų nešališkumas ir nepriklausomumas ir būtų leidžiama ekspertų savivalė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo teismo kreiptis į LVAT su prašymu pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą dėl Aprašo 27 punkto atitikties LKTĮ 10 straipsnio 1 daliai.
9. Pareiškėjas nurodo, kad LVAT yra išaiškinęs, kad: „individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, atsakovė netinkamai vykdo viešąjį administravimą, nes jam pateiktas atsisakymas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis ir argumentais, atsakovė nepateikė teisinių motyvų taip pat nenurodė akto apskundimo tvarkos. Dėl šių priežasčių atsakovės veikimas prieštarauja skaidrumo ir „gero administravimo“ principams taip pat Viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ), Biudžetinių įstaigų įstatymui, todėl jos sprendimas (atsakymas) turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsiliepime nurodo, kad Įstatymo 4 straipsnis įpareigoja institucijas teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus, o Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų, kuriais šis įstatymas netaikomas. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, įstatymas netaikomas duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, o pagal 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą – duomenis, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos.
12. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu tarybos ekspertų duomenų bazėje esantys ekspertai yra vieši, t. y. jų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos yra viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt. Informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokiose ekspertų darbo grupėse, sudarytose Lietuvos Kultūros tarybos nutarimu patvirtinto ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali. Atsižvelgiant į šį Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, priimtą vadovaujantis LKTĮ 10 straipsniu bei vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymo pateikti informaciją 3 ir 8 punktuose nurodyti duomenys neteiktini.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjo prašymo pateikti informaciją 4 ir 7 punktuose nurodyti duomenys neteiktini pareiškėjui dėl trečiųjų asmenų – pretendentų į ekspertus ir pretendentų gauti stipendiją – asmens duomenų apsaugos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pareiškėjo pateikti informaciją 5 punkte nurodytos nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formos yra patvirtintos Tarybos 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3E) ir yra viešai prieinamos Teisės aktų registre, o konkrečių dizaino srities individualių stipendijų paraiškas vertinusių ekspertų pasirašytos nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formos neteiktinos pareiškėjui vadovaujantis Aprašo 27 punktu ir Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
14. Ekspertų darbo grupės narys įvertina visas jam pateiktas paraiškas, užpildo Individualaus paraiškų vertinimo lentelę ir pateikia ją Tarybos darbuotojui. Individualaus paraiškų vertinimo lentelė pildoma ir Tarybos darbuotojui teikiama elektroniniu būdu (Ekspertų darbo reglamento 20 punktas), todėl administruojant stipendijų vertinimą pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, jokie Tarybos ekspertų pasirašyti paraiškų su vertinimo balais sąrašai, kurių pareiškėjas prašė pateikti prašymo 1 punktu, nerengiami ir atitinkamai pateikti jų pareiškėjui Taryba neturi galimybės. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotos ekspertų grupės argumentus. Tuo atveju, jeigu Tarybos narių susirinkimas dėl projekto finansavimo priėmė kitokį sprendimą, nei ekspertų rekomenduojamas, sprendimą, pareiškėjams ir projektų vykdytojams pateikiamas ir Tarybos susirinkimo vertinimas (Gairių 105 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui Tarybos Raštu buvo patektas informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų ir Tarybos sprendimas dėl ekspertų darbo grupės išvadų. Kitaip tariant Tarybą, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo, nepažeisdama Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų duomenų išsamumo ir duomenų tikslumo principų, bei atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo pateikti informaciją 2 ir 6 punktus, pateikė pareiškėjui visus pagal teisės aktus teiktinus pareiškėjo prašymo pateikti informaciją 2 ir 6 punktų turinį atitinkančius ir Tarybos disponuojamus duomenis apie jo paraiškos vertinimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė taip pat nurodo, kad viešo konkurso būdu vykdomos Tarybos ekspertų atrankos rezultatas yra asmenų, įtrauktų į Tarybos ekspertų duomenų bazę, sąrašas, o ne konkrečių ekspertų, vertinusių atitinkamas paraiškas, sąrašas (kaip skunde suponuoja pareiškėjas). Vykdant Aprašo 27 punkto reikalavimus, šis sąrašas su ekspertų vardais, pavardėmis ir priskirtomis kompetencijomis yra viešai skelbiamas Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt, ši nuoroda buvo pateikta pareiškėjui Tarybos Rašte.
16. Pažymi, kad Tarybos gaunamas paraiškas vertinantys ekspertai savo veiką grindžia objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo, įstatymų viršenybės lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitais su ekspertų vykdoma veikla susijusiais principais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Ekspertų darbo reglamento 3 punktas). Prieš padėdami vertinti jiems pateiktus dokumentus, ekspertai užpildo Tarybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (LKTĮ 10 straipsnio 6 dalis). Visos Tarybos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo vertinamos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri grįsta Balų apraše aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančiais visų pareiškėjų lygiateisiškumą, eksperto vertinimo objektyvumą bei skaidrumą. Todėl atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo kvestionuoti ekspertų nešališkumą, objektyvumą bei projektų vertinimo kokybę.
17. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl Aprašo 9 ir 27 punktų nuostatų atitikties LKTĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad Taryba atrenka ekspertus viešojo konkurso būdu. Pasak atsakovės, Aprašo 9 punktas atkartoja LKTĮ įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ekspertų atrankos viešojo konkurso būdų principą, todėl kalbėti apie galimą LKTĮ 10 straipsnio 1 dalies normų ir Aprašo 9 punkto nuostatų koliziją nėra jokio pagrindo. Viešojo konkurso būdu vykdomos ekspertų atrankos rezultatas yra Tarybos ekspertų duomenų bazė (toliau – ir TEDB), o Aprašo 27 punktas skirtas reglamentuoti šios ekspertų duomenų bazės ir į ją įtrauktų ekspertų viešinimo bei ekspertų darbo grupių sudėčių neviešinimo aspektus. Aprašo 27 punkto 1-asis sakinys nustato kaip yra viešinami į Tarybos ekspertų duomenų bazę įtraukti asmenys, t. y. kad Tarybos interneto svetainėje skelbiami į TEDB įtraukti ekspertų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos. Tuo tarpu Ekspertų atrankos aprašo 27 punkto 2-asis sakinys įtvirtina ekspertų darbo grupės nariams priskyrimo konfidencialumo principą. Todėl nėra jokio teisinio ar loginio pagrindo įžvelgti prieštaravimą nei tarp dviejų Aprašo 27 punkto sakinių, nei juo labiau Aprašo 9 ir 27 punktų prieštaravimą KLTĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Šalies argumentai
18. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
19. Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta informacija, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovę pateikti visą jo 2021 m. birželio 14 d. prašyme nurodytą informaciją/dokumentus.
21. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su prašymu „Dėl informacijos suteikimo“ 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas suteikti jam šiuos dokumentus: 1) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų pasirašytus paraiškų su vertinimo balais sąrašus (Lietuvos kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. ĮV-904 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-18) 46 punktas) programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 2) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų išvadas (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-882 patvirtintų Lietuvos kultūros tarybos nuostatų 33 punktas), kartu su atitinkamais Lietuvos kultūros tarybos posėdžių protokolais ir pasirašytais ekspertų posėdžių protokolais (kuriuose matytųsi ekspertų balsavimas) su visais priedais (Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1 E) patvirtinto ekspertų darbo reglamento (su aktualiais pakeitimais) 7-9, 19-32 p.) dėl programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 3) visus Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės įsakymus dėl ekspertų darbo grupių sudarymo, jų narių skyrimo ir papildomų narių skyrimo remiantis Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) Dėl Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo) dėl programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais; 4) viešų konkursų dokumentaciją (skelbimus, atrankos dokumentus, protokolus ir kitą informaciją) dėl ekspertų, vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais rezultatus, atrinkimo (Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis); 5) Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formas (Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalis); 6) motyvuotą informaciją (nurodant paraiškos trūkumus) apie tai, kodėl pareiškėjui buvo skirti konkretūs balai už Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais paraišką (Lietuvos kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. ĮV-904 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-18) 42-46 punktai); 7) Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais laimėtojų (visų asmenų, gavusių finansavimą) paraiškas su visais priedais; 8) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų (ekspertų darbo grupių), vertinusių Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos Kultūros ir meno kūrėjams” individualių (dizaino srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais teiktas paraiškas, sąrašus.
22. Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-129(4.7) atsakė į pareiškėjo raštą ir nurodė, kad Paraiškas vertina tarybos ekspertai, vadovaudamiesi Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-904 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. ĮV-1304 redakcija) (toliau – ir Gairės), Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-266 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. ĮV-28 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašo, patvirtinti Lietuvos kultūros tarybos 2021 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 4LKT-4(1.3), nuostatomis. Finansavimas stipendijoms skiriamas Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo sprendimu, įvertinus ekspertų išvadas. Atsakovė taip pat priminė, kad paraiškų ekspertinio vertinimo procedūras Taryboje atlieka ir Tarybos sprendimams būtinas išvadas teikia viešo konkurso būdu atrinkti kultūros ir meno sričių ekspertai (KLTĮ 10 straipsnio 1 dalis). Šiais ekspertais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingos spręsti jiems pavedamas užduotis (LKTĮ 10 straipsnio 4 dalis). Todėl atsižvelgiant į nurodytus reikalavimus ekspertams, į visiškai skaidrų ekspertų atrankos ir paraiškų ekspertinio vertinimo procesą, neturi kilti jokių abejonių dėl projektų vertinimo kokybės ir ekspertų nešališkumo bei objektyvumo.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis ekspertų atrankos aprašu „TEDB esantys ekspertai yra vieši, jų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos yra viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt, o informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokioje ekspertų darbo grupėje, sudarytoje Tarybos nutarimu patvirtinto ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali. Atsakovė prie rašto pridėjo: informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų; Lietuvos kultūros tarybos sprendimo dėl ekspertų darbo grupės išvadų (individualios stipendijos) išrašą; Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašą.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę pateikti jo prašytą informaciją (dokumentus). Pareiškėjo teigimu, atsakovė teikdama informacija turėjo vadovautis informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad turėjo būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Pažymi, kad Rašte nėra nurodyti jokie atsisakymo suteikti prašomą informaciją pagrindai, kas pareiškėjo teigimu, neatitinka LVAT formuojamos praktikos.
24. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti įvertintina skundžiamo sprendimo atitiktis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, sprendžia, jog skundžiamas Raštas neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų.
Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas į Tarybą kreipėsi su Prašymu, prašydamas pateikti konkrečią informaciją (teismo sprendimo 21 punktas). Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi tam tikrą informaciją pateikė (teismo sprendimo 22 punktas), tačiau dalis prašomos informacijos pateikta nebuvo. Rašte yra pateikiama informacija, kokiomis teisės normomis atsakovė vertina paraiškas (1 Rašto pastraipa); antroje Rašto pastraipoje yra pateikiama informacija, kad ekspertinio vertinimo procedūras atlieka atrinkti ekspertai; pateikiamos nuorodos į Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 4 dalies nuostatas, kurios nustato reikalavimus ekspertams; trečioje pastraipoje atsižvelgiama į išvardintus reikalavimus ekspertams ir nurodoma, kad negali kilti abejonių dėl projektų vertinimo kokybės ir ekspertų nešališkumo bei objektyvumo. Rašto ketvirtoje pastraipoje atkreipiamas dėmesys, kad ekspertai yra vieši ir nurodoma, kad informacija apie ekspertų veiklą (konkreti darbo grupė) yra konfidenciali.
26. Teismas pažymi, jog pareiškėjo Prašyme buvo pateikti konkretūs 8 prašymai, tačiau Rašte apsiribojama teisinio reguliavimo nurodymu, kuris yra taikomas vertinant pareiškėjų paraiškas, ekspertų kvalifikacijas, tačiau nėra nurodoma jokių argumentų, faktinių duomenų, kodėl negali būti pateikta pareiškėjo prašoma informacija. Šia prasme skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir išsamumo bei objektyvumo principų.
Teismo nuomonės dėl to, kad Tarybos Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nekeičia ir tai, kad išsamius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių Taryba nurodė atsiliepime atsakydama ties kiekvienu pareiškėjo Prašyme pateiktu klausimu. Tačiau, pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).
27. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Raštą, todėl, nagrinėjamoje byloje, įvertinus Rašto atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. skundžiamą Raštą panaikinti, įpareigojant Tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo. Atitinkamai reikalavimas įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui jo prašytą informaciją (2 reikalavimas) nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas.
28. Pareiškėjas skunde teismui pareiškė prašymą kreiptis į LVAT su prašymu pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą dėl Aprašo 27 punkto atitikties LKTĮ 10 straipsnio 1 daliai. Teismas pažymi, jog panaikinus skundžiamą raštą kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio nuostatų, atsakovę įpareigojant pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, prašymas dėl kreipimosi į LVAT pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą nesprendžiamas.
29. Pareiškėjas prašo teismo priteisti 871,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: išlaidos už skundo teismui parengimą – 471,90 Eur; žyminis mokestis – 22,50 Eur; pasirengimas ir atstovavimas teisme – 337,30 Eur.
Teismas pažymi, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog pareiškėjas už paslaugas advokatų profesinei bendrijai turėjo sumokėti 831,70 Eur, t. y. 471,90+22,50+337,30=831,70 Eur. Kodėl prašyme nurodoma didesnė išlaidų suma nėra paaiškinama, todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos tik 831,70 Eur sumai.
30. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
2021 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1598,1 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3995,25 (2,5x1598,1). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundo surašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo 471,90 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja, remdamasis Rekomendacijų 5 punkte numatytais kriterijais, teismas sprendžia, jog priteistina suma pareiškėjui už 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundo parengimą yra 377,52 Eur.
Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas koeficientas – 0,1.
Pateiktoje detalizacijoje yra nurodoma, kad už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje prašoma priteisti 337,30 Eur (nurodoma 1 vnt., kurio kaina su PVM 337,30). Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdis nevyko dėl teisėjų kolegijos narės nedarbingumo, todėl ši prašymo dalis yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pareiškėjui gali būti priteista už atstovės pasirengimą bylos nagrinėjimui – 127,84 Eur (1 val.) (0,1x1598,1=159,81x80%).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Iš informacinės Liteko sistemos nustatyta, kad pareiškėjas paduodamas skundą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma jam galėtų būti priteista.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo byloje pateiktus reikalavimus (50 proc. reikalavimų patenkinta) vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 263,93 Eur (527,86 Eur (377,52+127,84+22,50) – 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant VAAT.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2021 m. liepos 1 d. raštą Nr. S-129(4.7) „Dėl pateikto prašymo“ ir įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo T. K. 2021 m. birželio 14 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.
Kitą T. K. skundo dalį atmesti.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 263,93 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 93 euro centus) iš Lietuvos kultūros tarybos su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.