Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-56-620/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-15Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2-56-620/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01180-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
D. S.
Advokatai
Irmantas Ruželė, Jonas Stankevičius
Civilinė byla Nr. 2-56-620/2013Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01180-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S)
50.4.;116.4(N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei D. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktame ieškinyje (b.l.12-13) ir jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal žodinę nuomos sutartį, ieškovas išnuomojo atsakovei D. S. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpas atsakovė nuomojosi nuo 2011 m. sausio mėnesio (nuomos pradžios terminą ieškovo atstovas patikslino teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad buvo padaryta techninė spausdinimo klaida įrašant kovo mėnesį) iki 2012 m. sausio mėn. Įstatymas nereikalauja nuomos sutarties rašytinės formos, jeigu ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 str. l d.). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. l d.).

Su atsakove sutarė, kad ji pradės už patalpų nuomą mokėti jau už 2011 m. sausio mėnesį, o persikels kovo mėnesį, nes dar reikia savo lėšomis pasitvarkyti. Taip pat nenorėjo, kad patalpos būtų išnuomotos kitiems nuomininkams, nes buvo ir daugiau pageidaujančių išsinuomoti patalpas. Susitarė, kad patalpas nuomos maždaug metus laiko, o už patalpų nuomą per mėnesį mokės 700 litų, taip pat sutarė, kad atsakovė sumokės už komunalinius patarnavimus (elektrą, vandenį).2011 m. sausio mėnesį atsakovei atidavė patalpų raktus, atsiskaitymų už komunalines paslaugas knygeles. Nuo šio termino atsakovė galėjo pilnai disponuoti išsinuomotomis patalpomis. Prieš tai kartu su atsakove buvo patikrinti skaitikliai ir jokių skolų nebuvo. Patalpose buvo įvesta apsaugos įranga, tačiau ji nebuvo įjungta ir apsaugos įvedimas 2011 m. balandžio mėnesį buvo atsakovės iniciatyva, jam apie tai nebuvo žinoma. Atsakovė nenorėjo daryti rašytinės sutarties, kad jai nereikėtų mokėti mokesčių valstybei. Iš pradžių atsakovė mokėdavo kas mėnesį po 700 litų, bet vėliau mokėjimas pradėjo strigti. Susidarė skola. Atsakovė išsikeldama iš nuomojamų patalpų, nesumokėjo 2450 Lt nuomos mokesčio.

2012 m. sausio 11 d. važiuodamas pro patalpas pamatė, kad atsakovė išsikrausto iš patalpų. Užėjęs paprašė, kad atsakovė parašytų skolos raštelį, nes atsakovė buvo neatsiskaičiuosi už tris su puse mėnesio (2011 m. spalį, lapkritį, gruodį ir 2012 m. dalį sausio). Skolos faktą atsakovė patvirtino 2012-01-11 pasirašydama skolos raštelį, kuriuo įsipareigojo skolą grąžinti per du mėnesius laiko. Skolos raštelį atsakovė parašė pati, padedama draugės R. S., jie sutarė, kad dar du mėnesius skolos palauks, jog atsakovė gali per mėnesį nors po keliasdešimt litų sumokėti. Skolą grąžinti reikėdavo atsakovės pastoviai prašyti, po 2012-01-11 skolos pasirašymo už nuomą lapelio, atsakovė grąžino tik dalį skolos 450 Lt, sumokėdama ją per kelis kartus 2012 m. kovo - birželio mėnesiais. Tačiau likusios skolos dalies 2000 Lt atsakovė negrąžino iki šios dienos, todėl kreipiasi į teismą, kad skola iš atsakovės būtų priteista.

Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatytas dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. l d. numatytos 5 proc. dydžio palūkanos. Atsakovė privalo mokėti palūkanas nuo 2012-10-31 teismo įsakymo priėmimo dienos.

Vadovaujantis CK 6.37 str.2d.,6.210 str.1d., 6.477 str.1 d. bei CPK 93 str.1d. teismo prašo:

priteisti iš atsakovės D. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., a.k(duomenys neskelbtini) 2000 Lt skolos už nuomą,5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.21-65) ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. jos individuali įmonė buvo sudariusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį dėl patalpų parduotuvei su (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo terminas turėjo pasibaigti 2011 m. kovo 16 d. Ant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) stiklo kabėjo telefono numeris, kuriame buvo nurodyta, kad išnuomojamos patalpos. Paskambinusi tuo numeriu, su ieškovu sutarė susitikti ir aptarti nuomos sąlygas.2010-12-30 ji, kartu su motina, nuvyko pas ieškovą, kuris nurodė, jog už nuomą per mėnesį nori gauti 700 litų ir pačiai tektų patalpas šildyti. Patalpose dar reikėjo padažyti sienas, ieškovą informavo, kad jos nuomos sutartis kitose patalpose baigiasi nuo kovo 16 d. ir nori išsinuomoti nuo šios datos. Ieškovas nurodė, kad jam reikalingas garantas ir paprašė avansu sumokėti nuomos mokestį už du su puse mėnesio. Ji sumokėjo jam 1400 litų, o 2011 m. kovo 8 d. dar 700 litų. Žodžiu sutarė, kad ieškovas pats susimokės už patalpų komunalinius patarnavimus (elektrą, vandenį, apsaugą), nes norėjo, kad nuomos sutartyje būtų nurodyta, kad patalpos suteikiamos neatlygintinai. Ji paruošė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią atspausdino R. S., tačiau ieškovas ją pasirašyti vengė ir ji iki šiol nėra pasirašyta. Ieškovas tik pasirašė ant reklaminio stendo pakabinimo ant pastato projekto. Mano, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ieškovas nepasirašė, kad jam nereikėtų mokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Apie tai, kad jos individuali įmonė nuomoja iš ieškovo patalpas, ji deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, už 2011 metus sumokėjo 104 litus nekilnojamojo turto mokestį.

Ieškovas knygeles mokėti už komunalines paslaugas jai perdavė po 2011 m. kovo 16 d. Ji sumokėjo 120 litų skolą už vandenį, mokėjo už elektrą, vandenį ir mokėdavo 700 litų dydžio nuomos mokestį per mėnesį, kuriuos perduodavo tai tiesiogiai ieškovui, tai jo turimos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) pardavėjai V. P. , nunešdama juos vokelyje. Nuomos mokestį kai kada vėluodavo sumokėti, jai padėdavo sumokėti močiutė, kai gaudavo pensiją ar mama, nes iš įmonės pajamų negalėdavo sumokėti, kadangi nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir mokesčio už nuomą ji negalėdavo parodyti kaip įmonės išlaidų. 2011 m. gruodžio mėnesį į jos parduotuvę atvykusi ieškovo žmona A. S. pasakė, kad rado naujus nuomininkus, nes atsakovei nesiseka verslas ir paprašė išsikelti.2012 m. sausio 11 d. į jos parduotuvę užėjęs ieškovas paprašė parašyti skolos raštelį, kad ji yra skolinga už patalpų nuomą .Tuo metu ji jau kraustėsi iš patalpų. Kartu buvo ir jos draugė R. S. Ji parašė skolos raštelį pati, tekstą sukurti padėjo S. Skolos raštelį už patalpų nuomą ji atidavė ieškovui. Tik vėliau pagalvojo, kad sumokėjo avansą ieškovui už 2011 m. sausio, vasario ir kovo pusę mėnesio ir jie turėtų būti įskaityti į nuomos mokestį, nes ji patalpomis pradėjo naudotis nuo 2011 m. kovo 16 d., dar buvo sumokėjusi skolą už vandenį-120 litų ir realiai buvo skolinga ne už tris su puse mėnesio kaip nurodė, bet tik už 2011 m. gruodžio mėnesį, kuriuos grąžino dalimis: 2012-02-14 100 litų sumokėjo ieškovui, 2012-02-24 50 litų grynais ir 50 litų vertės saldainiais bei 2012-03-07 70 litų už ją sumokėjo jos motina N. S.,2012-03-08 ieškovui sumokėjo 200 litų grynais ir 9 litų vertės tulpėmis,2012-03-30 už ją ieškovui sumokėjo motina -150 litų. Liko 71 litas, kuriuos ji užskaitė, nes buvo sumokėjusi ieškovų paliktą skolą už vandenį. Tokiu būdu ji su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas jos neinformavo, kad ieškovas nepakeitė nuomojamų patalpų paskirties per visą nuomos laikotarpį ir jų paskirtis į komercinės buvo pakeista tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovė nurodė, kad jai buvo naudinga sudaryti rašytinę nuomos sutartį, nes tokiu atveju ji būtų galėjusi deklaruoti įmonės išlaidas, būtų mažesnis įmonės pelnas ir ji būtų mokėjusi mažesnius mokesčius, ieškovas pasinaudojo atsakovės neišprusimu.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas .

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004).

Sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių žodine forma sudarytos sutarties esmės, svarbu, pagal šalių pateiktus leistinus įrodymus nustatyti konkrečias faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo laiko, vietos ir sutartyje apibrėžtų sąlygų.

Apklausus šalis, liudytojus bei ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas pagal žodinę sutartį išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad jos individuali įmonė nuomojosi patalpas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kurios terminas baigėsi 2011 m. kovo 16 d. ir kaip įrodymą pateikė patalpų grąžinimo aktą (b.l.42-43) ir tik nuo šio termino persikraustė į naujas patalpas (duomenys neskelbtini), priklausančias ieškovui. 2013 m. vasario 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė neneigė, kad patalpų raktus ieškovas jai perdavė 2011 m. sausio mėnesį, nes reikėjo patalpas sutvarkyti, padažyti sienas, ką ji ir padarė, t.y. pasiruošė patalpas, kad persikrausčiusi iš anksčiau nuomotų patalpų, galėtų toliau tęsti savo įmonės veiklą bei užsiimti prekyba (b.l.102). Byloje apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, ir jiems priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2010 m. pabaigoje, gruodžio mėnesį į juos kreipėsi D. S., prašydama išnuomoti jiems priklausančias patalpas, nurodė, kad ji nuomojasi patalpas parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir nuomos sutartis baigiasi 2011-03-16.Jie informavo, kad iki kovo mėnesio nelauks, nes jau buvo ir kitų patalpas išsinuomoti norinčių asmenų. Atsakovė sutiko nuomoti iš karto, kad patalpų neišsinuomotų kiti.2011 m. sausio mėnesį jie atsakovei perdavė raktus ir atsiskaitymo knygeles už komunalinius patarnavimus (vandenį, elektrą), prieš tai su atsakove sutikrinę skaitiklių duomenis. Iš karto patalpose atsakovė darė kosmetinį remontą, vežė malkas, patalpomis naudojosi, jie neprieštaravo,. Su atsakove buvo sutarta, kad ji per mėnesį mokės 700 Lt nuomos mokestį bei susimokės už komunalinius patarnavimus (b.l.104-106).Atsakovė taip pat neneigė, kad buvo susitarta dėl 700 litų dydžio nuomos mokesčio per mėnesį, tačiau teigė, kad mokesčius už komunalines paslaugas nuomotojas turėjo įskaityti į sutartą nuomos mokestį (b.l.102-104). Tokius jos teiginius paneigia faktinės bylos aplinkybės, nes ji kas mėnesį, vėliau ir vėluodama, bet mokėjo 700 litų dydžio nuomos mokestį ieškovui ir mokesčius už komunalines paslaugas. Tą ji teigė ir apklausos metu, tą patvirtino byloje apklausti liudytojai ir atsiskaitymo už mokesčius knygelių kopijos (b.l.73-74,78) .Be to apklausta liudytoja N. S., atsakovės motina, nurodė, kad su ieškovu buvo sutarta nuomos mokesčio už mėnesį kaina-700 litai , taip pat , jog nuomininkė turės susimokėti už vandenį bei elektrą (b.l.107-108). Jei susitarimas būtų buvęs priešingas, tai atsakovė nebūtų mokėjusi mokesčių už komunalines paslaugas, ar mokėjusi mažesnį nuomos mokestį, ar bent jau reiškusi pretenzijas patalpų savininkui dėl sumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas įtraukimo į nuomos kainą.

Kaip teigė ieškovas, tą pripažino ir atsakovė, kad ji vėluodavo susimokėti nuomos mokestį, kurį perduodavo tiesiogiai V. S., ar ieškovui priklausančios parduotuvės pardavėjai V. P., kuri tą patvirtino apklausta teismo posėdžio metu (b.l.106). Ieškovas teigė, kad buvo susidariusi skola už tris mėnesius ir jis atsitiktinai važiuodamas pro patalpas, pamatęs, kad atsakovė kraustosi iš patalpų, todėl užsuko pasidomėti ir sužinojęs, kad atsakovė tikrai persikelia iš nuomojamų patalpų, paprašė jos sumokėti skolą už patalpų nuomą arba , kad atsakovė parašytų skolos raštelį.2012 m. sausio 11 d. atsakovė, padedama draugės R. S., tokį raštelį ir surašė pati, niekieno neverčiama, sukūrė tekstą, nurodė kiek ji yra skolinga, už kokį laikotarpį, taip pat sutarė, kad atsiskaitys per du mėnesius (b.l.2,102-104,106-108). Atsakovė buvo likusi skolinga ieškovui 2450 litų, t.y. už 2011 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius bei pusę 2012 m. sausio mėnesio. Kaip teigė ieškovas ir liudytoja A. S., grąžinti likusią skolos dalį atsakovės reikėdavo pastoviai prašyti. Jie netgi sutiko, kad atsakovė per mėnesį sumokėtų kiek gali, nors po 50 litų, tačiau atsakovė sumokėjo tik 450 litų, o likusi skolos dalis už patalpų nuomą nesumokėta iki šiol.

Atsakovė teigia, kad ji parašiusi skolos raštelį, atsiminė, jog buvo sumokėjusi avansą už tuos mėnesius, kol ji dar į patalpas nebuvo įsikėlusi, t.y.1750 litų, kurie turi būti išskaityti iš susidariusios skolos ir buvo likusi skolinga tik už 2011 metų gruodžio mėnesį-700 litų ir juos grąžino taip:2012-02-14 sumokėjo V. S.-100 litų,2012-02-24 davė 50 litų grynais ieškovo žmonai ir 50 litų vertės saldainių,2012-03-07 už ją V. S. sumokėjo jos motina N. S.,2012-03-08 sumokėjo 200 Lt V. S. grynais ir 9 litų vertės tulpėmis,2012-03-30 už ją V. S. 150 litų sumokėjo jos motina N. S. Taip pat nurodė, kad buvo likusi 120 litų skola už vandenį, kurią jis apmokėjo, todėl 71 litą užskaitė iš šio mokesčio ir ieškovui ji neskolinga .Liudytoja N. S. teigė, kad mokėjo dalimis ieškovui skolą už 2011 m. gruodžio mėnesį, jog sumokėjo 370 litų (b.l.107-108). Ieškovas neneigia, jog po 2012-01-11 skolos pasirašymo raštelio dalimis jam buvo sumokėta 450 litų, kadangi jokių kitų įrodymų nėra pateikta, todėl negalima teigti, jog buvo sumokėta visa atsakovės nurodyta suma.

Atsakovė pilnai išnuomotomis patalpomis galėjo disponuoti jau nuo 2011 m. sausio mėnesio, jai buvo perduoti raktai, ji darė patalpų remontą, pritaikė patalpas prekybai. Patalpomis tuo metu ieškovo šeima nesinaudojo, jų deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010 12 21 jau buvo kitu adresu (b.l.81). Atsakovė yra pateikusi ir nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2011 metus, kurioje nurodė informaciją apie iš fizinio asmens perimtą turtą ir sumokėjo 104 litus nekilnojamojo turto mokesčio (b.l.48).Sutiktina, kad laikyti tuščias patalpas žiemos laikotarpiu, tuo pačiu turint kitų pasiūlymų nuomoti patalpas ir atsisakyti gauti realiais pajamas ieškovui būtų buvę nelogiška, tuo labiau atsakovė galėjo jomis naudotis, todėl teigti, kad jos sumokėtas už du su puse mėnesius avansinis mokėjimas turėtų būti įskaičiuotas į skolos raštelyje nurodyta sumą, nėra pagrįstas, be to ir kitų įrodymų, jog buvo toks susitarimas nėra pateikta.

Nėra pateikta įrodymų pagrįsti atsakovės teiginiui, kad perdavus jai patalpas buvo likusi skola už vandenį, kurią sumokėjo 2011-05-11.Ieškovas ir liudytoja A. S. teigė, kad visi atsiskaitymo knygelėse nurodyti skaitliukų duomenys buvo sutikrinti, atsakovė už vandenį mokėjo gegužės mėnesį, kai nuo sausio mėnesio jau naudojosi patalpomis, remontavo patalpas, todėl didesnis vandens suvartojimas per keturis mėnesius yra visiškai realus ir negali būti išskaičiuotas iš nuomos mokesčio skolos.

Nors ir atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l.21-23) nurodė, kad žodžiu buvo sutarta, jog V. S. mokės ir už patalpų apsaugą, tačiau apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartį dėl patalpų apsaugos ji sudarė pati, apsaugos sistema buvo įvesta 2011-04-01, ji mokėjo už apsaugą ir pretenzijų atlyginti jos išlaidas ieškovo neprašo (b.l.104,55-65, sutartyje nėra atsakovės parašo), be to ir ieškovas nurodė, kad sutartį su apsaugos firma atsakovė sudarė pati savo iniciatyva, patalpose buvo įvesta apsaugos įranga, tačiau ji buvo neprijungta, nes jam apsaugos nereikėjo (b.l.100-102), todėl ir pagrindo išskaičiuoti už ją sumokėtų lėšų iš nuomos mokesčių nėra pagrindo.

Atsakovė teigė, kad ieškovas nenorėjo pasirašyti jam pateiktos rašytinės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b.l.26),kur buvo nurodyta, kad nuomininkas savo lėšomis moka už sunaudotą elektrą, vandenį, komunalinius patarnavimus, ryšį bei kitas mokamas paslaugas, nes nenorėjo mokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio, tačiau minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad ir patalpos išnuomojamos neatlygintinai, todėl dėl vengimo mokėti mokesčius jam nebuvo pagrindo atsisakyti pasirašyti šią sutartį.

Atsakovė taip pat teigė, kad išnuomotų patalpų paskirtis per visą nuomos laikotarpį nebuvo pakeista į komercinės paskirties patalpas, o buvo likusios kaip gyvenamosios patalpos, tai kėlė riziką atsakovės verslui per visą patalpų nuomos laikotarpį, tačiau byloje nėra pateikta, kad tai atsakovei turėjo įtakos, ji galėjo vykdyti savo veiklą, jos individualiai įmonei buvo išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, kurioje nurodyta konditerinių gaminių pardavimo vieta (b.l.44-47), jokių nuobaudų, įpareigojimų, ar teisių suvaržymų nepatyrė. Pagal byloje pateiktą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-08-08 išrašą, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos kaip parduotuvė, nurodyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (prekybos) (b.l.16).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Vertinant įrodymus pagal šiuos principus yra pagrindą pripažinti, kad labiau tikėtina, jog faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias jas nurodo ieškovas.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, o taip pat kitas faktines aplinkybes, nustatytina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė terminuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti 700 Lt nuomos mokesčio kas mėnesį ir mokesčius už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį). Byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik naudojosi ginčo patalpomis iki 2012 m. sausio 11 d., bet ir vykdė savo įsipareigojimus pagal žodinę nuomos sutartį, nes mokėjo nuomos mokestį ir apmokėjo už išsinuomotoms patalpoms teiktas komunalines paslaugas. Sutinkamai su CK 6.477 straipsnio nuostatomis nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį (tai šiuo atveju ir buvo padaryta, nuomotojas davė atsakovei patalpas, t.y. savo asmeninį turtą laikinai naudotis už užmokestį ir atsakovė jai išnuomotu turtu naudojosi bei pradėjo mokėti nuomos mokestį). Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, todėl ji galėjo būti sudaryta ir žodžiu (CK 6.478 str. 1 dalis). Pagal CK 1.71 str. 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties šalys privalo jos laikytis ir ją vykdyti (CK 6.189 str. 1 dalis). Sandoris laikomas sudarytu žodžiu, jeigu jį sudarantis asmuo savo valią sudaryti sandorį išreiškia pasakydamas žodžiu arba tai išreiškia atitinkamu savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė savo valią sudaryti buto nuomos sutartį išreiškė ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes naudojosi ieškovo patalpomis beveik metus laiko , sumokėjo dalį nuomos mokesčio bei mokesčius už komunalines paslaugas , taip pat 2012-01-11 raštu pripažino savo skolą už nuomą, kuris nėra nuginčytas. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Atsakovė pagal žodinę nuomos sutartį įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus mokesčius, tačiau įsipareigojimų nustatytais terminais bei tvarka nevykdė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų visiškai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartines prievoles ir ieškovo reikalavimas priteisti 2000 Lt skolą iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 4 p., 6.487 str. 1 d.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012 m. spalio 31 d., iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Tenkinant ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2 d.) ,250 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų už pareiškimo dėl skolos priteisimo parengimą (b.l.4-5) bei 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.82,92,CPK 98 str.).

Iš atsakovės nepriteistina ir neišieškotina 6,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (t.y.10 Lt, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.6d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259,263-265,270 str. teismas

nusprendžia:

ieškovo V. S. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. S., a.k(duomenys neskelbtini) 2000 Lt skolą ,1022 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos-2012 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė