Panevėžio apygardos teismo nutartis, ATP-435-72/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-09-12
Bylos Nr.: ATP-435-72/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-50-3-00558-2012-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Tomas Zdanavičius
Pažeidėjas: R. G.

Kategorijos

79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Gytis Stasevičius Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-435-72/2012

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00558-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu R. G. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 2200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. birželio 17 d. apie 01.51 val. Utenos r., (duomenys neskelbtini) vs., vairavo transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, eidamas svyravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas) nesaugiu greičiu, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. R. G. buvo sulaikytas kitų eismo dalyvių, kurie į įvykio vietą iškvietė policiją, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams, R. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir policijos pareigūnų buvo surastas jo paties sodyboje, jam nurodžius pasitikrinti girtumą, jis atsisakė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18, 133 p. reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, jog R. G. kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio šaknele, protokolu dėl asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, A. K., V. K. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, asmens duomenimis, gautų įvykių stebėjimo duomenimis, pažyma apie asmens baustumą. Skirdamas R. G. administracines nuobaudas teismas atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas, iki paskutinio pažeidimo padarymo buvo vienuolika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinės nuobaudos tikslus. Apylinkės teismas nustatė vieną R. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ATPK 7, 248, 257, 284 str. normos ir suformuota teismų praktika įtvirtina neginčytiną institucijos, tiriančios pažeidimo faktą, pareigą bylą ištirti visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai, ir, byloje nustačius pažeidimo faktą, visiškai įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl teisės normos pažeidimo. Mano, kad šio principo nagrinėjant jo atžvilgiu pradėtą administracinės teisės pažeidimo bylą laikytasi nebuvo, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas pripažint jį kaltu. Atkreipia dėmesį, kad yra pripažintas kaltu tik A. K. ir jo sutuoktinės V. K. parodymais apie tai, jog jis menamai vairavo būdamas neblaivus. Tačiau nei protokolą surašęs pareigūnas, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į jo nurodomas aplinkybes dėl šių asmenų parodymų neobjektyvumo ir galimo jo apkalbėjimo. Nurodo, kad 2012 m. birželio 17 d. su savo drauge ir jų bendru mažamečiu vaiku atvyko pas draugės gimines į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Utenos r. Būdamas sodyboje nevartojo jokio alkoholio, nes planavo vakare važiuoti į Uteną. Tarp jo ir draugės kilo konfliktas, jie apsižodžiavo ir išsiskirstė. Tuo metu iš šalia esančios K. sodybos per lauką atėjo du neblaivūs asmenys, iš kurių vienas buvo M. K.. Su M. K., kaip ir su kitais jo giminėmis, jis nesutarė, keletą kartų yra apsižodžiavę ir net apsistumdę. Jiems atėjus kaip ir kiekvieną kartą prasidėjo kivirčai ir nesutarimai. Siekdamas išvengti didesnio konflikto liepė jiems pasišalinti iš privačios valdos. Pats nuėjo į kitą namo pusę. Vėliau grįžęs jų jau neberado. Norėjo važiuoti namo, todėl pradėjo ieškoti savo draugės. Jos niekur neradęs pagalvojo, kad ji gali būti K. sodyboje. Bijodamas dėl jos sėdo į automobilį ir nuvažiavo į sodybą. Prie pat sodybos pamatė išvažiuojantį automobilį ir sustojo, išlipo iš automobilio. Iš kito automobilio išlipo A. K., kuris pradėjo priekaištauti, ką jis veikia jo tėvų sodyboje. Į jo paaiškinimus, kad jis ieško savo draugės, A. K. jokio dėmesio nekreipė ir pradėjo kviesti jų sodyboje buvusią kompaniją. Supratęs, kad priėjus neblaivų asmenų grupei neabejotinai kils konfliktas, galbūt net muštynės, jis palikęs automobilį per laukus sugrįžo į savo draugės tėvų sodybą. Sužinojęs, kad jo draugė kartu su vaiku jau miega, suprato, kad liks miegoti minėtoje sodyboje. Kadangi niekur važiuoti nebereikėjo, išgėrė alaus. Gal po 40-50 min. į sodybą atvažiavo policijos pareigūnai. Su jais buvo ir jo minimi Kunčinai. Policijos pareigūnai jį apkaltino vairavus automobilį neblaiviam. Kadangi jis beveik valandą buvo nevairavęs automobilio ir išgėręs alaus, policijos pareigūnams atsisakė tikrintis blaivumą. Nurodo, kad teismas padarytų išvadų, kad jis būdamas neblaivus, nesaugiu greičiu, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, vairavo automobilį, negrindžia byloje absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais. Prieš jį liudiję asmenys turi pakankamą motyvą jį apkalbėti, todėl jų parodymai byloje nėra objektyvūs, juolab kad šiuos parodymus surašė pats pareigūnas, dėl ko, dviejų skirtingų asmenų parodymai yra beveik identiški, kas taip pat leidžia abejoti dėl šių liudytojų nurodytų aplinkybių tikslumo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo policijos pareigūnai nesustabdė vairuojančio automobilį. Jis nepadarė jokio eismo įvykio ar kitokio pažeidimo, todėl šioje situacijoje privačioje valdoje galėjo sau leisti vartoti alkoholį. Šiuo atveju jokie teisės aktai nenustato jam pareigos tikrintis savo blaivumo, juolab kad buvo gėręs alaus ir toks matavimas neduotų jokių objektyvių žinių apie jo blaivumo būseną prieš valandą. Nurodo, kad bylą vedęs teisėjas teismo procesą vedė formaliai, neįsigilinęs į bylos esmę ir jos išsprendimui svarbias aplinkybes. Visas teismo posėdis truko apie 6-8 min., todėl, akivaizdu, kad tokio greito proceso metu buvo neįmanoma visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teismas jo bandymą paaiškinti, kaip viskas vyko iš tiesų, nutraukė neleisdamas toliau jam pasakoti, taip pat iš konteksto ištraukė jo žodžius apie tai, kad automobilį jis vairavo blaivus, nutarime nurodė, kad teismo posėdžio metu pripažino vairavęs neblaivus. Su tokiais teismo argumentais nesutinka, nes jis niekada nenurodė, kad vairavo išgėręs, nes to nebuvo. Teisėjas jo prašymą apklausti kitus tą dieną buvusius liudytojus ignoravo. Pastebi, kad savo sprendimą byloje teismas paskelbė jau po 5 minučių pasibaigus posėdžiui, kas kelia pagrįstas abejones dėl galimybės per tokį trumpą laiko tarpą tinkamai išnagrinėti bylą ir surašyti sprendimą, neparengus teismo sprendimo iš anksto. Be to, tas pats teisėjas jau anksčiau jam yra skyręs nuobaudą kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir tai taip pat galėjo turėti įtakos šios bylos objektyviam išnagrinėjimui. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės į teisingą, objektyvų ir nešališką teismą. Nurodo, kad teismas nutarime nurodė jo kaltę pagrindžiančius duomenis. Tačiau pažymi, kad teismo nutarime nurodytos alkoholio matuoklio šaknelės jo pasidarytoje bylos kopijoje apskritai nėra, o administracinės bylos lapas Nr. 5 (nutarime nurodyta alkoholio matuoklio šaknelė) yra administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pastebi, kad šiuo protokolu pareigūnas konstatuoja, kad jis apžiūros metu yra neblaivus, t. y. pats padaro medicininę išvadą apie jo neblaivumą, kurią neabejotinai gali padaryti tik medicinos specialistas. Mano, kad tokie pareigūno veiksmai prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems neblaivumo nustatymo tvarką. Kai jis dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsisakė tikrinti blaivumą alkotesteriu, policijos pareigūnas galėjo ir privalėjo tokį jo atsisakymą įforminti. Jokios teisės procesiniame dokumente konstatuoti jo blaivumą ar neblaivumą pareigūnas neturėjo, nes tai yra išskirtinai specialistų kompetencija. Mano, kad šiuo atveju policijos pareigūnas iš akies savo nuožiūra nustatinėdamas jo blaivumo būseną, neabejotinai viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktais nustatytą neblaivumo nustatymo tvarką, todėl ši jo protokole neteisėtai nustatyta aplinkybė yra niekinė ir ja vadovautis byloje negalima. Procesiniuose dokumentuose galėjo būti tik konstatuota, kad jis atsisakė pagal policijos reikalavimą tikrintis blaivumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė ATPK 126 str. 4 d. ta apimtimi, kuria yra numatyta atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą, o ne todėl, kad menamai vairavo neblaivus. Todėl ši aplinkybė iš procesinių dokumentų turi būti panaikinta. Be to, tiek protokole, tiek ir nutarime nurodyta, kad jis nesitikrindamas blaivumo pažeidė KET 18 p. reikalavimus, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. Tačiau pastebi, kad pareiga tikrintis girtumą šiuose teisės aktuose yra nustatyta tik vairuotojui, o ne visiems asmenims. Atvykus policijos pareigūnams jis paprasčiausiai sėdėjo prie stalo ir jau beveik valandą jokios transporto priemonės nevairavo, todėl jokios įstatyminės prievolės šioje situacijoje policijos reikalavimu tikrintis blaivumą tuo metu jis apskritai neturėjo, nes neatitiko vairuotojo sąvokos, nurodytos teisės aktuose. Mano, kad šioje situacijoje pareigūnų reikalavimas tikrintis blaivumą buvo neteisėtas ir neprivalėjo būti vykdomas, o jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 str. 4 d. nuostatų pažeidimą ta apimtimi, kuria yra numatyta atsakomybė už vairuotojo atsisakymą tikrintis blaivumą. Nurodo, kad nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kuo yra grindžiama jo kaltė dėl ATPK 124¹ str. 7 d. reikalavimų pažeidimo, todėl šioje dalyje nutarimas neabejotinai pripažintinas nepagrįstu. Mano, kad jo pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes nepadarė jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas R. A. S. prašo R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad surinkus pakankamai įrodymų dėl R. G. padarytų KET 14, 18 ir 133 p. numatytų reikalavimų pažeidimų, dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą buvo surašytas apsvaigimo vengimo nustatymo protokolas, išsamiai apklausti liudytojai, surašyti tarnybiniai pranešimai bei pradėta administracinė byla R. G. atžvilgiu. Mano, kad administracinė nuobauda R. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes. Teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė ignoruodamas minėtų procesinės teisės normų reikalavimus, o jų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas R. G. kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymo, klausimą, apsiribojo tik byloje surinktų įrodymų išvardijimu, t. y. teismas nurodė tik tai, kad apelianto kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio šaknele, protokolu dėl asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, A. K., V. K. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, asmens duomenimis, gautų įvykių stebėjimo duomenimis, pažyma apie asmens baustumą, todėl jis yra baustinas. Tačiau šių byloje esančių įrodymų teismas nedetalizavo, visiškai neaptarė šių įrodymų turinio, nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., ir jų motyvuotai neįvertino. Teismas skundžiamame nutarime visiškai nemotyvavo savo išvadų dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nenurodė, kurie konkrečiai įrodymai patvirtina jo kaltę dėl ATPK 126 str. 4 d., o kurie dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo nutarime nurodyto R. G. kaltę pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. patvirtinančio įrodymo - alkoholio matuoklio šaknelės, bylos medžiagoje apskritai nėra, todėl šiuo įrodymu teismas negalėjo remtis, įrodinėdamas R. G. kaltę. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo neigia, paaiškindamas, kad automobilio jis nevairavo, nurodytu metu buvo šalia esančioje sodyboje. Savo kaltės R. G. nepripažįsta ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nurodyta tik tiek, kad R. G. bylos nagrinėjimo metu pripažino vairavęs automobilį ir atsisakęs pasitikrinti neblaivumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik automobilio vairavimas pats atsakomybės pagal ATPK neužtraukia. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teismas nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Tuo tarpu nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač duotus asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi iš nutarimo turinio, nesant byloje teismo posėdžio protokolo, kuriame būtų užfiksuoti R. G. paaiškinimai, yra neaiški pažeidėjo pozicija dėl jo kaltės pripažinimo ar nepripažinimo padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra neaišku, kokius tiksliai parodymus teisme R. G. davė, ar šie parodymai išsamūs, ar jis pareiškė kokius nors prašymus, jei taip, kaip jie buvo išspręsti (apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad visas teismo posėdis truko apie 6-8 min., teismas jo bandymą paaiškinti, kaip viskas vyko, nutraukė neleisdamas toliau jam pasakoti, taip pat iš konteksto ištraukė jo žodžius, kad jis automobilį vairavo blaivus, o jo prašymą apklausti liudytojus apskritai ignoravo).

Antra, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų – policijos pareigūnų Ž. G. ir A. K. bei neapklausęs kaip liudytojais A. K. ir V. K., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Kadangi nei R. G. administracinius teisės pažeidimus fiksavęs policijos pareigūnas Ž. G., nei kartu su juo atvykęs policijos pareigūnas A. K., taip pat A. K. ir V. K., kurie galimai tiesiogiai matė R. G. vairuojantį transporto priemonę esant neblaiviam, nesaugiu greičiu, keliant pavojų kitiems eismo dalyviams, teisme nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nesilaikė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, kaltės klausimas R. G. atžvilgiu tinkamai neišanalizuotas, o apsiribota tik formaliu byloje esančių duomenų išvardijimu, todėl tokia kaltės klausimo išsprendimo forma laikytina formalia. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei A. K. ir V. K. paaiškinimais, juolab kad jie surašyti pareigūno, o ne jų pačių ranka, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytus pažeidimus. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nesurinkus pakankamai asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, negali būti laikomas teisėtu.

Kadangi apylinkės teismas tik paviršutiniškai išsprendė R. G. kaltės klausimą ir nepateikė motyvuotų išvadų, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Tik tinkamai išanalizavus R. G. kaltės klausimą dėl galimai jo padarytų pažeidimų, apylinkės teismas galės padaryti motyvuotas išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą, kurio teisėtumą, iškilus abejonėms, galės patikrinti apeliacinės instancijos teismas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime konstatuotas faktas, jog R. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors byloje jokių duomenų apie eismo įvykį nėra.

Atsižvelgiant į tai, dėl kitų R. G. apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėjas

NUTARIA:

Tenkinti dalį R. G. apeliacinio skundo.

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius