- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- Ik-1192-353/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00995-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kestutis Gudynas (pirm.), Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskiene
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Kestucio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Rimanto Giedraicio ir Janinos Vitunskienes,
viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. K. skunda atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos del ipareigojimo atlikti veiksmus ir aktu ištyrimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
P. V. K. kreipesi i teisma, prašydamas: 1) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu suteikti pareiškejui kirpejo paslaugas; 2) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu priimti iš pareiškejo šeimos lagamina; 3) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu patvirtinti igaliojima; 4) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu sudaryti galimybe nereciau nei du kartus i savaite apsilankyti duše ir ne trumpiau nei 30 minuciu praustis; 5) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu, pareiškejui prireikus, ijungti dienini apšvietima; 6) ipareigoti sudaryti tinkamas laikymo salygas baudos izoliatoriuje atliekant šiuos veiksmus: a) imontuoti radijo taška ir signalini mygtuka pareigunams iškviesti; b) sudaryti salygas langui atidaryti; c) imontuoti lentyna ar spintele; d) irengti sanitarine patalpa; 7) ipareigoti Kauno tardymo izoliatoriu pateikti kopijas, vaizdo irašus minetus skunde; 8) uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakti ijungti šviesa, nes tokios salygos žaloja sveikata; 9) ištirti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus isakymus: 2009 m. rugpjucio 5 d. Nr. 1-88 „Del suimtuju ir nuteistuju kameru tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos aprašo“, 2009 m. rugpjucio 5 d. Nr. 1-88 „Del suimtuju ir nuteistuju dienotvarkes“, 2009 m. rugpjucio 5 d. Nr. 1-89 „Del suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“ del to, kad pagal šiuos poistatyminius teises aktus pareiškeja baudžia ne pagal istatyma. Pareiškejas skunde nurode, jog Kauno tardymo izoliatoriuje nera kirpejo, kuris turetu specialu išsilavinima, paskirtas asmuo kerpa tik mašinele, o jis pageidauja buti apkirptas žirklemis. Pareiškejas turi stuburo išvarža, negali sunkiai kilnoti, jam butinas lagaminas su rankena, šeimos nariai buvo atveže jam lagamina, taciau pasimatymu skyriaus darbuotojas pasake, kad toks daiktas yra draudžiamas, todel negali buti perduodamas. Neturedamas lagamino, jis negali susideti savo asmeniniu daiktu, o lagaminas nera itrauktas i draudžiamu perduoti daiktu saraša. Vadovaujantis LR CK 2.137 str. 1 d., pareiškejas norejo savo pilietines teises, nustatytas LR Konstitucijoje, perduoti savo šeimos nariui, t.y. broliui, taciau atsakovas prašymo netenkino, tuo pažeisdamas jo teise sudaryti civilinius sandorius, ginti savo interesus per igaliota asmeni. Taip pat nurode, jog pareiškejas neturi galimybes kiekviena diena pasinaudoti dušu, kad galetu palaikyti asmens higiena ir švara. Draudimas palaikyti asmens higiena sudaro nepatogumus, del ko jis jauciasi nepilnaverciu, patiria stresa. Tuo atsakovas pažeidžia 2006 m. rekomendacija del Europos kalejimu taisykliu. Pareiškejas del oro salygu, kai nepakanka naturalios šviesos ir dienos metu išjungus apšvietima, s negali skaityti, rašyti ir taip leisti savo laisvalaikio. Teises aktuose nurodyta, kad kamerose turi buti radijo taškas. Pareiškejas turi teise klausytis žiniu, muzikos, taciau to nera radio taško. Vidaus tvarkos taisyklese nurodyta, kad turi buti irengtas kameroje ir signalinis mygtukas, jei pablogetu savijauta, butu galima išsikviesti butina pagalba. Kameroje turi buti mechaninis ir naturalus vedinimas, tai numatyta sanitarinese taisyklese. Turimas knygas pareiškejas turejo susideti ant grindu, kadangi kameroje nera lentynos ar spinteles daiktams susideti. Teises aktuose numatyta, kad turi buti irengtas sanitarinis mazgas, turi buti unitazas, praustuve, veidrodis. Kadangi nera sanitarines patalpos, neimanoma normaliai atlikti fiziologiniu poreikiu. Nurode, jog prieš pareiškeja tardymo izoliatoriuje buvo panaudotas smurtas, tai buvo filmuota, taciau paprašius pateikti vaizdo iraša, buvo gautas neigiamas atsakymas. Pareiškejas nurodo, kad be jo sutikimo jo filmuoti negalima, o vaizdo iraša nori pateikti prokuraturai. Lempuciu ijungimas nakti žaloja sveikata, kadangi lemputes šviesa trukdo miegoti, pareiškejui buvo nustatyti miego sutrikimai. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus priimti aktai, nustatantys elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibudintu subjektu grupei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje numatytos asmens teises, laisves. Atsakovo nustatytos ikalintiems asmenims elgesio taisykles diskriminuoja atskiras asmenu grupes. Bausti galima tik pagal istatyma, o ne pagal poistatyminius aktus.
Teismo posedyje pareiškejas V. K. paaiškino, jog jis reikalavimo del žalos atlyginimo skunde nesuformulavo ir žalos atlyginti neprašo. Atsakovu byloje prašo laikyti tik Kauno tardymo izoliatoriu.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškejo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b.l. 37-39) nurode bei atsakovo atstovas teismo posedžio metu paaiškino, kad suimtuju ir nuteistuju kirpimosi paslaugos reglamentuotos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus isakymu patvirtintose tvarkose. Šiose tvarkose, kaip pageidauja pareiškejas, kirpimosi paslauga žirklemis yra nenumatyta. Pareiškejui pasiulius kirpejo paslaugas, pastarasis atsisake, motyvuodamas, jog jis pageidauja buti apkirptas žirklemis. Del pareiškejo reikalavimo - priimti iš šeimos nariu lagamina mano, kad lagaminas nera priskiriamas prie drabužiu ar avalynes, kuriu gavimo tvarka numatyta Suemimo vykdymo istatyme, todel pareiškejas gali pasinaudoti istatymo jam suteikta teise ir lagamina nusipirkti istaigos parduotuveje. Pareiškejas savo prašyme „Del igaliojimo“ nurode, kad perduoda savo pilietines teises broliui E. K.. Istaigos administracija, ivertinusi, kad šis prašymas yra nekonkretus ir pilnai neaiškus, atsakovo atstovo nuomone, pagristai atsisake tenkinti jo prašyma ir informavo pareiškeja, kad asmuo pilietines teises igyja priemes konkrecios valstybes pilietybe ir šios teises niekam negali buti perleidžiamos. Pareiškejas prašo ipareigoti atsakova sudaryti galimybe nereciau nei du kartus i savaite apsilankyti duše ir ne trumpiau nei 30 minuciu praustis. Istaigos administracija, suteikdama pareiškejui karta per savaite po 10 min. pasinaudoti dušu galiojanciu teises aktu nepažeidžia, o dažnesnis suimtuju ir nuteistuju nuvedimas i dušus bei laiko prailginimas šiuo metu negalimas del istaigos finansiniu galimybiu ir del didelio asmenu, laikomu izoliatoriuje, skaiciaus. Del pareiškejo reikalavimo ijungti dienini apšvietima teigia, kad galiojanciuose teises aktuose numatyta, kad gyvenamose kamerose šviesiu paros laiku, nuo kovo menesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) ir nuo spalio menesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val.iki 15.00 val.) yra išjungiamos dirbtinio apšvietimo lempos. Kitu paros metu, išskyrus miegui skirta laika, apšvietimas yra ijungiamas, be to kamerose irengti langai, kurie užtikrina dienos šviesa. Kalejimu departamento direktoriaus isakymu patvirtintame aprašyme numatyta, jog drausmes izoliatoriaus kameroje nera numatytas radijo taškas, signalinis mygtukas pareigunams iškviesti ir sanitarine patalpa, taip pat nenumatyta ir spintele, o sienine lentyna asmens higienos reikmems sudeti yra visose drausmes izoliatoriaus kamerose. Naktinis apšvietimas kameroje irengtas vadovaujantis Tardymo izoliatoriu irengimo ir eksploatavimo taisyklemis, kur numatyta, jog kamerose privalo buti dieninis ir naktinis apšvietimas. Del pareiškejo prašymo ištirti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pasirašytus isakymus nurodo, kad suemimo vykdymo istatyme reglamentuotos suemimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, o tardymo izoliatoriaus direktorius ipareigotas savo isakymais tvirtinti tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos aprašus. Todel Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius isakymais patvirtindamas pareiškejo nurodytas tvarkas veike teisetai ir pagal istatyma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškejas V.K. K. rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 13 d. nuosprendžiu (b.l. 143-144) buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 10 p. bei 286 str. 1 d. Iki nuosprendžio isiteisejimo, V. K. buvo paskirta kardomoji priemone – suemimas, todel pareiškejas perkeltas i Kauno tardymo izoliatoriu. Nuo 2010 m. gegužes 13 d. iki 2010 m. spalio 28 d. pareiškejas buvo laikomas 203 kameroje (b.l. 139). 2010 m. spalio 8 d. pareiškejas buvo etapuotas i Vilniaus pataisos namus (b.l. 156). Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 V. K. buvo patalpintas i drausmes izoliatoriu 10 paru ir buvo laikomas 146 drausmes izoliatoriaus kameroje (b.l.140, 145). Gincas šioje byloje yra kiles del laikymo salygu drausmes izoliatoriaus kameroje tinkamumo, teises aktu nustatytu paslaugu Kauno tardymo izoliatoriuje teikimo bei aktu teisetumo.
LR bausmiu vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistuju laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistuju perkelimo iš pataisos istaigu i kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarka, taip pat esanciu kardomojo kalinimo vietose nuteistuju teisine padeti nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas ir LR kardomojo kalinimo (suemimo vykdymo) istatymas. Suimtuju teisiu ir laisviu apribojimo bei pareigu realizavimo tvarka nustato LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Taisykles), kuriu 3 punktas ipareigoja tardymo izoliatoriu vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teises aktus Tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos taisyklems igyvendinti. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, patvirtindamas tvarkas, kuriose nustatytos nuteistuju teises ir pareigos, veike teisetai ir pagal istatymus. Pareiškejas, prašydamas ipareigoti atsakova atlikti tam tikrus veiksmus, negincija tu Kauno tardymo izoliatoriaus isakymu, kuriu pagrindu nustatyti atitinkami draudimai bei suvaržymai, šie isakymai nera pripažinti negaliojanciais, todel darytina išvada, kas atsakovas pagristai savo veikloje vadovaujasi priimtu lokaliniu aktu nuostatomis.
Del skundo reikalavimo ipareigoti suteikti kirpejo paslaugas. Pareiškejas 2010 m. gegužes 21d. raštu praše suteikti kirpejo žirklemis paslaugas (b.l.187). Pareiškejo teigimu, atsakovas nepagristai kirpimo paslaugas teikia tik kirpimo mašinele, nesudarydamas salygu mineta paslauga gauti žirklemis. Ginco santykius reglamentuoja Tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos taisykles, kuriu 107 punktas nustato, jog suimtiesiems ne reciau kaip karta per savaite suteikiama galimybe nueiti i duša, gauti išskalbta patalyne ir apatinius drabužius, ne reciau kaip karta per menesi - pasinaudoti kirpejo paslaugomis. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. isakymu Nr. 1-82 patvirtinta „Suimtuju ir nuteistuju kirpimosi tvarka“ (b.l.42) ir 2007 m. birželio 8 d. isakymu Nr. 1-61patvirtinta „Kirpimosi mašineliu išdavimo i kameras suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarka“ (b.l. 43) nustato kirpimo paslaugu teikima išimtinai kirpimo mašinele. Kadangi šiuos santykius reglamentuojanciuose teises aktuose plauku kirpimas žirklemis nera numatytas, todel darytina išvada, jog atsakovas teises aktu nustatyta plauku kirpimo paslauga teikia, o šios paslaugos teikimo budas - kirpimo mašinele - atitinka lokaliniu aktu nuostatas. Nuteistuju asmenu laisves atemimo bausme padetis – specifine: jie privalo gauti butinas paslaugas, taciau ju teikimo budu ivairoves suvaržymai yra neišvengiama kalinimo pasekme. Todel pareiškejas nepagristai reikalavo ipareigoti atsakova suteikti kirpimo paslaugas žirklemis, o atsakovo 2010 m. birželio 9d. raštu Nr.49/109 suformuluotas atsisakymas yra pagristas (b.l.186).
Del skundo reikalavimo ipareigoti priimti iš šeimos nariu lagamina. Ši reikalavima pareiškejas išreiške 2010 m. gegužes 26 d. prašymu Nr.2.2-123/1185 (b.l.185). LR suemimo vykdymo istatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji turi teise per tris menesius gauti viena pašto ar perduodamu drabužiu, avalynes siuntini ir neribota kieki smulkiuju paketu su spauda. Lagaminas nera priskiriamas prie drabužiu ar avalynes. Todel, nors jis ir neitrauktas i draudžiamu daiktu suimtiesiems tureti saraša, negalejo buti priimtas. Del šios priežasties istaigos administracija pagristai atsisake tenkinti pareiškejo prašyma. Suimtiesiems leidžiama už asmeninese saskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktu ir butiniausiu reikmenu Tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos taisykliu nustatyta tvarka. Kadangi, kaip pareiškejas teigia, del lagamino neturejimo patiria fizinis nepatogumus, todel teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog V. K. gali pasinaudoti Suemimo vykdymo istatymo 28 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ir pageidaujama lagamina isigyti istaigos parduotuveje. Del to atsakovo2010 m. birželio 08 d. atsakymas yra pagristas (b.l.186).
Del skundo reikalavimo patvirtinti igaliojima. Pareiškejas 2010 m. birželio 9d. (b.l.81) kreipesi i Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriu su prašymu išduoti igaliojima broliui K. K. atstovauti jo ( pareiškejo) pilietines teises. Civilinio kodekso 2.137 straipsnyje itvirtinta, kad igaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (igaliotojo) duodamas kitam asmeniui (igaliotiniui) atstovauti igaliotojui nustatant ir palaikant santykius su treciaisiais asmenimis. Igaliojimai turi buti patvirtinti notaro arba laisves atemimo vietu vadovu ( civilinio kodekso 2.138 str. 2d. 2 p.). Kadangi 2010 m. birželio 9 d. prašyme pareiškejas nurode, kad igaliojimu nori perduoti pilietines teises broliui, istaigos administracija pagristai atsisake ji tenkinti 2010 m. birželio 19d. raštu ( b.l.180) informuodama pareiškeja, kad asmuo pilietines teises (teise i gyvybe, asmens nelieciamumas, privataus gyvenimo nelieciamumas, saviraiškos laisve ir kt.) igyja priemes konkrecios valstybes pilietybe ir šios teises niekam negali buti perleidžiamos.
Del skundo reikalavimo ipareigoti prailginti prausimosi duše laika ir apsilankymu jame dažnuma. Pareiškejas savo 2010 m. birželio 16d. reikalavima (b.l.172) grinde Ministru Komiteto Rekomendacija šalims narems Nr. R (2006)2 „Del Europos kalejimu taisykliu“ (toliau – Kalejimu taisykles) (priimta 952-ame Ministru Komiteto ministru pavaduotoju 2006 m. sausio 11 d. posedyje). Ginco santykius liecianti norma nustatyta Taisykliu 19.4 punkte, nustatant, jos higienai palaikyti turi buti irengta tinkama iranga tam, kad kiekvienas kalinys galetu praustis klimatines salygas atitinkancioje temperaturoje, jei imanoma, kiekviena diena, taciau ne reciau kaip du kartus per savaite (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad butu užtikrinti higienos reikalavimai. Kaip matyti, Taisykliu 19.4 punkto nuostata nera imperatyvi. Be kita ko, Rekomendacijos preamboleje nustatyta, jog minetu aktu yra rekomenduojama šaliu nariu vyriausybems vadovautis savo istatymu leidyboje, politikoje ir praktikoje. Taigi, kaip matyti iš preamboles, Kalejimu taisykles nera tiesiogiai taikomas teises aktas Europos Sajungos valstybiu nariu teisineje sistemoje, tai, kaip ir nurodyta akte, yra rekomendacinio pobudžio dokumentas, turint tiksla suvienodinti kalinimo istaigu vidaus tvarkos politika valstybese narese.
Lietuvos Respublikos laisves atemimo vietu irengimo ir priežiuros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiuros organizavima nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. isakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisves atemimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kur 68 punkte numatyta, kad „laisves atemimo vietose laikomiems asmenims turi buti sudaryta galimybe prausti visa kuna po šiltu dušu ne reciau kaip viena karta per savaite. LR suemimo vykdymo istatymo 44 straipsnio 4 dalis ipareigoja izoliatoriaus administracija ne reciau kaip karta per savaite suimtiesiems suteikti galimybe pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. isakymo ,,Del suimtuju ir nuteistuju išvedimo i pirti tvarkos tvirtinimo“ (b.l.44) 2 punkte nustatyta, kad vienos kameros suimtiesiems ir nuteistiesiems yra skirta 10 min. maudymuisi. T. K. nuomone, istaigos administracija, sudarydama galimybe pareiškejui karta per savaite po 10 min. pasinaudoti dušu, galiojanciu teises aktu nepažeide.
Del skundo reikalavimo ipareigoti ijungti dienini apšvietima. Pareiškejas prašo ipareigoti atsakova jam prireikus ijungti dienini apšvietima, kadangi dienos metu pareiškejas išjungus dienini apšvietima negali skaityti ir rašyti. Vadovaujantis Kalejimu departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2009 m. vasario 10 d. isakymu Nr.V-30 „Del laisves atemimo vietu lešu taupymo plano patvirtinimo“ ir atitinkamai Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. vasario 12 d. isakymu Nr.1-13 „Del Kauno tardymo izoliatoriaus lešu taupymo plano patvirtinimo“ nuostatomis, nuteistuju ir suimtuju kamerose šviesiu paros laiku nuo 9 val.iki 15 val. yra išjungiamos dirbtinio apšvietimo lempos. Pareiškejas šio isakymo negincija. Kadangi mineti aktai nera pripažinti neteisetais, nera teisinio pagrindo ju netaikyti Kauno tardymo izoliatoriuje visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), taip pat ir pareiškejui. Iš bylos duomenu matyti, kad pareiškejo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje 2010 m. gegužes- spalio mesiais specialus naturalaus kameru apšvietimo tyrimai nebuvo daromi, taciau tokie tyri a padaryti 2009 m. lapkricio 17d., kuomet išjungus dienos apšvietima, Kameru apšvietimas buvo .88 procento, o tai pilnai atitiko LR Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. isakymu Nr.461 patvirtintu higienos normu HN: 1999 10.3 punkto 7 lenteleje nurodyta norma, nes šis koeficientas nebuvo mažesnis kaip 0,5 procento (b.l.146-150). Todel šios aplinkybes leidžia teigti, kad pareiškejo teises nebuvo pažeistos.
Del laikymo salygu baudos izoliatoriuje. 2010 m .birželio 10 d .pareiškimu pareiškejas išreiške nepasitenkinima del to, kad patalpintas i baudos izoliatoriu ir netinkamu laikymo salygu (b.l.179).Kaip jau mineta, pareiškejas del padaryto drausminio pažeidimo, vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d nutarimu Nr. 35/118 patalpintas i drausmes izoliatoriu 10 paru ir buvo laikomas 146 drausmes izoliatoriaus kameroje (b.l. 140). Pareiškejas skunde nurodo, kad drausmes izoliatoriaus patalpoje neirengta radio taško, signalinio mygtuko, sanitarines patalpos, neimontuota lentyna ar spintele, langas neatsidaro. Reikalavimus Istaigos gyvenamosios ir drausmes izoliatoriaus kameroms nustato Kalejimu departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. isakymu Nr. V-176 patvirtintos taisykles „Del tardymo izoliatoriu irengimo ir eksploatavimo taisykliu patvirtinimo“. Šiu taisykliu 15 punkte reglamentuotas drausmes izoliatoriaus kameru irengimas - drausmes izoliatoriaus kameroje turi buti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindu metaline lova, sienine lentyna asmens higienos reikmenims sudeti, viršutiniu drabužiu pakaba ir pritvirtinti prie grindu stalas bei taburete. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lempute irengiama nišoje virš kameros duru arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Tai, kad drausmes izoliatoriaus kamera Nr. 146, kurioje Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d nutarimu Nr. 35/118 buvo patalpintas V. K., atitinka teises aktu nustatytus reikalavimus, patvirtina atsakovo pateiktos kameros Nr. 146 nuotraukos (b.l. 141-142). Minetose taisyklese nera numatytas radijo taško ir signalinio mygtuko pareigunams iškviesti irengimas. Taciau, kaip nurode atsakovas, signalinis mygtukas šiuo metu jau yra irengtas paciu iniciatyva. Drausmes izoliatoriuje taip pat nera numatyta ir sanitarine patalpa (drausmes izoliatoriuje suimtieji laikomi po viena), sanitarinis mazgas yra. Pareiškejas skunde nurodo, kad drausmes izoliatoriaus kameroje nera lentynos ar spinteles. Minetame kameros apraše spintele yra nenumatyta, o sienine lentyna asmens higienos reikmems sudeti yra irengta. Todel darytina išvada, kad drausmes izoliatoriaus kameru irengimo reikalavimai nepažeisti.
Del skundo reikalavimo ipareigoti atsakova pateikti vaizdo irašu kopijas. Savo reikalavima pareiškejas išdeste 2010 m. birželio 14 d. skunduose (b.l.167-168).Kauno tardymo izoliatoriaus veikla reglamentuojanciuose teises aktuose pareiga pateikti nuteistiesiems ar suimtiesiems filmuota medžiaga, kurioje buvo fiksuota pareigunu ir suimtuju veiksmai, nereglamentuota. Kadangi vaizdo irašai daromi administracijos iniciatyva, tai yra skirta tik tarnybiniam naudojimui, atsakovas pagristai atsisake pareiškejui pateikti vaizdo irašu kopijas.
Del skundo reikalavimo ipareigoti išjungti naktini apšvietima. Kauno tardymo izoliatorius privalo užtikrinti šioje istaigoje laikomu asmenu apsauga ir priežiura. Laisves atemimo vietu apsaugos ir priežiuros instrukcija, patvirtinta Kalejimu departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. isakymu Nr. 4/07-130 (toliau – Instrukcija), nustato šiu vietu apsaugos ir jose laikomu asmenu priežiuros tvarka. Instrukcijos 6 punktas apibrežia tardymo izoliatoriuose laikomu asmenu priežiura, nustatant, kad tardymo izoliatoriu priežiura sudaro organizaciniu, inžinieriniu ir techniniu priemoniu bei pareigunu veiksmu visuma, skirta tardymo izoliatoriuose laikomu asmenu nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, o Instrukcijos 7.1 p. numato, kad vienas iš priežiuros elementu - asmenu, laikomu tardymo izoliatoriuose, pataisos istaigose, areštinese, nuolatine elgesio kontrole ju buvimo vietose. Todel naktinis apšvietimas kameroje yra irengtas siekiant vykdyti šia kontroles funkcija. Tardymo izoliatoriu irengimo ir eksploatavimo taisykliu, patvirtintu Kalejimu departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. isakymu Nr. V-176, 14.3 punktas numatyto, kad kamerose privalo buti tiek dieninis, tiek ir naktinis apšvietimas. Todel darytina išvada, jog istaigos kamerose esantis naktinis apšvietimas neprieštarauja teises aktams ir yra irengtas teisetai.
Del norminiu aktu - Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus isakymu ištyrimo. Pareiškejas prašo ištirti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjucio 5 d. isakymu Nr. 1-88 patvirtinta Suimtuju ir nuteistuju kameru tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraša (b. l. 46), šiuo isakymu patvirtinta suimtuju ir nuteistuju dienotvarke (b.l. 47) ir 2009 m. rugpjucio 5 d. isakymu Nr. 1-89 patvirtinta Suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos apraša, nurodydamas, kad pagal šiuos poistatyminius teises aktus V. K. yra baudžiamas ne pagal istatymus.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 110 str. nustato apibrežia subjektus, galincius pateikti abstraktu prašyma del norminio administracinio akto teisetumo ištyrimo, nustatant, jog toki prašyma gali pateikti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybes kontroles pareigunai, bendrosios kompetencijos taip pat specializuoti teismai, prokurorai bei Vyriausybes atstovai. Pareiškejas nepatenka i šiame straipsnyje apibrežta subjektu, turinciu teise paduoti abstraktu prašyma del norminio administracinio akto teisetumo, rata. Privatus asmenys prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, turi teise tuomet, kai teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pažeidimo (ABTI 111 str. 1 d.). Tai reiškia, jog Administraciniu bylu teisenos istatymo 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teise kreiptis del norminio administracinio akto teisetumo ištyrimo galima išimtinai tuomet, kai teisme jau nagrinejama individuali byla, susijusi su tokiu subjektu teisiu ar teisetu interesu pažeidimu.
Kadangi teismas prieme pareiškejo prašyma del norminiu aktu ištyrimo, todel nagrinejamu atveju teisminio nagrinejimu metu nustacius konkrecias aplinkybes, kurios yra procesine kliutis pareiškejo prašomiems norminiams aktams ištirti, ši administracine bylos dalis, vadovaujantis ABTI 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai (LVAT 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. I7-04/2007, 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-575-3/2009).
Pareiškejas taip pat teigia, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidžia Europos Tarybos Ministru komiteto 2006 m. sausio 11 d. Rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Del Europos kalejimu taisykliu“ nuostatas. Kaip jau mineta, Rekomendacijos preamboleje nustatyta, jog minetu aktu yra rekomenduojama šaliu nariu vyriausybems vadovautis savo istatymu leidyboje, politikoje ir praktikoje. Taigi, kaip matyti iš preamboles, Kalejimu taisykles nera tiesiogiai taikomas teises aktas Europos Sajungos valstybiu nariu teisineje sistemoje, tai, kaip ir nurodyta akte, yra rekomendacinio pobudžio dokumentas, turint tiksla suvienodinti kalinimo istaigu vidaus tvarkos politika valstybese narese, todel nesukuria privalomu teisiniu isipareigojimu šalims.
Kadangi Kauno tardymo izoliatoriaus administracija nagrinejamu atveju vadovavosi istatymu ar kitu teises aktu reikalavimais, todel darytina išvada, jog pareiškejo teisiu ir teisetu interesu nepažeide. Del šios priežasties V. K. skundas atmetamas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., teiseju kolegija
nutaria:
Administracine byla dalyje del norminiu aktu - Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjucio 5 d. isakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtuju ir nuteistuju kameru tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašo, šiuo isakymu patvirtintos Suimtuju ir nuteistuju dienotvarkes ir 2009 m. rugpjucio 5 d. isakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos aprašo ištyrimo nutraukti.
Del kitu reikalavimu skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.