- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1526-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „MAXIMA LT“, ir UAB, „MAYYA“
- Ieškovas
- UAB „MG trading“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MAXIMA LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovo UAB „MG trading“ ieškinį atsakovui UAB „MAXIMA LT“,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „MG trading“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NTD-2008.11.28-1 13.7 p. ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. X243-2009.01.08-5 13.7 p. bei išdėstyti šį punktą taip: „13.7. Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.497 straipsnio pagrindais ir tvarka“. Nurodė, kad jis pagal 2009-11-10 teisių ir pareigų perkėlimo sutartį, sudarytą tarp jo, atsakovo ir UAB „MAYYA“, perėmė visas UAB „MAYYA“ teises ir pareigas, kylančias iš 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, Palaugų teikimo sutarties, 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 13.7 p. buvo nustatyta, kad subnuomotojas, neturėdamas jokių neigiamų pasekmių, nemokėdamas jokių kompensacijų ar baudų, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėjęs subnuomininką ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, iki nutraukimo. Kadangi šis punktas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, jis turi būti pakeistas. Kadangi atsakovui ginčijamos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarčių sąlygos pagrindu vienašališkai nutraukus sutartį su juo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui imtis veiksmų, stabdančių jo veiklą nuomojamose patalpose.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui UAB „MAXIMA LT“ nutraukti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 nuo 2010-08-14, įpareigojo ieškovą UAB „MG trading“ iki 2010-07-08 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 13954 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis ginčijamos sutarčių sąlygos pagrindu – yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, todėl teismui patenkinus ieškinį, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, ieškovui kiltų pareiga ginčyti nurodytus teisinius santykius, kiltų nauji teisminiai ginčai, o tai prieštarautų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Dėl to teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, vadovaudamasis proceso šalių lygiateisiškumo principu, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, kad atsakovas pats nuomoja statinį, kuriame yra ieškovui išnuomotos patalpos, moka nuomos mokestį nuomotojui, sprendė, jog uždraudus atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškovu sutartis, atsakovas gali patirti nuostolių, todėl užtikrindamas atsakovo turtinius interesus. Dėl to, vadovaudamasis CPK 147 str., sprendė, jog yra pagrindas taikyti galimų atsakovo nuostolių užtikrinimą, atsižvelgdamas į sutartyje nustatytas patalpų nuomos kainas per mėnesį, įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 19654 Lt, nurodė, kad galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti ir banko garantija.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „MAXIMA LT“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad ieškovas, pareikšdamas niekuo nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai nesilaiko CPK 7 str. 2 d. įtvirtinto principo nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, jis pakliuvo į keblią situaciją, kuri suponuoja jam didelius nuostolius. Teisingas teismo įpareigojimas ieškovui įmokėti į depozitinę sąskaitą atitinkamą sumą neapsaugo jo nuo ženklių nuostolių, nes jis pats nuomojasi sutartimis sunuomotas ieškovui patalpas, moka nuomos mokestį savininkui, mokesčius už komunalines paslaugas. Dėl to ieškovui nemokant nuomos mokesčio, neatsiskaitant už eksploatacines paslaugas, jis patiria didesnius nuostolius, nei nurodė teismas. Dėl to akivaizdu, kad jis ėmėsi visų priemonių, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, taip pat ir nutraukti su ieškovu sutartis. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, jis neteko galimybės apsaugoti save nuo nuostolių didėjimo, o ieškovas tarsi įgijo teisę nevykdyti sutarčių. Ieškovo sutarčių nevykdymas yra tęstinio pobūdžio, ieškovo elgesys nesudaro pagrindo manyti, jog sutartys bus vykdomos. Jis siekia atkreipti teismo dėmesį, kad tokios situacijos tęstinumas jam kelia grėsmę, kadangi sudaro pagrindą tiek ieškovui, tiek kitiems potencialiems skolininkams tikėtis, jog nevykdydami sutartimis prisiimtų įsipareigojimų jie galės būti patalpose ir vykdyti veiklą, tačiau tokia disproporcija yra netoleruotina. Jis nei ėmėsi, nei ketina imtis bet kokių nesąžiningų veiksmų, galinčių sutrukdyti įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tačiau siekia pasinaudoti savo teisėmis apsisaugant nuo nuostolių didėjimo. Sutartys (vėliau teisių ir pareigų perkėlimo sutartis) buvo sudarytos vadovaujantis sutarčių laisvės principu, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią bei davė sutikimą dėl sutarčių 13.7 p., t. y. neišreiškė jokių pretenzijų dėl sutarčių nuostatų, o teismą kreipėsi tik tuomet, kai pats jas pažeidė iš esmės. 2010-08-14 nutraukdamas su ieškovu sutartis jis laikėsi sutarčių nutraukimo tvarkos, procedūros nebuvo pažeistos. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl 61410,68 Lt skolos priteisimo iš ieškovo UAB „MG trading“ pagal jo ieškinį, skola susidarė dėl to, kad ieškovas jam neatsiskaitė pagal sutartis. Be to, net ir pakeitus sutarčių 13 str. 13.7 p., jis turi pagrindą nutraukti sutartis dėl ieškovo kaltės, t. y. ieškovui nevykdant prievolės atsiskaityti su juo pagal sutartis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „MG trading“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi jo ir atsakovo interesų bei procesinių teisių tarpusavio poveikių priemonių pusiausvyros, atsižvelgė, kad abi šalys yra verslo subjektai, todėl uždraudė nutraukti atsakovui UAB „MAXIMA LT“ Negyvenamųjų patalpų 2008-11-28 ir 2009-01-12 subnuomos sutartis nuo 2010-08-14, nes tuo atveju, jei teismas patenkintų jo reikalavimus pakeisti Sutarties 13 str. 13.7 p., būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, be to, jis įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 13954 Lt nuostolių užtikrinimą. Atsakovo argumentai, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones sumažėjo galimybės atsakovui iš jo išieškoti skolą yra nepagrįsti, nes yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal UAB „MAXIMA LT“ ieškinį dėl skolos iš jo išieškojimo, toje byloje jam yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuota daug turto. Apeliantas atskirajame skunde neteisingai nurodo, kad jis nemoka nuomos mokesčio, už komunalines ir eksploatacines paslaugas, nebendradarbiauja, nes už subnuomos paslaugas ir komunalines paslaugas jis nuolat apmoka konkrečias įsiskolinimo sumas, nors ir nepilnai. Nuo 2010-04-12 iki 2010-06-08 pagal atsakovo UAB „MAXIMA LT“ pateiktas 9 sąskaitas – faktūras jis sumokėjo 13935,01 Lt, laikinai yra neapmokėtos sąskaitos – faktūros Nr. MAX243100000752, MAX243100002087, MAX243100003058, MAX243100003429, MAX243100003657, tačiau jos nuolat apmokamos naujais pavedimais. Jis nuolat stengėsi bendradarbiauti su atsakovu, teikė įvairius pasiūlymus siūlydama derybų būdu sumažinti įsiskolinimą laikinai mažinant patalpų subnuomos mokestį, 2010-03-09 raštu prašė sumažinti atsakovo nuomos mokestį 1 metams nurodyta tvarka, tačiau atsakovas nesutiko. Dėl jo įsiskolinimo atsakovas patyrė neesminį nuostolį, nes „Mayya“ ir jis už negyvenamųjų patalpų 36,55 kv. m ir 178,13 kv. m ploto subnuomą nuo 2009-01-16 iki 2010-06-08 atsakovui sumokėjo 94284,35 Lt. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyse nustatytos nerealios nuomos kainos, kurios neatitinka Vilniuje taikomų negyvenamųjų patalpų nuomos kainų, o jo teikiami pasiūlymai dėl nuomos mokesčių sumažinimo yra realūs ir nepadarytų atsakovui žalos. Išanalizavus susidariusias įsiskolinimo priežastis matyti, kad jo įsiskolinimas atsakovui susidarė dėl labai nepalankių sąlygų, nustatytų 2008-11-28 subnuomos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Mayya“ ir atsakovo, 2009-01-05 subnuomos sutartyje, paslaugų teikimo sutartyse bei 2009-11-10 atsakovo, UAB „Mayya“ ir jo teisių ir pareigų perkėlimo sutartyje. Kadangi UAB „Mayya“ įdėjo daug lėšų pagerindama patalpų būklę, o atsakovas grasino vienašališkai nutraukti patalpų subnuomos sutartis, jis pasirašė teisių ir pareigų perkėlimo sutartį su atsakovu. Faktą, kad dėl jo atlikto patalpų pagerinimo atsakovas gavo naudą ir sutartimi siekė gauti tik pelno sau, patvirtina sutarties imperatyvūs reikalavimai palankūs ir saugantys tik atsakovą (13.6.1, 13.6.4, 13.6.5, 13.7 p.), t. y. atsakovas nesąžiningai pagerino savo verslo vystymo sąlygas, mažesnėmis sąnaudomis gavo pelną ir dėl to nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas 2009-12-23 pateikė jam paruoštus susitarimo projektus dėl 2008-11-28 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarčių pakeitimo, taip pat ir 13 str. 13.7 p. pakeitimo. Iš šių sutarčių projektų matyti, kad atsakovas jau nuo 2009-12-23 ruošėsi nutraukti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, todėl tokie atsakovo veiksmai kartu su ekonomine krize prisidėjo prie įsiskolinimo augimo. Kadangi jis atsisakė pasirašyti 2009-12-23 sutarčių pakeitimo projektus, atsakovas vadovaudamasis sutarčių 13.7 p., 2010-05-14 įteikė jam sprendimą, jog nuo 2010-08-14 vienašališkai nutraukia 2008-11-28 ir 2009-01-12 sutartis, todėl teismas teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir dėl to, kad atsakovas 2009-11-20 po 10 val. kavinei ir vaikų prekėmis prekiaujančiai parduotuvei savavališkai buvo nutraukęs elektros tiekimą, žodžiu įspėjo UAB „Mayya“ direktorių sumokėti 3000 Lt skolos, nurodė, kad tokia elektros energijos tiekimo nutraukimo praktika bus taikoma ir ateityje. 2008-11-28 ir 2009-01-12 nuomos sutarčių sąlygos ir paslaugų teikimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, užtikrina tik atsakovo interesus. Atsakovas UAB „MAXIMA“ pažeidžia CK 6.193, 6.200 str., naudodamas ekonominį spaudimą privertė nuo atsakovo priklausančias įmones UAB „Mayya“ ir jį pasirašyti 2009-11-10 teisių ir pareigų perkėlimo sutartį jam ypač nenaudingomis sąlygomis, visas UAB „Mayya“ buvusias verslo neigiamas pasekmes perėmė jis, tačiau atsakovas neatsižvelgia į tai, jog ūkinę veiklą vykdo neilgai ir negauna pelno, į tai, jog yra ekonominė krizė, į tai, jog jis, siekdamas gauti didesnes pajamas, pritraukti klientus nuo 2010-02-01 sumažino kavinėje pietų kainą. Jis deda visas pastangas sutaupyti papildomų lėšų, tačiau yra būtini ir atsakovo geranoriški veiksmai, sumažinant nuomos mokestį ir išskaidant įsiskolinimą. Pažymėtina, kad nei viena iš sutarčių šalių nėra prisiėmusi pasaulinės ekonomikos krizės atsiradimo rizikos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, patikslintina nutarties rezoliucinė dalis (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „MG trading“ reikalavimams pakeisti Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 13.7 p. užtikrinti nuo 2010-08-14 uždraudė atsakovui UAB „MAXIMA LT“ nutraukti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 pagal Sutarčių 13.7 p. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir motyvus, yra būtina patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovui UAB „MAXIMA LT“ draudžiama nutraukti Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 šių sutarčių 13.7 p. pagrindu nuo 2010-08-14.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą, taip pat laikinosios apsaugos priemonės turi būti susiję su pareikštu reikalavimu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 str. 2 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.). Todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovo UAB „MG trading“ ieškinį atsakovui UAB „MAXIMA LT“, kurioje ieškovas UAB „MG trading“ prašo pakeisti tik 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NTD-2008.11.28-1 13.7 p. ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. X243-2009.01.08-5 13.7 p. bei išdėstyti šį punktą taip: „13.7. Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.497 straipsnio pagrindais ir tvarka“. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui UAB „MAXIMA LT“ nutraukti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 nuo 2010-08-14. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartis ginčijamos sutarčių sąlygos pagrindu yra tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyku, todėl netaikius laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovui nutraukti Sutarčių 13.7 p. pagrindu, patenkinus ieškinį, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, kiltų nauji teisminiai ginčai, o tai prieštarautų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atsakovui Sutartis draudžiama nutraukti būtent šiuo pagrindu, t. y. Sutarčių 13.7 p. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis patikslintina.
2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. X243-2009.01.08-5 13.7 p. nurodyta, kad „Šalys aiškiai susitarė, kad neatsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas, subnuomotojas, neturėdamas sau jokių neigiamų pasekmių, nemokėdamas jokių kompensacijų ir/arba baudų, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs apie tai raštu subnuomininką ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki nutraukimo. Esant šiame punkte numatytam atvejui, sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šiuose punktuose numatyto pranešimo išsiuntimo dienos“ (b. l. 18, 30). Būtent šiuo Sutarčių pagrindu atsakovas ieškovui UAB „MG trading“ išsiuntė 2010-05-14 raštą SR-10-1264 „Dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo“, kuriame nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasi Sutarčių 13.7 p. nuo 2010-08-14 nutraukia abi Sutartis (b. l. 39-40). Tuo tarpu ieškovas, kaip nustatyta aukščiau, prašo Sutarčių 13.7 p. išdėstyti taip: „13.7. Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.497 straipsnio pagrindais ir tvarka“. Tai reiškia, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl Sutarčių 13.7 p., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui nutraukti Sutartis su ieškovu Sutarčių 13.7 p. pagrindu nuo atsakovo 2010-05-14 rašte nurodyto termino. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė laikinąją apsaugos priemonę, susijusią su pareikštu reikalavimu ir su būsimo teismo sprendimo įvykdymu šioje konkrečioje byloje apsauga, taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 144 – 146 str. reikalavimus.
Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovas nemoka nuomos mokesčio, neatsiskaito už eksploatacines paslaugas, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra didinami jo nuostoliai ir jis nebeturi jokių galimybių sustabdyti šių nuostolių didėjimo, jis nei ėmėsi, nei ketina imtis bet kokių nesąžiningų veiksmų, galinčių sutrukdyti įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tačiau siekia pasinaudoti savo teisėmis apsisaugant nuo nuostolių didėjimo, Sutartys (vėliau teisių ir pareigų perkėlimo sutartis) buvo sudarytos vadovaujantis sutarčių laisvės principu, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią bei davė sutikimą dėl sutarčių 13.7 p., t. y. neišreiškė jokių pretenzijų dėl sutarčių nuostatų, o teismą kreipėsi tik tuomet, kai pats jas pažeidė iš esmės. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria uždrausta atsakovui UAB „MAXIMA LT“ nutraukti dvi subnuomos Sutartis, nes jie yra susiję su ieškinio reikalavimais, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovui nutraukti su ieškovu sudarytų Sutarčių kitais Sutarčių punktuose nustatytais ar įstatymuose numatytais pagrindais. CK 6.217 -6.218 str. numato, kad sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir taip pažeidžia sutartį iš esmės (CK 6.217 str. 1-3 d, 6.219 str.), Sutartyse taip pat yra numatytos sąlygos, kada atsakovas gali nutraukti Sutartis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su komunalinių ir eksploatacijos mokesčių mokėjimu, nuomos mokesčiu, kitų Sutarčių sąlygų vykdymu, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone, užtikrinančia ieškovo reikalavimą šioje byloje.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, parinko šioje byloje taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina galioti nepakeista, patikslintina nutarties dalis, nurodant, jog atsakovui Sutartis su ieškovu draudžiama nutraukti Sutarčių 13.7 p. pagrindu.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 302, 338 str.,
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria atsakovui UAB „MAXIMA LT“ uždrausta nutraukti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 nuo 2010-08-14, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Uždrausti atsakovui UAB „MAXIMA LT“ nutraukti 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. X243-2009.01.08-5 nuo 2010-08-14 pagal 2008-11-28 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NTD-2008.11.28-1 ir 2009-01-12 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. X243-2009.01.08-5 13.7 punktą iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas“.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB “MAXIMA LT” 7,25Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.