Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-175/2016;

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01500-2014-1;

2016 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajam S. P., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-09, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini) namo, iš asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą bylą, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įsigijo 0,8575 g. narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių ir 2,2638 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino miltelių, kuriuose buvo 0,4233 g gryno metamfetamino ir šias medžiagas laikė striukės kišenėje, turėdamas tikslą perduoti nenustatytam asmeniui, tačiau to nepadarė, nes 2014-12-09, apie 20.30 val., šias medžiagas S. P. drabužiuose rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skundė dėstomų prašymų apimtis, jų aiškumas, konkretumas (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme prašydamas ją švelninti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. P. už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat įvertino S. P. charakterizuojančių duomenų visumą. Nustatyta, kad S. P. anksčiau teistas jau ne kartą, jam buvo skiriamos skirtingų rūšių, tame tarpe ir ilgalaikio laisvės atėmimo, bausmės, tačiau jų taikymas nuteistojo elgesio korekcijai teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Nusikaltimą, dėl kurio nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. P. padarė neišnykus teistumui ir ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį tyčia, sąmoningai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir ignoruoti visuotinai priimtas bendro gyvenimo taisykles. Teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. S. P., nors ir būdamas darbingo amžiaus, iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, šeimos nesukūręs, turėdamas 9 klasių išsilavinimą, mokslų netęsė, specialybės įgyti nesiekė. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą, proporcingą padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos vertinimu, nelaikytina aiškiai per griežta. Taip pat teismas, atsižvelgiantį tai, kad byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą rodymų tyrimą, teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. P. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl ją dar labiau švelninti nėra pagrindo. Švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nesudaro pagrindo ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi mažametę dukrą ir sergančią sugyventinę, kuriomis nori rūpintis, taip pat, kad siekia įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Tokius skundo argumentus kolegija laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio ir ketinimų. Kaip jau minėta, iki suėmimo nuteistasis nedirbo ir įsidarbinti nesiekė, duomenų, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo, padėjo sugyventinei ir ja rūpinosi, byloje nėra. Tokių duomenų skunde nepateikė ir nuteistasis.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, laikytina, kad nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 str. nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 str. nurodytas aplinkybes, BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kuri, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Keisti skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir bausmę dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. P., išlaidas sudaro 57,90 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 57,90 Eur, iš nuteistojo S. P. nepriteisti.